Lemtingi sprendimai

Perėjimas iš jaunimo į suaugusiųjų sportą yra svarbus etapas kiekvienam atletui, ir V. Senkutei jis kadaise nesusiklostė sklandžiai.

28-erių trakiškė iškovojo bronzą Paryžiuje, nors prieš trejus metus dar buvo irklus priverstinai išmainiusi į dviratį.

Nacionalinėje irklavimo rinktinėje V. Senkutė turėjo pakeisti 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynėse dalyvavusią vienvietininkę Liną Šaltytę-Masilionę. Pirmieji bandymai nebuvo rezultatyvūs: 2019 metais debiutuodama pasaulio suaugusiųjų čempionate ji užėmė 29-ą vietą, po dvejų metų Europos pirmenybėse buvo dešimta.

Tokių rezultatų nepakako valstybės stipendijai, o olimpinių 2021-ųjų kalendoriuje daugiau nebebuvo likę varžybų, kuriose būtų galima savarankiškai apsirūpinti finansiniu pagrindu.

Tuomet V. Senkutė persėdo ant plento dviračio: asmeninėse lenktynėse laikui tapo Lietuvos vicečempione, po kelių mėnesių netgi keliavo į žemyno pirmenybes, kur toje pačioje rungtyje buvo 32-a, o grupinių lenktynių nebaigė.

Po olimpinio finalo su „Delfi“ kalbėdamas apie šią sportininkės karjeros kryžkelę, Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Mindaugas Griškonis lemtingomis vadino permainas federacijoje.

„Buvęs federacijos vadovas (Dainius Pavilionis – „Delfi“) Viktoriją pašalino iš rinktinės ir nutraukė visą finansavimą. Mes su Sauliumi Ritteriu (buvusiu olimpiečiu ir LIF generaliniu sekretoriumi – „Delfi“) ja tikėjome, nes patys drauge irklavome, ir susigrąžinome į rinktinę. Dabar turime, ką turime: po trejų metų nuo grįžimo ji stovi ant olimpinių žaidynių pjedestalo“, – tuomet Paryžiuje sakė M. Griškonis, visus nuopelnus dėl tolesnio tautietės proveržio priskyręs vyriausiajam rinktinės treneriui Mykolui Masilioniui.

Kiek kitaip įvykius prisimena LIF vadovo nė nepaminėtas I. Shore’as.

Specialistas iš Didžiosios Britanijos neatsitiktinai atidžiai sekė tiek V. Senkutės, tiek visų kitų Lietuvos irkluotojų startus Paryžiaus žaidynėse.

Olimpinio ciklo pradžioje – 2022 metais – jis konsultavo Lietuvos rinktinę. Būtent tada pastarojoje iš naujo įsitvirtino V. Senkutė.

„Man labai patiko dirbti Lietuvoje. Liūdna, kad neišėjo to daryti ilgiau, nes tikrai buvo galima nuveikti daugiau“, –atsiliepė irklavimo treneris, kurio sutartis su LIF buvo nutraukta vos po pusmečio.

Interviu „Delfi“ I. Shore’as papasakojo, kaip jo lietuviams pasiūlyta strategija leido tvirčiau ant kojų atsistoti V. Senkutei – ir kaip dėl šios strategijos jis pats netrukus buvo paliktas krante.