Surengtas čempionatas ypatingas buvo tuo, kad čia kovojo dviejų kategorijų pasaulio pilotai. Tai yra pagal tą pačią programą, bet atskiroje įskaitoje varžėsi lėktuvų „JAK-52“ klasės atstovai ir pereinamosios (Intermediate) kategorijos pilotai, rungęsi įvairių tipų lėktuvais.
Į lėktuvų „JAK-52“ kategorijos įskaitą organizatoriams daugiausiai pavyko pritraukti Rusijos pilotų. Tad šie ir pasiglemžė didžiumą medalių bei laimėjo komandinį auksą. Mūsų pilotui Žilvinui Lidžiui pavyko tiksliausiai suskristi antrąją (laisvąją) programą. Jo iškovotas auksas prieš aršius Rusijos priešininkus Lietuvai iš tiesų yra labai svarbus.
Trečios, vadinamos tamsiąja programa, kurioje įrodoma tikroji meistrystė, dėl sugedusių orų nebaigė tik keli pilotai. Trūko vienos valandėlės, kad Eltono Meleckio ir Aurimo Bezaro puikiausiai atlikti šios programos skrydžiai taptų įskaitiniais. Būtent neįskaitytieji rezultatai visam pasauliui parodė, kad toli gražu ne Rusijos atstovai yra tikrieji meistrai. Tačiau akrobatinio skraidymo varžybos tuo ir nuostabios, kad čia savo aukščiausiąją valią parodo būtent orai.
Lakūnų laimėti medaliai įrodo ir kitą tiesą – mėginimus gaivinti Lietuvos akrobatinio skraidymo sportą. Pirmąją gaivinimo pagalbą šiemet jiems suteikė naujasis Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Vytautas Galvonas. Jis mano, kad keičiant mūsų valstybės ginkluotos gynybos koncepciją be Šaulių sąjungos gretų ir kito auginamo jaunimo į taip trūkstamų karių gretas galima įtraukti akrobatinio skraidymo pilotus ir juos visapusiškai, tai yra valstybiškai, remti.
Šia tema į klausimus sutiko atsakyti Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Rita Eriksonienė: – Ar reikia remti akrobatinį sportą?
Juozas Olekas: – Akrobatinio skraidymo sportas turi senas tradicijas Lietuvoje, gražių pasiekimų, puikių rezultatų. Mano nuomone, kaip ir kitos sporto šakos, taip ir akrobatinio skraidymo sportą derėtų remti pagal jų pasiekimus ir rezultatus bei pagal jaunesnės kartos įtraukimą ir sudominimą. Dėl konkretaus valstybės rėmimo reikėtų patikslinti sporto rėmimo taisykles, atsižvelgiant į akrobatinio skraidymo sporto specifiką.
R. E.: – Mūsų visuomenei buvo pateikti sociologinės apklausos rezultatai, kuriais remiantis bandyta prieiti prie išvados, kad Lietuva nesugebės arba negalės apsiginti, jei įvyktų atitinkama agresija iš Rusijos. Prašom pakomentuoti tai.
J. O.: – Aš nesutikščiau su jūsų tokia išvada. Sociologinės apklausos atvirkščiai rodo, kad Lietuvos žmonės supranta Rusijos vykdomą informacinį karą ir agresyvią propagandą prieš Lietuvą. Jie taip pat mato Rusijos didėjančią militarizaciją ir agresyvią retoriką prieš Lietuvą bei yra pasirengę tėvynės gynybai. Lietuvos žmonės labai konkrečiai remia Lietuvos kariuomenę. Tai mes galime pailiustruoti Lietuvos žmonių finansine parama Lietuvos kariuomenei, ženkliai augančiomis Lietuvos šaulių sąjungos gretomis ir kitais konkrečiais pavyzdžiais.
R. E.: – Kas yra patriotiškumas ir pilietiškumas? Ką jums reiškia praeitis ir kokie istorijos ar šiandienos pavyzdžiai uždegtų mūsų jaunimą ginti Tėvynę?
J. O.: – Tai – meilė savo tautai, valstybei, pasididžiavimas savo šalies istorija, kultūra, aktyvus dalyvavimas valstybės valdyme. Daugelį mūsų uždega garbinga mūsų valstybės ir tautos istorija, didžiosios Lietuvos kariuomenės pergalės Žalgirio, Oršos, Durbės ir kituose mūšiuose, taip pat pokario partizanų kovos, tremtinių tvirtybė, garsios mūsų sportininkų pergalės, kultūros, mokslo veikėjų pasiekimai. Manau, kad šiandien mūsų karių profesionalumas, motyvacija, pasiryžimas ginti tėvynę, garbingas Lietuvos atstovavimas tarptautinėse operacijose ir misijose bei sportininkų, mokslininkų ir kultūrininkų pasiekimai yra uždegantis pavyzdys mūsų jaunimui.
R. E.: – Ar yra pasaulyje šalių pavyzdžių, kurios atitinkamą krašto apsaugos biudžeto dalį skirtų savo valstybės sukarintai sportinei struktūrai išlaikyti?
J. O.: – Mano žiniomis, daugelyje pasaulio valstybių krašto apsaugos sistema skiria lėšas sportininkams ir sporto struktūroms išlaikyti. Lietuva čia nėra išimtis. Lietuvos kariuomenėje yra sporto klubas, kariai aktyviai sportuoja, Lietuvos kariuomenės atstovai nuolat sėkmingai pasirodo ne tik rengiamose Europos, pasaulio karių sporto čempionatuose, bet ir parveža čempionų laurus Lietuvai dalyvaudami Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Lietuvos kariuomenės sporto klube yra parašiutinio sporto sekcija. Šiuo metu svarstome apie klubo papildymą ir kitomis sporto šakomis.
R. E.: – Žinia, akrobatinis skraidymas yra pats brangiausias sportas: tai ir milžiniškos degalų sąnaudos ir, kiek žinau, mes neturime šiuolaikiško akrobatinio lėktuvo, kuriuo galėtume rungtis pasaulyje. Kokių galime tikėtis perspektyvų?
J. O.: – Iš tikrųjų akrobatinio skraidymo sportas yra vienas iš brangiausių dėl savo einamųjų sąnaudų ir, turbūt, komercializuota sporto šaka. Dėl šiuolaikiško akrobatinio skraidymo lėktuvo įsigijimo visgi pagrindinis rūpestis tektų Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijai, o mes galėtume galvoti apie glaudesnį akrobatinio skraidymo federacijos bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomenės sporto klubu.
R. E.: – Lietuvoje akrobatinio skraidymo pilotams, priešingai nei krepšininkams, neleidžiama dalyvauti atitinkamų paramos teikimo programų konkursuose, kurių kūrėjai apeliuoja į tai, kad valdyti lėktuvą ir dar akrobatinį yra pernelyg ekstremalu ir pavojinga. Kokia Jūsų nuomonė? Juk ginti tėvynę taip pat yra pavojinga.
J. O.: – Nors mūsų krepšininkai iš tikrųjų iškovojo gražių pergalių, tačiau paramos sukoncentravimas vien šiai sporto šakai, mano nuomone, nėra visiškai teisingas. Manau, reikėtų daugiau remti ir kitas sporto šakas atsižvelgiant į rezultatus ir jaunimo pritraukimą. Krašto apsaugos ministerija pasirengusi svarstyti techninių sporto šakų pritraukimą prie Lietuvos kariuomenės sporto klubo ir per tai galimą didesnę paramą joms.
R. E.: – Jei atsiras koncepcija pilotus akrobatus įtraukti į lanksčiai veikiančias krašto apsaugos savanoriškąsias ar kitokias pajėgas, kokia galima tos koncepcijos eiga ir įgyvendinimo laikas?
J. O.: – Jei sutarsime dėl glaudesnio bendradarbiavimo tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos, įgyvendinimas galėtų prasidėti artimiausiu metu.