Lietuvos bokso padangėje – praradimai dėl vertybių, grėsmė vėl likti be žaidynių ir viltys dėl Stanionio

Lietuvai gresia antrose iš eilės olimpinėse žaidynėse neturėti nė vieno bokso atstovo. Mūsiškiai pakliūti į Paryžių turės paskutinį šansą gegužės mėnesį, tačiau dėl finansų trūkumo laimę bandyti galės ne visi, kurie tą daryti galėtų. Lietuvos bokso federacija (LBF) nepraranda vilties, kad į nuvažiuojantį olimpinį traukinį paskutinę akimirką įšokti gali didžiausia šalies bokso žvaigždė Eimantas Stanionis, tačiau šiose viltyse – daug nežinomųjų.

Kovo 3-12 dienomis Milane (Italija) vyko pirmasis iš dviejų atrankinių turnyrų į šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes, tačiau Lietuvos atstovams nepavyko pagriebti nė vieno bilieto.

Milane nacionalinę šalies komandą sudarė penki vyrai ir dvi moterys – Ana Starovoitova (svorio kategorija iki 60 kg), Gabrielė Stonkutė (iki 75 kg), Andriejus Lavrenovas (iki 63,5 kg), Aleksandras Trofimčiukas (iki 71 kg), Robertas Liorančas (iki 80 kg), Darius Voišnarovičius (iki 92 kg) ir Jonas Jazevičius (virš 92 kg).

Iš viso Italijoje susirungė 602 boksininkai iš 113 šalių, jiems buvo išdalinti 49 olimpiniai kelialapiai.

Dar vieną, o kartu ir paskutinę galimybę iškovoti olimpinius kelialapius lietuviai turės gegužės 23 – birželio 3 dienomis Tailande vyksiančioje atrankoje.

Tačiau į šią LBF dėl lėšų trūkumo planuoja siųsti tik tris sportininkus.

Sumaištis mėgėjų bokso pasaulyje

Olimpinis boksas jau kurį laiką išgyvena neramius laikus, o didžiausias kirtis šiam buvo suduotas beveik prieš metus. Tada Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) priėmė istorinį ir precedento neturintį sprendimą – vieningai nuspręsta atimti olimpinį pripažinimą iš ruso Umaro Kremliovo valdomos Tarptautinės bokso federacijos (IBA).

IOC ir IBA santykiai įtempti buvo jau ne vienerius metus. U. Kremliovas ir kiti IBA vadovai buvo kaltinami korupcija, lėšų pasisavinimu ir buvo nuolat kritikuojami dėl valdymo metodų.