Disko metikas įrankį jau pirmu bandymu švystelėjo 67,73 m bei pusantro metro pagerino savo sezono rekordą.

„Čempionatas pavykęs, bet pasirodymo maksimaliu pažymiu vertinti negalima – antras metimas buvo dar tolimesnis, bet neįskaitytas. Koja su kiekvienomis varžybomis vis geresnė, leidžia vis daugiau jėgos įdėti. Šiandien varžybas vertinčiau stipriu aštuonetu – tiek rezultatais, tiek atliktais bandymais. Du bandymai buvo tolimi, gaila, kad tik vienas įskaitytas“, – pasirodymą komentavo A.Gudžius.

Andrius Gudžius

Vaclovo Kidyko auklėtinis praėjusį savaitgalį Deimantinės lygos etape Londone (Didžioji Britanija) iškovojo trečią vietą bei išplėšė paskutinį kelialapį į rugsėjo 6-ąją Briuselyje (Belgija) vyksiantį šių varžybų finalą. Tačiau sportine forma disko metikas vis dar nesidžiaugia.

„Sportinės formos nėra, dabar tokia situacija, kad bendras fizinis pasiruošimas yra gana aukštame lygyje, o rezultatai kyla tik dėl to, kad koja gerėja kiekvieną dieną, – sakė A.Gudžius. – Iki rugsėjo 6 d. atšaukiau visas komercines varžybas, lįsiu į apkasus, ruošiuosi stipriai, arsime, nes reikia padaryti užkrovą, kad būtų sportinė forma pasaulio čempionatui, o pirma, netikra forma, išlįstų Deimantinės lygos finale.“

Planetos čempionate sportininkas tikisi patekti į šešetuką, o palankiai susiklosčius aplinkybėms – pakovoti ir dėl prizinių vietų.

„Šešetukas, penketukas yra planuojamas. Šiai dienai esu pasirengęs stabiliai mesti apie 65-66 metrus, o to turėtų užtekti aštuntukui, gal net penketukui. Palankiai susiklosčius situacijai, galima priartėti dar aukščiau. Pakovoti dėl medalių noras yra visada, dėsiu visas pastangas, kad būčiau geroje kondicijoje, jog pakovočiau dėl jų. Bet dar du mėnesiai, dar gali atsitikti tūkstantis reikalų“, – teigė A.Gudžius.

Andrius Gudžius

Vyrų šuolių į aukštį rungtyje puikiai pasirodė Adrijus Glebauskas. Prieš dvi savaites Universiadoje bronzą iškovojęs lengvaatletis Palangoje pasiekė asmeninį rekordą – 228 cm.

Gali būti, kad šis rezultatas sportininkui atvėrė kelią ir į pasaulio čempionatą: nors normatyvas į Dohoje (Kataras) vyksiančias pirmenybes yra 230 cm, tačiau didelė tikimybė, kad mūsiškis būtų pakviestas dalyvauti pagal šio sezono geriausių rezultatų reitingą.

„Žiūrint, kas dabar vyksta aukštininkų pasaulyje, tai jaučiuosi garantuotas. 228 cm yra penkioliktas rezultatas šį sezoną, o į pasaulio čempionatą ims 32 sportininkus“, – debiuto planetos pirmenybėse tikisi A.Glebauskas.

Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko auklėtinis šį sezoną demonstruoja įspūdingus rezultatus – dukart gerino asmeninius rekordus, Europos žaidynėse iškovojo penktą vietą ir iškovojo pirmą svarbų suaugusiųjų varžybų apdovanojimą, kada pasidabino bronza Universiadoje.

„Jei aš sveikas bent dvejus metus, tada galima galvoti apie aukštus rezultatus. Psichologiškai susitvarkau gana neblogai, tiesiog svarbiausia būti sveikam ir tie rezultatai bus dar aukštesni, – sėkmės tikėjosi A.Glebauskas. – Dar šiandien buvo realu įveikti 230 cm, bet galbūt per daug apsidžiaugiau peršokęs 228 cm. Reikia truputį kitaip susidėlioti galvoje ir peršokti tiek tikrai įmanoma.“

400 m bėgimą laimėjo Modesta Morauskaitė, nuotolį įveikusi per 53,38 sek. Antra finišavo ir sidabro medalį iškovojo po traumos atsigaunanti Agnė Šerkšnienė – Lietuvos rekordininkė 400 m nubėgo per 54,68 sek.

„Traumą patyriau kažkur balandžio viduryje, dėl to reikėjo atšaukti startus ir pasaulio estafečių čempionate Japonijoje, ir Europos žaidynėse Minske, ir daugelį kitų varžybų. Treniruotės buvo tikrai sudėtingos, daugumos net negalėjau daryti. Dabar jaučiuosi geriau ir bėgdama tokiu tempu, kokiu bėgau šiandien, man kojos nebeskauda.

Vis dar negaliu daryti sprinto treniruočių, o jų reikia norint įgyti greičio. Tačiau šiandien varžybose jaučiausi geriau nei prieš porą savaičių, kada pradėjau sezoną“, – gerėjančia savijauta pasidžiaugė A.Šerkšnienė.

Agnė Šerkšnienė

Rugpjūčio 9-11 dienomis Flavio Zberg auklėtinė dalyvaus Europos komandiniame čempionate Norvegijoje. Žiemą ketvirtą vietą Europos uždarų patalpų pirmenybėse iškovojusi sportininkė nededa taško ir kovoje dėl bilieto į pasaulio čempionatą.

„Tikrai dalyvausiu Europos komandiniame čempionate – galėsiu bėgti 4x400 m estafetėje, o 400 m turbūt bėgs Modesta, nes ji šiandien laimėjo ir yra geresnės formos. O iki Dohos dar labai daug laiko, normatyvui įvykdyti jo mažiau, bet viskas priklauso nuo sveikatos. Jei praeis skausmas ir padarysiu tam tikras treniruotes, tada viskas įmanoma“, – sakė A.Šerkšnienė.

Lietuvos čempiono titulą iškovojo kitas šalies rekordininkas Simas Bertašius. Stajeris triumfavo 1500 m rungtyje, distanciją nubėgęs per 3 min. 48,13 sek.

„Pergalė visą laiką džiugina, kad ir koks rezultatas bebūtų. Prabėgau 3 min. 48 sek., bet nejaučiau, kad tai yra mano maksimumas. Džiaugiuosi, jog galiu bėgti tokiu greičiu ir neišsikrauti. Rezervo turiu, reikia tik sėkmės ir palankesnių sąlygų“, – teigė S.Bertašius.

Juozapo Garalevičiaus treniruojamas sportininkas nekantriai laukia starto Europos komandiniame čempionato pirmos lygos varžybose Norvegijoje – jis nori pasirodyti kur kas geriau nei tą pavyko padaryti debiutuojant prieš penkerius metus Estijoje.

„2014 metais Taline pirmoje lygoje likau paskutinis ir dabar bus jėgų patikrinimas, ar priaugau iki tos pirmos lygos. Manau, kad kovosiu su visais kaip lygus su lygiu“, – šyptelėjo S.Bertašius.

Antra Lietuvos lengvosios atletikos čempionato diena žada ne ką mažiau intrigos – trišuolyje susigrums dvi Europos iki 23 metų čempionės Diana Zagainova ir Dovilė Dzindzaletaitė, kūjo metimo sektoriuje Lietuvos rekordą bandys pagerinti Aistė Žiginskaitė ir Agnė Lukoševičiūtė, o ieties metime laukiama tolimų Livetos Jasiūnaitės bei Edžio Matusevičiaus metimų.

Rezultatai:

Vyrai.

100 m. 1.Kostas Skrabulis (Vilnius) 10.59/0.4 (čempionas antrus metus iš eilės, prizininkas – septintus), 2.Gediminas Truskauskas (Vilnius) 10.62 (asmeninis rekordas), 3.Giedrius Rupeika (Vilnius) 10.80.

400 m. 1.Rokas Pacevičius (Kaunas) 48.13 (ketvirtas aukso medalis, anksčiau buvo laimėjęs 2015-2017 m.), 2.Dariuš Križanovskij (Vilnius) 48.63 (asmeninis rekordas), 3.Einius Trumpa (Kaunas/Rokiškis) 48.97 (asmeninis rekordas).

1500 m. 1.Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 3:48.13 (2015 metais buvęs antras, po to laimėjo visus čempionatus), 2.Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 3:58.17, 3.Mindaugas Striokas (Vilnius/Vilkaviškis) 3:59.83.

10000 m. 1.Jevgenijus Galuška (Vilnius) 32:49.07 (asmeninis rekordas, pirmasis medalis Lietuvos čempionatuose), 2.Paulius Bieliūnas (Marijampolė) 32:56.71, 3.Evaldas Gustaitis (Marijampolė) 33:07.92.

110 m b/b. 1.Rapolas Saulius (Vilnius) 14.12/1.0 (tapo Lietuvos čempionu penktą kartą iš eilės), 2.Gabrielius Bžeskis (Kaunas/Panevėžys) 14.84, 3.Robertas Kazbaras(Šiauliai) 16.53.

Aukštis. 1.Adrijus Glebauskas (Kaunas/Kėdainiai) 2.28 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, dviem centimetrais pagerintas Raivydui Staniui priklausęs Lietuvos čempionatų rekordas, septinti metai paeiliui ant prizininkų pakylos – 3 aukso, po 2 sidabro ir bronzos medalius), 2.Mantas Liekis (Kaunas/Vilnius) 2.10 (trečias iš eilės sidabras), 3.Dainius Pazdrazdis (Kaunas) 2.10.

Tolis. 1.Marius Vadeikis (Kaunas) 7.31/2.0 (apgynė čempiono titulą, laimėjo dešimtą medalį – 4 aukso, 6 sidabro), 2.Algirdas Strelčiūnas (Pasvalys) 7.19/1.6, 3.Ramūnas Kleinauskas (Kaunas) 7.15/1.8.

Rutulys. 1.Šarūnas Banevičius (Klaipėda, Klaipėdos r.) 18.77 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, čempionu tapo šeštą kartą, penktą kartą iš eilės), 2.Arminas Čečkauskas (Klaipėda) 16.72, 3.Karolis Maisuradzė (Kaunas) 16.65.

Diskas. 1.Andrius Gudžius (Kaunas) 67.73 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, vienuoliktas Lietuvos čempionatų medalis, čempionas trečius metus paeiliui), 2.Aleksas Abromavičius (Vilnius) 58.59 (jo kolekcijoje dabar 4 aukso, 4 sidabro ir 5 bronzos medaliai), 3.Domantas Poška (Vilnius) 56.71 (tarp prizininkų ketvirtus metus iš eilės).

4×100 m. 1. „Žvaigždė“ (Kristupas Seikauskas, Einius Trumpa, Gabrielius Bžeskis, Domantas Dobrega) 42.20, 2.“Startas“ 42.68, 3.Vilnius 43.46.

Moterys.

100 m. 1.Karolina Deliautaitė (Kaunas) 11.80/0.9 (čempionė ketvirtus metus iš eilės, prizininkė – septintus), 2.Aistė Unskinaitė (Kaunas/Klaipėda) 12.26 (atrankoje 12.11/0.5) ir Augustė Regalaitė (Kaunas/Klaipėda) 12.26 (atrankoje 12.05/0.8).

400 m. 1.Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 53.38 (2015 metais laimėjusi čempionatą, po to tris metus buvo antra), 2.Agnė Šerkšnienė (Kaunas) 54.68 (praėjusių metų čempionė iškovojo devintą savo medalį 400 m bėgime), 3.Erika Krūminaitė (Klaipėda) 55.77.

1500 m. 1.Monika Elenska (Vilnius) 4:26.48 (apgynė pernai iškovotą titulą), 2.Loreta Kančytė (Kaunas) 4:29.91 (penktas medalis šioje distancijoje), 3.Gabrielė Paužaitė (Vilnius) 4:35.04.

10000 m. 1.Kamilė Vaidžiulytė (Šiauliai) 36:29.57 (asmeninis rekordas, 2017 metais buvo antra), 2.Lina Kiriliuk (Šiauliai) 36:59.60 (asmeninis rekordas), 3.Rūta Šimkūnaitė (Vilnius/Žiežmariai) 40:13.47 (asmeninis rekordas).

100 m b/b. 1.Gabrielė Čeponytė (Kaunas) 14.54/-0.3 (2017 metais buvo laimėjusi sidabro medalį), 2.Gabija Klimukaitė (Klaipėda) 14.55 (asmeninis rekordas), 3.Rasa Mažeikaitė (Šiauliai) 14.57.

Aukštis. 1.Gintarė Tirevičiūtė (Vilnius/Palanga) 1.70 (pernykštę bronzą iškeitė į auksą), 2.Urtė Baikštytė (Šiauliai) 1.70, 3.Satera Balčaitytė (Klaipėda) 1.70.

Tolis. 1.Augustė Regalaitė (Kaunas/Klaipėda) 5.98/1.9 (apgynė čempionės titulą), 2.Luka Garšvaitė (Kaunas) 5.85/3.8, 3.Sofija Korf (Vilnius) 5.83/2.9 (trečia trečius metus iš eilės).

Rutulys. 1.Ieva Zarankaitė (Utena) 15.00 (trečias Lietuvos čempionatų medalis šioje rungtyje – visi aukso), 2.Marija Šyvytė (Kaunas/Utena) 14.22, 3.Valerija Kolontaj(Vilnius) 13.40.

Diskas. 1.Ieva Zarankaitė (Utena) 58.25 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, visų laikų Lietuvos sąrašuose pakilo į devintą vietą, apgintas čempionės titulas), 2.Zinaida Sendriūtė (Skuodas) 54.45 (pirmas pralaimėtas Lietuvos čempionatas nuo 2004 metų, šešioliktas Lietuvos čempionatų medalis – 13 aukso, 3 sidabro), 3.Agnė Jonkutė (Vilnius) 46.44.

4×100 m. 1.“Be1″ (Augustė Regalaitė, Karolina Deliautaitė, Aistė Staurylaitė, Silvija Baubonytė) 47.11, 2.Vilnius 49.12, 3.Vilnius 49.48.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)