Lietuviškai keturvietei sezonas banguoja dar labiau nei Škotijos vėjų sušiauštas vanduo Loch Stratklaido irklavimo kanale.
Todėl net ir ne pačios aukščiausios prabos medaliai, kuriuos tautiečiams ant kaklų šeštadienį užkabino Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) jaunimo komisijos vadovas Algirdas Raslanas, džiugino sportininkus.
Permainų krečiama įgula šeštadienį baigė pasirodymą Europos čempionate galingu finišu, atnešusiu sidabrą. Nors telikus ketvirčiui distancijos dar atrodė, kad pirmenybės jai gali būti tokios pačios nevykusios kaip visas ligšiolinis sezonas.
Finale Aurimas Adomavičius, Saulius Ritteris, Rolandas Masčinskas ir Dovydas Nemeravičius 1500 m laikėsi penktoje vietoje. Ir tik paskutinėje distancijos atkarpoje „įjungė motorą“, kurio neturėjo paeiliui aplenktos Olandijos, Ukrainos ir Lenkijos įgulos.
Nepavyti liko tik italai – per 5 min. 41,92 sek. 2 km nusiyręs Lietuvos kvartetas pagrindiniams varžovams pralaimėjo 1,48 sek. Atsilikę dar puse sekundės finišavo lenkai ir ukrainiečiai – fotofinišas bronzą lėmė pirmiesiems. Iš viso Europos čempionate dalyvavo devynių šalių keturvietės.
Jau krante kalbėdamas su DELFI, keturvietės naujokas S. Ritteris pripažino, kad finišo spurtą pradėjo per vėlai.
„Jeigu būtų likę dar koks 150 m distancijos, gal ir italus būtume įveikę. Labai sudėtinga apskaičiuoti, – atsiduso 29-erių vilnietis. – Stengėmės visą distanciją laikytis greta lyderių, kontroliuoti situaciją ir finiše atiduoti visas jėgas. Nuo italų šiek tiek atsilikome, bet tai – dar ne pagrindinės varžybos, iki pasaulio čempionato turėtume patobulėti. Kiekvienas startas Glazge mums atnešė patyrimo, leido vis geriau susistyguoti. Dabar labiau jaučiame vienas kitą. Aišku, italai – stiprūs, bet manau, kad nėra neįveikiami.“
Kovoje dėl aukso lietuviams atsiliepė įvairios ankstesnės problemos. Titulą gynusi įgula labai sunkiai pradėjo pirmenybes. Atrankos varžybose ketvirtadienį kvartetas nesugebėjo iškart patekti į finalą (5 min. 54,43 sek.), todėl turėjo mėginti pasitaisyti paguodos plaukime.
Nors pastarąjį laimėjo (5 min. 45,31 sek.), finale Lietuvos komandai kliuvo kraštinis pirmasis takas, kuriame irkluotojai toli gražu nesijautė patogiai.
Kanalo krašte šoninis vėjas ir bangos labiausiai trukdo irtis – atrodė, tarsi lietuvių valtį kilnotų varžybų atplaukusi pasižiūrėti Loch Neso pabaisa.
„Mūsų takas buvo pats blogiausias: šoninis vėjas, šitokios bangos... Daužė kaip reikiant. Plaukiame ir žiūrime, kad visi nuo mūsų bėga. Bet pabaigoje susiėmėme, pradėjome visus „valgyti“. Tik italų nepavyko. Na, bet trūko ne tiek daug, kad kitose varžybose nebūtų galima pasiekti revanšo“, – komentavo R. Maščinskas.
Vis dėlto ne neįžvelgiamas Škotijos vanduo kėlė daugiausiai rūpesčių – jų lietuviai prisidarė patys, mat tik atšiaurioje Rob Rojaus šalyje vėl virto vieningu klanu.
Pavasario pabaigoje irkluotojai rengė kone atvirą maištą prieš svariausią žodį komandoje turintį italą Gianni Postiglione, formaliai einantį konsultanto pareigas.
Specialistas, kurio pavardė lietuviams žymi vieną vaisingiausių irklavimo istorijos laikotarpių, sezono pradžioje nevengė radikalių eksperimentų. Italo nurodymu pernai pasaulio čempione tapusi keturvietė buvo išformuota, vėliau keitėsi jos sudėtis.
Irkluotojai ėmė viešai skųstis betvarke, prikišo G. Postiglione ir atmestinai atliekamą darbą, dėmesio stygių.
R. Maščinskas iki šiol skeptiškai vertina konsultanto bandymus.
„Kai pradėjome kaitalioti sudėtis, pasaulio taurėje vos patekome į finalą ir ten likome paskutiniai. Manau, nereikia išradinėti dviračio: turime stiprų branduolį, ir iš jo reikia padaryti greičiausią pasaulyje komandą“, – sakė 25-erių irkluotojas.
Bet nuomonė apie G. Postiglione Glazge pasisuko 180 laipsnių kampu.
Pasirodo, irkluotojai pykosi ne tik su treneriu, bet ir vienas su kitu. R. Maščinskas atskleidė, jog nesantaikos kibirkštys lakstė net tarp gerų bičiulių – jo ir tituluoto vienvietininko Mindaugo Griškonio.
„Po pirmo starto galvojome, kaip čia į tą finalą patekus. Lyg ir visi po vieną stiprūs, o rezultato nėra. Gerai, kad turime tą italą, nes jis labai stipriai padėjo, subūrė mus į tikrą komandą.
Pavasarį ir jis pats kitaip žiūrėjo į mus. Turbūt buvo pervertinęs realią situaciją, galvojo, kad viskas eis taip pat lengvai kaip pernai. Bet didžiausia problema buvo tarp manęs ir M. Griškonio. Kažkas kažką ne taip pasakė, kažkas ne taip suprato... Žodžiu, buvo nesutarimų. Tuomet vidurvasarį G. Postiglione atvyko į Lietuvą, susėdome trise ir išsiaiškinome visus tarp mūsų kilusius nesklandumus.
Labiausiai šį medalį norėčiau dedikuoti federacijos prezidentui (Dainiui Pavilioniui – DELFI), kuris vienintelis išlaikė šaltą galvą, labai taktiškai visus subūrė į krūvą“, – atviravo R. Maščinskas.
Erzelį apramino ir viena prasta naujiena. Vasarą nugaros traumą patyrė ir ilgam iš rikiuotės iškrito Martynas Džiaugys, kurio vietą valtyje ir užėmė S. Ritteris. Tad dabar įgulos sudėtis – kad ir ne iš gero gyvenimo – neišvengiamai bus stabilesnė.
„Šiandienos finalas parodė, ką iš tikrųjų galime. Liko mėnuo iki pasaulio čempionato, bandysime ten įveikti italus ir apginti titulą“, – rugsėjį Plovdive (Bulgarija) vyksiančių pirmenybių jau nekantriai laukia R. Maščinskas.
Primename, kad šeštadienį ant nugalėtojų pakylos lipo ne tik vyrų kvartetas, bet ir moterų porinės dvivietės įgula. Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė po dramatiško finišo užsikabino bronzos medalius. Lietuvės nuotolį įveikė per 6 min. 56,64 sek.
Čempionėmis tapusios prancūzės Helene Lefebvre ir Elodie Ravera-Scaramozzino buvo greitesnės 0,55 sek., antrą vietą užėmusios olandės Roos De Jong ir Lisa Scheenaard – 0,25 sek.
Ketvirtadienį lietuvės buvo greičiausios atrankoje (7 min. 4,54 sek.) ir pateko į finalą tiesiausiu keliu.
Pirmenybėse grūmėsi aštuonios moterų porinės dvivietės.
Šeštadienį pasirodymą Glazge taip pat tęsė vienvietininkas M. Griškonis. Triskart Europos čempionas buvo greičiausias tarp 12 pusfinalių dalyvių (6 min. 56,67 sek.) ir sekmadienį, 14.15 val. Lietuvos laiku, kovos dėl čempionato apdovanojimų.
Paskutinę irklavimo varžybų Škotijoje dieną dar startuos vienvietininkė Lina Šaltytė-Masilionė, kuri dalyvaus B finale.