Per Poznanėje vykusį Europos irklavimo čempionatą sėkmingiausiai iš Lietuvos irkluotojų pasirodžiusi vyrų porinės keturvietės įgula – Dominykas Jančionis, Martynas Džiaugys, Aurimas Adomavičius ir Dovydas Nemeravičius – pelnė bronzos medalius.
Po daugelio metų vėl suburta aštuonvietės komanda, kurią sudarė Justas Kuskevičius, Armandas Kelmelis, Giedrius Bieliauskas, Saulius Ilonis, Povilas Stankūnas, Mantas Juškevičius, Dovydas Stankūnas, Domantas Stankūnas, Edgaras Savickis, liko penkta, o Rio de Žaneiro olimpiniai vicečempionai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris, irklavę porinę dvivietę, – šešti.
Pasirodymą būtų galima vertinti teigiamai, nes visos trys mūsų įgulos kovojo finale. Tik vienoms pasisekė geriau, o kitoms prasčiau. Apie tai ir kalbamės su Lietuvos vyrų porinės keturvietės įgulos treneriu, Atėnų olimpinių žaidynių dalyviu Kęstučiu Kebliu.
– Auksinė pasaulio ir Europos čempionų komanda po trejų metų pertraukos pagaliau vėl pelnė Europos čempionato medalius, šįkart bronzinius. Koks jausmas?
– Bronzos medaliai džiugina, tai pirmieji požymiai, kad vaikinai atsigauna ir vėl pradeda tikėti savo jėgomis. Tai rodo, kad dirbame teisinga linkme. Bet dar turime 8,5 sek. deficitą – tiek mums pritrūko iki pirmosios vietos. Man, kaip įgulos treneriui, kyla klausimas, ką galėjau padaryti geriau, kad būtume arčiau pirmosios vietos.
– Komandos yrininkas A. Adomavičius teigė, kad laimėti bronzos medaliai – didžiausias įgulos trenerio K. Keblio nuopelnas. Prisipažinkite: kai jums Lietuvos irklavimo federacija (LIF) pasiūlė treniruoti nesėkmių palaužtą komandą, irkluojančią vis prasčiau, ar iš karto sutikote?
– Su komanda pradėjau dirbti pamažu. Iš pradžių, regis, 2019-ųjų spalio mėnesį, atvykau tik pagelbėti treneriams Mykolui Masilioniui ir Karoliui Sunklodui. Tuo metu dirbau su Lietuvos jaunių ir jaunimo komanda ir jau buvau susiplanavęs kitą sezoną bei treniruočių stovyklas būtent su šios amžiaus grupės sportininkais.
Po tos stovyklos Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis pasiūlė tęsti darbą su vyrų porine keturviete. Didelių abejonių nebuvo, man patinka iššūkiai, o ir Rolandas Maščinskas, kuris pirmasis pareiškė, kad reikėtų keisti trenerį, panoro dirbti su manimi.
Atsisakyti nemoku, o ir negalėjau. Tik abejojau, ar suspėsiu treniruoti ir vyrų porinę keturvietę, ir jaunimą. Mes tikrai turime puikią trenerių komandą. Virgaudas Leknickas ir vėliau prisijungęs K. Sunklodas dirbdami su jaunimu prisiėmė didesnį krūvį.
Vyrų keturvietėje, nors ir nesėkmių aplamdytoje, buvo ryškus tikrų kovotojų charakteris ir begalinis noras visiems įrodyti, kad jie gali. Auksinėje komandoje jie nebuvo sėdėję nuo 2017-ųjų pasaulio čempionato.
– Per tuos porą metų komandoje tvyrojo įtampa, irkluotojai nebuvo patenkinti rinktinės vyriausiojo trenerio M.Masilionio sprendimais. Kaip pavyko išlipti iš psichologinės duobės?
– Pirmiausia didelį darbą atliko LIF prezidentas D. Pavilionis, kuris išklausė sportininkus ir suteikė visišką laisvę mano sprendimams. Atsisakėme rinktinės konsultanto italo Giovanni Postiglione‘ės siūlomų treniruočių planų. Nesakau, kad jie buvo blogi, bet toje situacijoje mums netiko.
Pritariant LIF prezidentui pakeitėme atrankos į komandą sistemą. Atranka buvo orientuota į porinę dvivietę, pagal ją porinė keturvietė būtų sudaroma tik likus dviem savaitėms iki atrankos. Tokiu būdu būtų nurašyti keturi sportininkai.
Pakeitėme žiemos ir pavasario treniruočių stovyklos vietą – prieš tai septynerius metus stovyklaudavome Graikijoje, bet sportininkai nebuvo patenkinti nei tenykštėmis gyvenimo sąlygomis, nei akvatorija, kurioje dažnai siausdavo vėjai ir kartais nebūdavo įmanoma irkluoti savaitę.
Na, ir, žinoma, vėl pradėjome testuotis sporto laboratorijoje, kur mums talkino profesoriai Juozas Skernevičius ir Kazys Milašius. Jie suteikė informacijos apie sportininkų būklę, pradėjome dažniau tirtis Sporto medicinos centre.
– 2017 m. auksinėje čempionų įguloje irklavo tada 20-metis D. Nemeravičius, 30-metis M. Džiaugys, 25-erių Rolandas Maščinskas ir 24-erių A.Adomavičius. Šie vaikinai pelnė „LTeam“ apdovanojimų Metų vyrų komandos titulą. Dabar komanda mažai pasikeitė: valtyje nebuvo tik R. Maščinsko, kurį pakeitė D. Jančionis. Kas nutiko Rolandui ir ar šiemet buvo sunku patekti į porinę keturvietę?
– Iš pradžių buvo šeši sportininkai: A. Adomavičius D. Nemeravičius R. Maščinskas, M. Džiaugys, D. Jančionis bei Žygimantas Gališanskis. Nors, manau, norinčiųjų buvo ir daugiau. Per treniruotes ir kontrolinį testavimą išryškėjo pagrindinis penketas.
Iš pradžių pagrindinę komandą sudarė Aurimas, Dovydas, Rolandas ir Martynas, o penktasis buvo Dominykas. Tačiau situacija pasikeitė birželio mėnesį, kai Rolandas patyrė traumą ir jį sėkmingai pakeitė Dominykas. Bet tuo traumos nesibaigė, trims savaitėms iškrito Martynas. Tačiau viskas sėkmingai susiklostė.
– Rengtis čempionatui nebuvo lengva, dėl pandemijos Europoje nevyko jokios regatos, tik Lietuvoje galėjote išbandyti jėgas tarptautinėje „Gintarinių irklų“ regatoje ir šalies čempionate. Kaip treniravotės, atrinkote pačius stipriausius vyrus?
– Pagrindinį penketą jau turėjome atsirinkę vasario mėnesį, nes mūsų tikslas buvo olimpinė kvalifikacinė regata gegužę. Vėliau užklupo pandemija ir visi planai sugriuvo. Teko treniruotis namų sąlygomis, sportininkai įsirengė treniruočių sales namie ar garažuose ir toliau dirbo ant dviračių ergometrų, kilnojo turimus svorius, kurių mums paskolino Lietuvos sporto centras. Labai jiems ačiū.
Taip teko treniruotis šešias savaites. Džiaugiuosi sportininkais, kurie net tokiomis sudėtingomis sąlygomis sugebėjo dirbti ir išlaikyti gerą sportinę formą.
– Europos čempionų titulus Poznanėje apgynė Nyderlandų kvartetas, antri buvo italai. Ar varžovai jau turi kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes?
– Iš finale irklavusių komandų kelialapių neturėjome tik mes ir estai. Finale irklavo praėjusių metų pasaulio čempionato prizinis trejetas: Nyderlandų atstovai, lenkai ir italai, na, o Vokietijos ketvertas liko penktas. Taigi Poznanėje turėjome tikrai stiprius varžovus.
– Ar vyrai įgyvendino visus jūsų iškeltus uždavinius, distancijoje padarė viską, ką galėjo? Ar buvo klaidų?
– Sportininkams priekaištų neturiu. Per atrankos varžybas padariau klaidą: pasitaręs su komanda, pakeičiau valties reguliavimą, nes buvo didelės bangos. Padidinau irklų aukštį, kad jie nekliūtų už vandens, nors nuojauta sakė ką kita. Dėl to pasikeitė irklavimo jausmas ir sportininkai negalėjo visu šimtu procentų dirbti. Tolesni startai jau vyko pagal planą.
– Senojo žemyno komandos buvo gerai pasirengusios, greitos ar jėgas taupo kitiems metams?
– Puikią sportinę formą demonstravo Nyderlandų ir Italijos įgulos. Čempionu tapęs Nyderlandų ketvertas buvo visai arti Europos bei pasaulio čempionatų geriausio laiko. Žinant, kad šaltame vandenyje valtys būna lėtesnės, jų rezultatus vertinu kaip tikrai gerus.
– Kelialapius į Tokiją jau turi aštuonių šalių vyrų porinių keturviečių įgulos, o per papildomą atranką Liucernoje kitąmet paaiškės dar dvi įgulos. Nepatekusių stiprių komandų tikrai nemažai, kova bus atkakli. Kokį scenarijų pranašaujate?
– Viską darysime, kad tarp tų dviejų komandų būtume ir mes. Norėtųsi, kad ten būtų ir Estijos sportininkai. Turbūt todėl, kad artimi kaimynai.
– Ar po Europos čempionato ir sezono pabaigos įgulai sudarėte galimybes pailsėti? Kada vyrai vėl kibs į darbą, pradės rengtis olimpinėms žaidynėms?
– Poilsio turėjome tris savaites ir vėl kibome į darbą.
– Poznanėje po nugaros operacijos porinės dvivietės neirklavo Milda Valčiukaitė su Ieva Adomavičiūte. Ar rimta trauma nesutrukdys rengtis olimpinėms žaidynėms pasaulio ir Europos čempionei, olimpinei medalininkei? Kada Milda planuoja sugrįžti?
– Sunku prognozuoti, tai tiksliau galėtų pasakyti ją prižiūrintys gydytojai. Tikiuosi, kad viskas bus gerai ir šias sportininkes pamatysime Tokijo olimpinėse žaidynėse.
– Po daugelio metų pertraukos vėl suburta Lietuvos vyrų aštuonvietė. Kokios viltys su ja siejamos? Gal tai buvo tik laikinas sprendimas susodinti vyrus į šią prestižinę valtį?
– Įgulą sudarė jauni, perspektyvūs sportininkai. Tai buvo jų pirmasis bandymas, kuris, mano nuomone, tikrai pasiteisino, nes komanda buvo suburta iki Europos čempionato likus trims savaitėms. Tai itin trumpas laikotarpis tokiai didelei įgulai suformuoti.
Daugkartiniams čempionams Vokietijos sportininkams mūsiškiai pralaimėjo 12 sek., tai nėra labai didelis atsilikimas. Nuo italų atsilikta tik 4 sek. Šiai komandai viskas prieš akis, komandą treniruoja du gerai savo darbą išmanantys specialistai Valdas Vilkelis ir Zigmantas Gudauskas, tik reikės įdėti daug sunkaus darbo.