Lietuvos olimpiečių premijos susitraukė perpus: ar tai paveiks motyvaciją ir rezultatus?

Dvylika metų – nuo pat 2012-ųjų – be aukso iš olimpinių žaidynių grįžtantys Lietuvos sportininkai praleido progą užsidirbti rekordines premijas. Nuo šių metų pradžios finansinės valstybės paskatos už jų medalius ir pergales susitraukė per pusę ir susilygino su neįgaliesiems atletams skiriamomis išmokomis.

Iki sausio 1 dienos sveikieji sportininkai už prizines vietas gaudavo dvigubai daugiau nei neįgalieji, o anksčiau ši praraja buvo dar didesnė (skirtumas siekė 7-8 kartus), tačiau nuo 2025-ųjų įvesta lygiava – tai padaryta sveikųjų premijas nurėžus perpus.

Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sužibėję ir sidabru suspindę disko metikas Mykolas Alekna bei breiko šokėja Dominiką Banevič susižėrė po 83 875 Eur, o irkluotoja Viktorija Senkutė ir Lietuvos trijulių krepšinio rinktinės nariai – po 41 937,5 Eur. Pagal naująją tvarką, jeigu jie pakartos tokius pačius rezultatus 2028-aisiais Los Andžele, jiems beatiteks tik pusė to, ką uždirbo pernai.

Dabar geriausiai pasirodę tiek mūsų šalies olimpiečiai, tiek paralimpiečiai gaus tokius pačius piniginius apdovanojimus: už žaidynėse laimėtą auksą bus paskatinti 83 847,5 Eur, už sidabrą – 41 937,5 Eur, už bronzą – 31 460 Eur, o už ketvirtą vietą – 16 755 Eur.