Trečiadienį posėdžiavęs TKK nusprendė nepaisyti nepalankios Seimo Teisės departamento išvados ir uždegė žalią šviesą Pilietybės įstatymo pataisoms, sušvelninančioms reikalavimus asmenims, kurie pretenduoja įgyti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
Tai reiškia, jog įstatymo pataisų projektas turėtų būti pateiktas artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje kitą savaitę.
Tiesa, J. Sabatauskas DELFI teigė, jog parlamentaro Remigijaus Šimašiaus inicijuotos pataisos daugumai komiteto narių nepasirodė būtinos.
„Įstatymo projektas bus pateiktas, bet tai nereiškia, kad jis bus ir priimtas. Prieštaravimo Konstitucijai jame aš neįžvelgiu, tačiau ne vienas komiteto narys išreiškė nuomonę, kad pataisos nėra reikalingos. Aš taip pat manau, kad ir dabartinis įstatymas leidžia prezidentei suteikti pilietybę išimties tvarka tam asmeniui, dėl kurio parengtos šios pataisos – poniai Tobias. Tai – prezidento sprendimo klausimas, o ne įstatymo problema“, – kalbėjo TKK pirmininkas.
I. Tobias lapkritį pateikė antrą prašymą Prezidentūrai siekdama gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka. Pirmąsyk amerikietė bandė laimę prieš metus, bet tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė pakluso Pilietybės reikalų komisijos rekomendacijai ir I. Tobias norų neišpildė. Lygiai taip pat 2009 metais baigėsi ir ankstesnės D. Stagniūno partnerės iš JAV Katherine Copely mėginimas tapti Lietuvos piliete.
Vis dėlto per prabėgusius metus I. Tobias, kaip teigia šokėjų poros atstovai, toliau gilino savo lietuvių kalbos žinias. Be to, šįkart amerikietė į Prezidentūrą kreipėsi jau turėdama kišenėje pavasarį pasaulio čempionate iškovotą olimpinį kelialapį.
Jei I. Tobias nepavyks tapti Lietuvos piliete, ji ir D. Stagniūnas bus priversti kitų metų vasarį vyksiančias Sočio žiemos olimpines žaidynes stebėti per televizorių.
Primename, kad imtis Pilietybės įstatymo pataisų parlamentas turėjo dar lapkričio pradžioje, bet projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės Seimo kanceliarijos teisininkams suabejojus, ar jis atitinka Konstituciją.
Netrukus buvo įregistruotos kiek pakoreguotos pataisos, tačiau Teisės departamentas savo nuomonės jų atžvilgiu nepakeitė.
Naujoje projekto redakcijoje Lietuvos vardo garsinimas prilyginamas šalies valstybingumo stiprinimui ar reikšmingam indėliui į Lietuvos visuomenės ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Be to, į pilietybę išimties tvarka pretenduojančiam užsieniečiui, gyvenančiam svetur, pakaktų turėti pagrindines lietuvių kalbos žinias. Taip pat sušvelninami reikalavimai dėl asmenų integracijos į Lietuvos visuomenę – pakankama integracija laikomi ir tokie atvejai, kai kitų valstybių piliečiai dėl savo politinės, visuomeninės, mokslinės, meninės, sportinės ar kitos veiklos yra glaudžiai susiję su Lietuva.