Reikia rezultato
Rasa Duškinienė dešimtmetį buvo profesionali plaukikė. Sporto meistre plaukiant krūtine tapusi moteris nuo 1992 metų iki šiol dirba jaunųjų talentų trenere. Pas R. Duškinienę savo sportinę karjerą pradėjo ir jos sūnus Tadas. Petis į petį jie dirbo iki 2008-ųjų, kuomet dekretinių atostogų išėjusi trenerė savo sūnų perleido Ramojui Kalyčiui.
Iki tol mažai kam žinomas Tadas į Lietuvos plaukimo elitą įsiveržė 2013 metų šalies čempionate, kuriame 50 ir 100 metrų rungtyse plaukiant peteliške įvykdė pasaulio čempionato normatyvus. Barselonoje tąkart jis užėmė atitinkamai 30-tą ir 33-ią vietas. Taip atsirado galimybė pakelti sparnus už Atlanto.
„Norint išvažiuoti į Ameriką, reikia pasiekti tam tikrą rezultatą. O jeigu plauki pasaulio čempionate, tai jau esi jiems reikalingas“, – apie amerikiečių požiūrį pasakojo R. Duškinienė.
JAV studentų asociacijoje (NCAA) plaukikai rungiasi trijuose divizionuose, bet T. Duškinas nusitaikė į pajėgiausią, todėl universitetus rinkosi atsakingai. Išsiuntęs savo gyvenimo aprašymą, plaukikas sulaukė susidomėjimo iš dviejų universitetų.
„Buvo pakankamai sunku. Net ir pasiekimų nevisai užteko. Niekas išskiestomis rankomis ten nelaukia. Ne visi universitetai priima užsieniečius ir pilnai viską apmoka. Pavyko išvažiuoti tik todėl, kad vienas treneris jo labai norėjo. Kitas universitetas, kuris buvo geresnis ir turėjo geresnę komandą, taip pat apipylė pažadais, bet galiausiai pasakė: jei nori, atvažiuok, bet turėsi susimokėti už pragyvenimą. O tai tikrai nemaži pinigai“, – sūnaus pasirinkimo motyvus atskleidė trenerė.
Arizonos valstybinis universitetas T. Duškinui suteikė viską: mokslus, gyvenimą, maitinimą, net, jeigu reikia, ir korepetitorius.
„Norėjau pakeisti aplinką ir patirti naujų pojūčių“, – savo sprendimą išvykti į JAV paaiškino aplinkosaugą studijuojantis antrakursis.
Treniruotės su M. Phelpsu
Pavasarį Arizonos universitetas sulaukė puikių žinių – jam pavyko į plaukimo komandą prisivilioti tituluočiausio visų laikų olimpiečio Michaelo Phelpso trenerį Bobą Bowmaną, kuris 30-metį JAV sportininką treniruoja jau 19 metų.
„Tai – galimybė, kuria pasinaudoti svajoja daugybė pasaulio plaukikų. Kalbu ne tik apie žinomą trenerį B. Bowmaną, bet ir unikalų plaukiką M. Phelpsą. Tikiuosi, kad T. Duškinas bus tarsi kempinė, sugerianti visą informaciją iš aukščiausio lygio specialistų, ir perduos ją komandos draugams Lietuvos rinktinėje ir šalies plaukimo treneriams“, – unikalia proga džiaugėsi Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.
Tiesa, kaip bus vystoma ši treniruočių sistema, dar nėra aišku, nes oficialiai darbus vyr. treneris pradės nuo rugpjūčio 1 dienos.
„Čia iš tikrųjų labai išpūstas burbulas. Pat B. Bowmanas Tado tikriausiai netreniruos. Jis turėtų aplink save suburti komandą, kuri ir dirbs su sportininkais. Faktas tik tas, kad trenerių kolektyvas tikrai bus kompetentingas, todėl jų patarimai bus be galo naudingi“, – atsargiai į naują galimybę žvelgė R. Duškinienė.
T. Duškinas JAV gaus ne tik pamokų iš aukščiausio lygio specialistų, bet ir galės pabendrauti ar net paplaukioti viename baseine su pačiu M. Phelpsu. Juk jų abiejų pagrindinė rungtis yra 100 m peteliške.
„Kai turėjome stovyklą Kolorade, susitikome, paplepėjome linksmai. Jis fainas, paprastas žmogus. Labai ilgai nekalbėjome, tiesiog paklausė apie galimus pokyčius komandoje ir tiek“, – apie pašnekesį su olimpiniu čempionu pasakojo T. Duškinas.
M. Phelpsas yra daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas bei rekordininkas. Jis per trejas olimpines žaidynes (2004, 2008 ir 2012) iškovojo net 22 medalius (18 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos). Amerikietis yra pasaulio rekordininkas pagal daugiausiai pelnytų olimpinių medalių kiekį ir daugiausiai aukso medalių per vienerias žaidynes laimėjęs atletas (2008 m. Pekine laimėjo aštuonis).
Išvažiuoti – rizikinga
Tačiau kaip visada yra ir antra medalio pusė. JAV universitetų komandoms svarbiausios sezono varžybos – kovo mėnesį vykstantis NCAA pirmo diviziono finalas. Jame sportininkai varžosi ne tradiciniame 25 metrų, o 25 jardų baseine (22,86 m). Todėl ir visą sezoną jie treniruojasi lietuviams neįprasto ilgio baseine. R. Duškinienės teigimu, tai padidina riziką nepatekti į pasaulinio lygio varžybas.
„Plaukikams sunku pereiti iš 25 į 50 metrų baseinus, o ką jau kalbėti apie sportininkus, kurie visus metus treniruojasi 25 jardų baseinuose. Plaukiant jarduose ugdomas greitis, todėl mažėja sportininko ištvermė. Be to, skiriasi technika, ritmas...“, – skirtumus išskyrė trenerė.
Dar didesnė problema geriausiems šalies plaukikams, besitreniruojantiems JAV, kad Lietuvoje jau antrus metus iš eilės, norint patekti į aukščiausio lygio varžybas, normatyvus ar geriausius savo laikus užfiksuoti reikia iki balandžio mėnesio. Tokiu atveju sportininkams lieka vos mėnuo.
„Kad kokybiškai sugrįžtum į savo sportinę formą – neužtenka mėnesio ar dviejų. Mūsiškiai net nevažiuoja namo ir bando treniruotis JAV, kur startuoja metrų varžybose. Bet dažniausiai nieko gero nepademonstruoja, nes neužtenka laiko“, – nusivylimo neslėpė R. Duškinienė.
Tai šiemet savo kailiu patyrė Vaiva Gimbutytė, kuri troško išvažiuoti į Pietų Korėjoje vykusią pasaulinę studentų universiadą. 20-metė lietuvė balandžio viduryje Mesoje (JAV) dalyvavo „Arena Pro Swim Series“ varžybose, tačiau tąkart geriausiu bandymu 100 m peteliške nuplaukė per 1:03,52 min. O štai praėjusį savaitgalį Kaune vykusiose Lietuvos pirmenybėse savo rezultatą pagerino beveik sekunde (1:02,85) ir tapo šalies čempione.
„Jeigu nespėji padaryti normatyvo – viskas, sezonas baigtas – lieki namuose, nes Lietuvos čempionate tik teoriškai gali padaryti normatyvą. Reikia tokio rezultato, kad nekiltų abejonių dėl tavo pajėgumo“, – sakė buvusi plaukikė.
T. Duškinas į liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis Kazanėje (Rusija) vyksiantį pasaulio čempionatą važiuos turėdamas tik B normatyvus. Bet ir jie buvo pasiekti praėjusią vasarą Europos čempionate Berlyne.
„Mesoje jis suplaukė prastai (100 m peteliške per 54,94 sek., o B normatyvas yra 54,36 sek. – DELFI). Jeigu nebūtų Berlyne pasidaręs, tai būtų niekur nevažiavęs. Dėl to sportuoti JAV yra didžiulė rizika“, – antrą medalio pusę atskleidė R. Duškinienė.
Sąlygos – kaip diena ir naktis
Net nereikia sakyti, kad JAV sąlygos daug geresnės nei Lietuvoje, bet T. Duškinas taip pat išskyrė ir esminį skirtumą tarp šių dviejų šalių plaukimo mokyklų.
„Tiesiog yra didžiulė tvarka, nes Lietuvoje to nėra. Gal pas mus nėra tokio poreikio, nes tiek plaukikų neturime. O JAV be tvarkos tiek žmonių nesureguliuosi.“
Tačiau toje tvarkoje didelė dalis sportininkų tiesiog būna nustumiami į šoną, o visas dėmesys skiriamas tik komandų lyderiams. Taip nutikti gali bet kam – net ir Lietuvos plaukimo žvaigždėms.
„Mes Lietuvoje turime 2-3 gerus sportininkus, bet juos žinome nuo galvos iki kojų, viską patys stebim, o ten yra komanda – virš 20 žmonių. Ten tokia mėsmalė gaunasi. Išvažiavę į Ameriką lietuviai dažnai nebepagerina savo rezultatų ir retas patenka į rinktinę. Dauguma tiesiog mokosi, plaukia už komandą ir baigia karjerą – dėl to Lietuvos plaukimas praranda daug sportininkų“, – atviravo R. Duškinienė.
Tiesa, T. Duškinui kol kas viskas klostosi kaip per sviestą. Nors antrus metus JAV sportuojantis plaukikas nuo naujojo sezono turės jau trečiąjį trenerį, bet savo pastangų dėka šiemet jis vienintelis iš visos universiteto komandos pateko į NCAA finalą. O tai – tikrai didelis pasiekimas.
„Sporto salėje ir baseine su manimi dirba skirtingi treneriai. Kiekvieną savaitę treniruotėms skirta 20 valandų“, – apie savo dienotvarkę pasakojo studentas.
„Tadui kol kas sekasi – vis gerai pasirodo“, – per petį persispjovė plaukiko mama.
Tačiau esminis Lietuvos ir JAV universitetų skirtumas – amerikiečiai suteikia ne tik galimybę sportuoti, bet ir visas sąlygas įgyti išsilavinimą. Anot, R. Duškinienės, JAV visi yra suinteresuoti ne tik, kad sportininkas gerai plauktų, bet kad ir sėkmingai siektų mokslo aukštumų. Tuo metu Lietuvoje jaunieji plaukikai dažnai susistabdo mokslus, kad galėtų tęsti savo sportinę karjerą.
„Mano auklėtinis Edvinas Dautartas dalyvavo dvejose olimpiadose. Bet kas iš to? Jis mokslų nebaigė ir dabar Norvegijoje dirba, o šeima likusi čia, Lietuvoje. Sportas – labai laikinas dalykas. Kai neberodai rezultatų, esi paliekamas ant ledo ir niekam tu nereikalingas. O šalia to tu neturi nei išsilavinimo, nei jokio darbo stažo. Žmonės skirtingi: vieni sugeba mokytis ir sportuoti, kitiems – tai sunkiau. Kartais būna labai liūdnų scenarijų pabaigus karjerą. Socialinės sąlygos čia tikrai nėra palankios. Kol tai nebus sutvarkyta, tol visi važiuos iš čia“, – į opią problemą pirštu bedė R. Duškinienė.
JAV universitetai sportininkams suteikia šimtaprocentinį aprūpinimą, o štai Lietuvoje T. Duškinas tokios privilegijos neturėtų – net mokslų niekas neapmokėtų. Todėl ir motyvacija likti gimtinėje itin sumažėja.
„Mūsų treneriai savo kompetencija niekuo neatsilieka nuo kitų šalių specialistų, tiesiog pagal sąlygas esame akmens amžiuje. Neturime nei sporto salių, nei kineziterapeutų, nei nuolatinių baseinų – vis remontai vyksta. Tai išmuša iš pusiausvyros. Viskas nukrenta ant tėvų pečių – vieni gali prisidėti, kiti – ne. Taip ir pakimba karjera. Jeigu nėra aplinkos, kuri suteiktų galimybę sportuoti, tai nėra motyvacijos atiduoti tiek jėgų. Tie, kurie lieka, dažnai meta sportus. Nėra socialinių jokių garantijų“, – atvirai prakalbo trenerė.
„Legalus dopingas“
Pasirengimą planetos pirmenybėms T. Duškinas kartu su Danu Rapšiu, Giedriumi Titeniu ir Povilu Strazdu pradėjo Kolorado Springse (JAV). Aukštikalnėse vykusioje treniruočių stovykloje plaukikai įkrovė savo baterijas, o praėjusį savaitgalį išbandė jėgas Lietuvos plaukimo čempionate.
„Aukštikalnėse trūksta deguonies, organizme pradeda aktyviau veikti kaulų čiulpai, kurie dar labiau pradeda gaminti kraujo kūnelius – pakyla hemoglobinas. Dėl to padidėja žmogaus darbingumas. Kai nusileidžia į normalų jūros lygį, jis būna daug darbingesnis. Čia toks legalus dopingas“, – treniruočių aukštikalnėse privalumus vardijo R. Duškinienė.
„Ar lengviau plaukėsi? Ne (juokiasi – DELFI). Po 20 valandų kelionės iš Amerikos plaukėsi dar ne kaip, bet nieko – dar turime 3 savaites atsigauti“, – apie pasirodymą Kaune pasakojo T. Duškinas.
20-metis 50 ir 100 metrų plaukimuose peteliške liko antras, į priekį praleidęs sportinę karjerą pratęsti nusprendusį Deividą Margevičių. 54,52 ir 24,43 sek. – tai ne tokie rezultatai, kurie atspindėtų tikrą Tado pajėgumą. Tačiau nuovargio fone Kaune startavęs plaukikas šių skaičių nesureikšmino.
„Ai... Turiu tikslą ir žinau, kad pasaulio čempionate praplauksiu gerai, todėl dėl pralaimėjimų tikrai nenusimenu. Čia buvo eilinis startas.“
Šią savaitę geriausi šalies plaukikai išskrido į Rumuniją, kur atliks paskutinius pasiruošimo darbus prieš startus Kazanėje. Tačiau tai ne tik nuovargio malšinimas, bet ir technikos tobulinimas – JAV plaukikų treniruotes stebėjo ir filmavo Genadijus Sokolovas.
Unikalią kilnojamą laboratoriją, kurią pats vertina maždaug milijonu dolerių, savomis rankomis ir galva sukūręs plaukimo guru pasaulyje yra kone vienintelis, galintis po kaulelį išnarstyti bet kurį plaukiką ir atskleisti jo Achilo kulną.
„Tokių tyrimų kaip mes daugiau niekas nedaro. Esame tarsi monopolininkai“, – DELFI prieš dvejus metus sakė mokslininkas iš Kauno, nuo 2000-ųjų besidarbuojantis JAV.
„Be abejo yra technikos problemų. Tai rezervas, kurį pataisęs Tadas padidintų plaukimo greitį. Kiek iš šono mačiau, tai kojos daugiau lenkiasi nei reikia, rankas per plačiai deda. Bet kol sportininkas nepamato pats, tol sunkiai suvokia savo klaidas. Bet kai nufilmavo ir pats pamatė, tai labiau sureagavo ir dabar stengsis tobulinti. Jeigu jis tai padarys – bus tik geriau“, – perspektyvą sūnaus plaukimo technikoje įžvelgė R. Duškinienė.
Olimpinė svajonė
Į Kazanę vieni Lietuvos plaukikai vyks jau turėdami olimpinius kelialapius, kiti dar bandys juos laimėti. Tatarstano sostinėje T. Duškinas startuos dvejose asmeninėse rungtyse – 50 ir 100 m peteliške, tačiau tik antroji yra olimpinė. A normatyvas į Rio de Žaneirą – 52,36 sek.
„Tikiuosi priartėti prie normatyvo į olimpiadą. Ar įmanoma? Norėčiau jį pasiekti – čia yra mano svajonė. Treneriai manimi tiki, bet nenoriu prisikalbėti. Viską greitai pamatysim“, – kuklinosi plaukikas.
„Jis per metus fiziškai sustiprėjo, o ir norą labai didelį turi. Be to, jį supa ne ką mažiau motyvuoti komandos draugai, kurie skatina jį dar labiau tobulėti“, – sūnaus galimybes teigiamai įvertino R. Duškinienė.
Ne ką mažiau svarbesnė užduotis laukia estafetėje. Galingą kvartetą turinti Lietuvos komanda (D. Rapšys, T. Duškinas, G. Titenis ir Mindaugas Sadauskas) startuos 4x100 m rungtyse plaukiant laisvuoju stiliumi ir kompleksiniu būdu. Pastarąją rungtį plaukikai išbandė Lietuvos čempionate ir be vargo ją laimėjo bei pagerino čempionatų rekordą (3:44,42).
„Plaukiant komandoje užplūsta daugiau emocijų. Esi atsakingas ne tik už save, bet ir dar už tris žmones. Be to, vienas kitą labai palaikom – tikrai smagu“, – apie plaukimo estafetėje išskirtinumą pasakojo T. Duškinas.
Tiesa, sportininkas pripažino, kad didelių pastangų šioje rungtyje jie neįdėjo, nes dar jautė nuovargį po sunkios treniruočių stovyklos JAV.
„Pasaulio čempionate reikia patekti į dvyliktuką – tokiu būdu iškovotumėm kelialapį į olimpines žaidynes. Ir manau, kad tikslas – tikrai pasiekiamas“, – užtikrintas buvo plaukikas.
Tiesa, net ir iškovojęs Lietuvai bilietą į Rio de Žaneirą, T. Duškinas nebūtų garantuotas dėl vietos ketvertuke, nes į jo nugarą alsuoja kiti konkurentai – D. Margevičius ir Povilas Strazdas.
Kad ir kaip besusiklostytų čempionatas Kazanėje, po jo T. Duškinas tik trumpam grįš į Lietuvą ir jau rugpjūčio 15 dieną vėl kels sparnus už Atlanto, kur su B. Bowmano pagalba sieks tapti pajėgiu olimpiečiu.
