Šios lėšos, kurias skiria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgusi į per vertinimo laikotarpį sportininkų pasiektus rezultatus, atiteks aukšto meistriškumo programai.
LPF stengiasi sudaryti pačias geriausias sąlygas nacionalinės rinktinėms nariams sportuoti, dalyvauti tarptautinėse varžybose ir atstovauti savo šaliai ne tik Europos, pasaulio čempionatuose, bet ir vasaros olimpinėse žaidynėse.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pasak LPF prezidento Tomo Kučinsko, federacija jau beveik dešimtmetį formuluoja sau žymiai ambicingesnes užduotis ir tikslus, kuriems pasiekti būtinas didesnis finansavimas.
Nors valstybė ir olimpinis komitetas šiandien prisideda prie aukšto meistriškumo programų vystymo, yra nemažai kitų LPF kuruojamų sričių ir prasmingų iniciatyvų, kurioms šios paramos itin trūksta.
Todėl šiandien federacijai tenka ieškoti papildomų kelių, kurie ne tik padėtų išlaikyti Lietuvos plaukikų konkurencingumą, bet ir potencialiai leistų išsaugoti tas gyvybes, kurias kasmet nusineša neatsargus elgesys prie vandens.
Mokymo plaukti programai trūksta palaikymo
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, atsitiktiniai paskendimai yra trečia pagal dažnumą mirčių dėl netyčinių sužalojimų priežastis. Vanduo kasmet pasiglemžia 320 tūkst. gyvybių, o bene didžiausią riziką nuskęsti turi vaikai.
Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje jų kasmet paskęsdavo beveik dvi gimnazijos klasės. Higienos instituto duomenimis, 1–19 m. amžiaus grupėje 2010 metais nuskendo net 33 vaikai ir jaunuoliai. Pastaraisiais metais šalyje nuskęsta panašiai tiek vaikų, kiek jų žūsta transporto įvykiuose, bet net ir viena prarasta gyvybė yra per daug.
Vaikams jau tapo norma segėti atšvaitus tamsiuoju paros metu, žengti per kelią tik įsiklausius ir apsidairius, įsitikinus ar nėra atvažiuojančių automobilių, o ir vairuotojams nuolatos primenama, kad sumažintų greitį kelyje ir būtų atidūs prie pėsčiųjų perėjų ir mokyklų.
Deja, į saugaus elgesio prie vandens taisykles vis dar dažnai yra numojama ranka. Dar blogiau – prie vandens telkinių vaikai neretai atsiduria ir be suaugusiųjų priežiūros, todėl iki nelaimės – vos vienas žingsnis.
Ir tai ne tik visos šalies vaikų problema. Suaugusieji elgiasi lygiai taip pat neatsakingai. Pastarųjų metų Eurostat duomenimis, Lietuva pirmauja pagal gyventojų mirtingumą dėl atsitiktinių paskendimų – 6,5/100 tūkst. gyventojų (ES-28 šalių vidurkis – 1,1/100 tūkst. gyventojų).
„Jau seniai esame išsikėlę tikslą sumažinti skęstančių vaikų skaičių. Tai tikrai labai opi problema, ne ką mažesnė nei onkologiniai susirgimai, dėl kurių valstybė, nevyriausybinės organizacijos, įvairūs paramos fondai deda dideles pastangas, kad atkreiptų visuomenės dėmesį ir padėtų susirgusiems įveikti vėžį. Gydytojai skaičiuoja, kad kasmet ūmine leukemija suserga nuo 15 iki 30 vaikų – atrodo, dar visai neseniai tiek vaikų gyvybių nusinešdavo neatsargus elgesys prie vandens ir vandenyje.
Daugybė Lietuvos vaikų nemokėjo plaukti, pirmavome kraupioje paskendimų statistikoje, trūko infrastruktūros, todėl nusprendėme imtis šios lyderystės ir įtikinti valstybę, politikus ir kitus atsakingus asmenis, kad būtina sugrąžinti vaikų mokymą plaukti į mokyklas.
Federacijos nuopelnas, kad ta programa prasidėjo ir kiekvienais metais 8–10 tūkst. vaikų turėdavo galimybę gauti plaukimo pradmenis“, – teigia LPF prezidentas Tomas Kučinskas.
Deja, kone pusė antrų klasių mokinių neturi galimybės sudalyvauti programoje ir įgyti jiems būtinus pradinius plaukimo įgūdžius. Šiandien situacija yra dar prastesnė – dėl koronaviruso pandemijos buvo prarasta dar viena antrokų laida, neturėjusi sąlygų mokytis plaukti karantino metu.
„Mums reikia kelti šios programos kokybę, užsitikrinti kontrolės mechanizmus, kad vaikai tikrai išmoktų plaukti ir atsargiai elgtis prie vandens. Ir kiekybinei, ir kokybinei šios programos vykdymo daliai mums trūksta papildomo finansavimo, nepaisant to, kad kasmet primename politikams, jog šią programą būtina tęsti ir plėsti.
Ilgiau nei dešimtmetį trunkančios mokymo plaukti programos rezultatai jau aiškūs – skęstančių vaikų sumažėjo, tačiau kiekviena gyvybė yra beprotiškai svarbi. Mes privalome tęsti šią savo misiją ir tikime, kad su žmonių pagalba tą galime padaryti“, – sako T. Kučinskas.
Per mažas valstybės dėmesys jaunučių sportui
Jis taip pat nori iškelti ir dar vieną probleminę sritį, kuriai nuolat trūksta papildomo finansavimo – vaikų ir jaunučių meistriškumą. Šiandien sporto federacijos prie talentingų jaunučių tobulėjimo turi prisidėti savo lėšomis – nei valstybė, nei olimpinis komitetas joms nepadeda.
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytos darbo grupės rengiamame Sporto įstatymo projekte į patikslintą aukšto meistriškumo sąvoką yra įtraukti ne tik suaugusiųjų, jaunimo, jaunių, bet ir jaunučių amžiaus grupės sportininkai, įstatymo pataisos iki šiol nėra priimtos.
„Deja, bet Lietuvoje aukšto meistriškumo jaunučių praktiškai niekas nefinansuoja, išskyrus savivaldybes, kurioms meistriškumas nėra įdomus, nes jos galvoja, kad tai išskirtinai federacijų atsakomybė.
Talentingiausiems savo jaunučiams norime suteikti kokybiškas, visiškai kito lygio treniruotes. Dėl to nusprendėme steigti mini centrus, kuriuose būtų atsisakoma mėgėjiško požiūrio į plaukimą. Juose ne tik būtų užtikrinamos tinkamos treniruočių sąlygos, bet ir kreipiamas dėmesys į mokslą ir inovacijas, vaikų mokymosi pažangumą, darbą sporto salėje, krūvių atlaikymą, fizinės ir psichologinės sveikatos būklę.
Tikime, kad vaiko sveikata yra svarbiau nei rezultatai, todėl ir formali pažyma iš dispanserio neturi tapti vieninteliu indikatoriumi sportinio krūvio tolerancijai“, – pabrėžia federacijos prezidentas.
Šiuo metu LPF akiratyje yra apie 70 vaikų, kurie galėtų treniruotis mini centruose. Jų steigimui yra taip pat kaupiamos lėšos. Pagal naują federacijos programą, savo veiklą jau pradeda Šiaulių mini centras, kuriame kartu treniruosis 10 vaikų.
Pasak T. Kučinsko, kokybiškai šios programos plėtrai visuose penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose reiktų iki 150 tūkst. eurų, todėl kiekvienas į šiuos mini centrus nukreiptas euras yra itin svarbus.
Nori konkuruoti pasaulyje
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad elito programai finansavimo netrūksta, tačiau LPF vadovas patikina, kad dažnai čia nepelnytai nuvertinamas trenerių ir kitų su sportininkais tiesiogiai dirbančių specialistų indėlis.
„Mūsų elito rinktinėje yra 10 plaukikų, jaunių (sidabrinėje) rinktinėje – 11, o jaunučių (bronzinėje) rinktinėje – dar 12 plaukikų. Iš viso mūsų mini centrų rinktinių kandidatų sąraše šiuo metu yra 33 sportininkai. Todėl, jeigu mes norime konkuruoti pasauliniu lygiu, mums reiktų turėti mažiausiai penkis trenerius su visu pagalbiniu personalu (mokslininkais, medikais, kineziterapeutais).
Valstybė mums kelia ambicingus uždavinius, tikisi iš sportininkų medalių, tačiau mes negalime formulės trasoje bėgti su senu kuinu, todėl turime kaupti lėšas“, – sako LPF prezidentas.
Jam antrina ir federacijos generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis, taip pat sutinkantis, kad šiandien greta sportininkų privalo būti ir stiprūs mokslo bei medicinos specialistai.
„Labai gerai žinome, kur mūsų sportas ir plaukimas yra šiandien. Labai aiškiai suprantame ir svajojame, kur jis turėtų būti 2028 ar 2032 metais. Tai yra „žemėlapis“ su dviem taškais – kelionės pradžia ir kelionės tikslu. Norint sėkmingai ir greitai įveikti šį maršrutą, būtinas nuolatinis, stiprus GPS signalas. Toks signalas turi būti papildomas nuolatiniais atsinaujinančiais duomenimis apie kelio remontus, apie spūstis ir kitus netikslumus, kurie prailgina ar visai nutraukia kelionę.
GPS signalas yra tas viena ar kita linkme žemėlapyje judantis taškas, rodantis vietą, kur esame dabar, kur reikės pasukti ateityje. Sporte toks signalas privalo būti mokslas ir medicina. Šiai dienai toks signalas ne tik, kad yra silpnas ir ne visada stiprus, bet jo apskritai nėra. Mūsų priešakiniai treneriai palikti su senais, netiksliais, sovietiniais popieriniais žemėlapiais. Dažnai net nežinome kuria linkme judame“, – teigia E. Vaitkaitis.
„Žinoma, mes kalbamės ir su politikais, kad keistųsi valstybės požiūris į profesionalų meistriškumo ugdymą, pradedant nuo vaikų. Bet negalime sėdėti sudėjus rankas – turime patys imtis iniciatyvos.
Norime ne tik turėti daugiau trenerių, bet ir įdiegti motyvacinę trenerių sistemą, priklausančią nuo rezultatų. Taip, kaip yra modernioje vadyboje – kuo geresni rezultatai, tuo aukštesnės pajamos.
Norime įsteigti priedus, motyvacines paskatas, bet tam reikia papildomo finansavimo, nes valstybės lėšomis įgyvendinti tokią motyvacinę programą yra kone neįmanoma, turint omeny, kad treneriams ir sportininkams valstybės premijos yra skiriamos tik už pasiektus aukšto meistriškumo laimėjimus, t. y. pasiekimus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose“, – atkreipia dėmesį T. Kučinskas.
Laukia palaikymo iš bendruomenės
LPF prezidentas džiaugiasi, kad suformuota federacijos komercijos grupė, kurioje yra buvę ir esami plaukikai, įmonių vadovai, nuosekliai dirba ir siekia pritraukti papildomų rėmėjų.
„Šiemet jau per dvejas LPF varžybas turėjome generalinį rėmėją. Mūsų tikslas – 100 tūkst. eurų arba 10 proc. viso federacijos biudžeto surinkti iš privačių lėšų.
Socialiai atsakingi mecenatai puikiai supranta, kokia gyvybiškai svarbi yra vaikų skendimo prevencija, mato kitų mūsų darbų prasmę ir patys nieko nelaukdami paremia mus. Kiti rėmėjai domisi abipusiai naudingo bendradarbiavimo perspektyvomis. Taip pat yra ir individualūs asmenys, kurie patys nori prisidėti ir paremti vieną iš mūsų vykdomų programų.
Todėl labai skatiname plaukimo bendruomenės narius ir visus neabejingus plaukimui žmones, kol dar vyksta gyventojų pajamų deklaravimas, pasinaudoti galimybe ir skirti savo 1,2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio mums. Visos surinktos lėšos bus maksimaliai ir kokybiškai panaudotos minėtų programų įgyvendinimui ir, tikime, prisidės prie sveikesnės, aktyvesnės Lietuvos kūrimo“, – sako LPF prezidentas.