Nurimus čempionato aistroms, LRL direktorius Tadas Jansonas apžvelgė pasibaigusį Lietuvos rankinio lygos sezoną ir ateities perspektyvas.
- Turėjote laiko atsikvėpti ir ramiai pamąstyti apie prabėgusį sezoną? Kaip jį vertinate?
- LRL čempionatas vyko sklandžiai, pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Reguliariame čempionate virė itin karštos ir įtemptos kovos - tarp 1-6 vietas užėmusių ekipų buvo sunku nuspėti nugalėtoją. Staigmenų kartas nuo karto pateikdavo ir Kauno „LSU-Lūšis“ bei Šiaulių „SM Dubysa-Gubernija“.
Atkrintamose varžybose sėkmė lydėjo geresnę fizinę formą išlaikiusias komandas. Labai atkaklūs buvo pusfinalio susitikimai, taip pat rungtynės dėl trečios vietos bei finalas. Mano akimis, gražiausias buvo antras susitikimas dėl pirmos vietos Vilniuje, kur netrūko aistrų, sportinio pykčio, įtampos ir rungtynių nugalėtojas išaiškėjo tik po pratęsimo. Šios rungtynės - čempionato puošmena.
Smagu, kad radome galimybę lemiamas atkrintamas rungtynes transliuoti per SportoTV.lt portalą.
Džiugu, kad per pastaruosius metus atsinaujino lygos interneto svetainė. Operatyviai yra pateikiamos žinios, varžybų aprašymai su žaidėjų ir trenerių komentarais, interviu su nuotraukų galerijomis. Taip pat išsamiai galima pamatyti kiekvieno žaidėjo statistiką: kiek sužaidė rungtynių, pelnė įvarčių, 7 metrų baudinių, kiek kartų užsidirbo pražangas ir panašiai.
Labai populiari yra Facebook LRL paskyra, kurioje po rungtynių lankytojai labai mėgsta vartyti nuotraukas.
- Ar įžvelgiate trūkumų, kuriuos norėtumėte taisyti?
- Visos komandos turi didelį norą dalyvauti čempionate, tačiau menki jų biudžetai neleidžia siekti didesnio profesionalumo. Didžiulė nuoskauda, kad Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas jau antri metai atsuka nugarą Lietuvos rankinio lygai ir neskiria jokio finansavimo. Anksčiau gaudavom iš jų pinigų, tačiau dėl nežinomų priežasčių antri metai gaunam tik apskritą nulį.
- 2013-2014 metų LRL sezone varžėsi 9 ekipos. Kokios vizijos yra dėl kito sezono? Gal daugės komandų?
- Komandos dėl ateinančio sezono turi apsispręsti iki birželio 1 d. Manau, kad visos komandos liks, galbūt ras galimybę sugrįžti Panevėžio ir Pasvalio ekipos.
- Šiemet LRL čempionatas buvo kupinas staigmenų: puikiai reguliaraus čempionato metu rungtyniavo, tačiau medalių neiškovojo Varėnos „Ūlos“ rankininkai. Kodėl taip nutiko?
- Gerai žaidė „Ūla“ ir ketvirtfinalyje, tačiau „Granitas-Gaja-Karys“ tikriausiai buvo geriau fiziškai pasiruošęs. Galbūt lemiamas faktorius buvo ir tai, kad lemiamose rungtynėse varėniškiams negalėjo padėti traumą patyręs vienas iš ekipos lyderių Tautvydas Mikalauskas.
Meistriškumu komandos tikrai neišsiskyrė, o lemiamose ketvirtfinalio rungtynėse „Ūla“ atsilaikė 40 min., tačiau vėliau dominavo kauniečiai.
- 2013-2014 metų sezone neapsieita ir be istorinių įvykių. Pirmą kartą per visą klubo gyvavimo laikotarpį finale žaidė VHC „Šviesos“ rankininkai. Kas lėmė tokią jų sėkmę?
- VHC „Šviesa“, kaip ir kiekviena komanda, siekia užsibrėžto tikslo. Kiekvienais metais jie būdavo netoli medalių, o šiemet jiems pavyko prasibrauti net į finalą. Komanda tos pačios sudėties rungtyniauja, jei neklystu, jau trečius metus, jie yra susižaidę, įgiję patirties. Trenerio Antano Taraskevičiaus įsiliejimas į komandą taip pat įnešė naujų idėjų, komanda ėmė žaisti stabiliau ir pasiekė tikslą. Vilniečiai - kietas riešutėlis buvo ir „Dragūnui“, tačiau klaipėdiečiai sunkiausiomis rungtynių akimirkomis žaidė šiek tiek geriau ir užtikrinčiau.
- Penktus metus iš eilės Lietuvos rankinio lygos čempionais tapo „Dragūnas“. Daugelis klausinėja, kada gi baigsis jų dominavimas? Ar matote ekipą, kuri artimiausiais metais galėtų užimtų jų vietą?
- Sveikinu „Dragūno“ komandą! Manau, dauguma pasakytų tai, kad ir šiemet „Dragūnas“ buvo stipriausias, tai jie įrodė aikštelėje. Geras fizinis, techninis pasiruošimas, platus taktikos spektras, žaidėjai sugebantys realizuoti trenerio Migliaus Astrausko sumanymus, labai svarbiais momentais puikiai žaidė komandos lyderis Benas Petreikis. Manau, kad tai ir buvo svarbiausi pergalės faktoriai.
Lietuvos rankinio lygos čempionate rezultatą didžiąja dalimi lemia komandos komplektavimas. Jei komandos žais su dabartiniais žaidėjais, „Dragūnas“ turės realius šansus tęsti pergalių seriją. Komandų biudžetai nėra tokie, kad ilgai išlaikytų gerus jaunus žaidėjus. VHC „Šviesa“ komandos žaidėjas Vaidas Trainavičius, visų komandų siaubas, išvyksta į Olandiją, „Dragūno“ žaidėjas Tadas Stankevičius vidury sezono išvyko į ZTR ekipą, prieš kelias dienas „Dragūno“ lyderis B. Petreikis pasirašė trejų metų sutartį su Austrijos aukščiausiosios lygos klubu.
Stabiliai gerai antrus metus iš eilės rungtyniauja patyrusių žaidėjų turinti „Almeidos-Stronglaso“ komanda. „Ūla“ įrodė, kad gali būti tarp pajėgiausių ekipų, šiemet iškovodama LRT didžiąją taurę.
Labai įdomus jaunimas auga „LSU-Lūšies“, SM „Dubysos-Gubernijos“ komandose. Turi kur kilti ir HC „Vilnius“. Galbūt kitą sezoną matysime ir stipresnę HC „Utenos“ komandą, kurioje žaidžia tik šios apskrities žaidėjai. Vasaros namų darbai: tiek komplektuojant komandas, tiek fizinis, bei taktinis pasiruošimas, duos savo vaisius ateinančiame sezone.