Baigiantis 2018-iesiems, jis išsigydė traumas, kurios jam trukdė siekti norimų rezultatų, ir šiemet stengsis pagerinti savo asmeninį rekordą (84 m 78 cm).
Kol kas rekordininkas treniruojasi Lietuvos maniežuose. Pastaruoju metu pagal savo tėvo ir trenerio Edmunto Matusevičiaus planus kelias dienas su širdies drauge šuolininke į aukštį Urte Baikštyte plušo Šiaulių lengvosios atletikos manieže.
„Mane ypač žavi sūnaus kantrybė ir tikėjimas, jog viskas bus gerai. Patirta dubens trauma buvo daug rimtesnė nei galvojome. 2018-ieji mums buvo tikri kančių metai. Tai viena trauma, tai kita. Nebuvo galima nei rimtai treniruotis, nei rungtyniauti. Tačiau sūnus nepalūžo, nepuolė neviltin, o kantriai gydėsi ir neabejojo, jog pasveiks ir įgyvendins tai, apie ką svajoja“, – sako rekordininko tėvas.
Edmuntas Matusevičius pasidžiaugė, kad Edis šiemet truputį padidino jėgą, priaugo svorio, nuotaika darbinga ir gera, viskas vyksta pagal planą.
Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio E. Matusevičius rankose neturėjo ieties ir jos jau pradėjo ilgėtis.
Šiemetinė žiema Lietuvos rekordininkui neleidžia jos pamėtyti lauke, todėl jis labai laukia vasario 2 d. Portugalijoje prasidėsiančios trijų savaičių treniruočių stovyklos. Toje pačioje vietoje treniruosis dar keli Lietuvos lengvaatlečiai, tarp jų – ir Andrius Gudžius bei Liveta Jasiūnaitė, kurie į Portugaliją išvyks viena diena anksčiau.
„Ieties metimas – nenuspėjama rungtis, nes žiemą negali dalyvauti varžybose. Treniruojiesi, treniruojiesi ir negali pasakyti, kaip seksis vasarą. Dirbi kelis mėnesius ir tik vasarą pajunti, kokius gali pasiekti rezultatus. Su savo traumomis lyg ir susitvarkiau, tačiau negaliu pasakyti, kaip bus su jomis tada, kai reikės mėtyti ietį. Viskas bus aiškiau per treniruočių stovyklą Portugalijoje. Šiaip šiemetinė žiema man gera, džiugina pagerėję rodikliai. Viską darau laisvai, be jokių problemų“, – teigė ietes metikas.
– Paprastai žiemą dalyvauji įvairiose bėgimo varžybose. Ar ir šiemet jose bandysi jėgas?
– Esu bandęs jėgas ne tik bėgimo, bet ir šuolių į aukštį rungtyse. Tada negalėjau bėgti sprinto ir, berods, 2017 -aisiais Klaipėdoje per Lietuvos universitetų varžybas peršokau 1 m 80 cm.
Šiemet šių rungčių varžybose nedalyvauju, yra kitų svarbesnių dalykų.
– Šį šeštadienį Vilniuje vyks Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos, kuriose į aukštį žada šokinėti ir tavo draugė Urtė Baikštytė. Ar būsi tarp sirgalių?
– Kadangi varžybose nedalyvausiu, tai manęs paprašė teisėjauti. Kol kas tik neaišku, kokios rungties varžybose teks darbuotis. Tai nebus mano, teisėjo, debiutas varžybose. Teisėjauju dažnokai, ypač žiemą.
Po sunkių traumų varžybose, žinoma, palaikysiu savo draugę Urtę. Ją irgi persekioja traumos, todėl moralinė parama, manau, jai turėtų būti naudinga.
Norėčiau, kad ji vyktų ir į treniruočių stovyklą Portugalijoje, tačiau Urtei ten nelabai patinka sąlygos. O man Portugalijoje patinka, viskas vietoje. Į ten vyksiu treniruotis jau gal aštuntą kartą.
– 2017-aisiais per Rygos taurės varžybas pasiekei Lietuvos rekordą – 84 m 78 cm. išsigydęs traumas, gal šiemet jį vėl bandysi gerinti?
– Ir klausti nereikia. Šį sezoną noriu pagerinti savo asmeninį rekordą, nesinori tūpčioti vietoje.
– Kokios varžybos šiemet tau bus svarbiausios ir kokie pagrindiniai tavo tikslai?
– Pagrindinis siekis – patekti į pasaulio čempionatą, pagerinti asmeninį rezultatą ir užimti kuo aukštesnę poziciją.
Tai bus mano antrasis pasaulio suaugusiųjų čempionatas. Pirmasis Londone susiklostė nesėkmingai, visi trys bandymai buvo neįskaityti, gavau traumą.
– Ar namie turi gerą komandą, su kuria treniruojiesi, ar nebūna liūdna per pratybas?
– Man ir vienam nebūna liūdna per treniruotes. Prie to jau pripratau, nors, žinoma, su grupe smagiau.
Gal tik trūksta žmogaus, kuris būtų panašaus lygio ieties metikas ir su juo kiekvieną treniruotę galėčiau konkuruoti, stengtis viską daryti kuo geriau.
– Kaip tau sekasi studijos Vilniaus universitete?
– Dabar aš jau Lietuvos sporto universiteto pirmakursis, studijuoju treniravimo sistemas.
Sėkmingai išlaikiau egzaminų sesiją. Dabar lauks antrasis semestras ir, jeigu jis man bus sėkmingas, tapsiu antrakursiu.
– Kokia tavo visos sportinės karjeros svajonių svajonė?
– Norėčiau būti pirmuoju pasaulio metiku, ietį numetusiu 100 metrų.