Delfi dėl sportininkės amžiaus negali viešinti jos vardo, šeimos asmenų vardų, verslo įmonės pavadinimo ir kitos informacijos, galinčios padėti ją identifikuoti. Visa ši informacija redakcijai žinoma.
Pyktį sukėlęs sprendimas
Balandžio 13-14 d. Gargžduose praūžė Lietuvos meninės gimnastikos atskirų įrankių čempionatas, po kurio įvyko trenerių susirinkimas. Delfi žiniomis, šio metu pristatyta šalies rinktinės sudėtis, kuri jau netrukus vyks į Europos čempionatą Budapešte (Vengrija). Ją pristatė LGF viceprezidentė ir šio sporto legenda Dalia Kutkaitė.
Kaip teigė Delfi šaltiniai, vienos sportininkės pavardė sukėlė viešą kelių trenerių pasipiktinimą, o protestuodami prieš tokį sprendimą jie paliko susirinkimą.
Vis tik apie tokią įvykių seką ne visi susirinkime dalyvavę treneriai sutiko patvirtinti net anonimiškai.
„Užblokuota ateitis (gimnastikos sporte, – red. past.) būtų. Vis tiek supras, kas kalbėjo“, – baimę prabilti motyvavo viena trenerė.
Nepasitenkinimą lėmė ir tai, kad sportininkai buvo paskelbti iš karto po varžybų ir, šaltinių teigimu, tai padaryta neatsižvelgiant į balų skaičiavimo sistemą. Tad pyktį iššaukė ne pats faktas dėl sportininkės tautybės ar kitų politinių dalykų, o tai, kad už rinktinės borto liko kitos stiprios gimnastės.
„Tokio politinio klausimo (dėl pilietybės, – aut. past.) neišdėstė niekas. Mums buvo pasakyta, kas važiuoja. Negavome lapo, pagal ką buvo skaičiuojami taškai, lemiantys, kas važiuoja. Pasipiktinimas buvo, nes turėjo būti vienaip, bet nutarta kitaip. Mums buvo naujiena, kad ją (minimą sportininkę, – aut. past.) taip paėmė ir veža.
Kam tada tie skaičiavimai, jeigu viskas nusprendžiama iš anksto?“, – retorinį klausimą kėlė Delfi šaltinis.
Piniginėje – tėvo pėdsakai
Delfi taip pat išgirdo liudijimą, kad sprendimas buvo argumentuotas tiesmukai ir be užuolankų – turtingas merginos tėvas remia arba ketina stipriai paremti gimnastiką.
„Mums buvo pasakyta, kad čia yra strategija, o tėvas yra būsimas rėmėjas“, – pripažino šaltinis.
Atletės tėvo ir jo tiesiogiai valdomų įmonių tarp oficialių LGF ir D. Kutkaitės vardo akademijos (DKA) rėmėjų Delfi nerado.
Tačiau 2022 m. finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad DKA 4 tūkstančių eurų parėmė bendrovė „Toyama solutions“. Tai buvo stambiausias privatus akademijos rėmėjas.
Įmonės pagrindinis akcininkas – Dominikos Respublikoje registruota kompanija, o buveinės adresas – Vilniuje. Tuo pačiu adresu registruotas marketingo centras, pavadintas identiškai kaip gimnastės tėvo verslas Rusijoje. Šio centro internetinė nuoroda taip pat nukreipia į rusišką svetainę.
Abi įmones sieja vienas vardas – pirmosios direktorius yra ir antrosios akcininkas (Delfi vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.). Savo „LinkedIn“ profilyje jis nurodo, kad yra ir gimnastės tėvo priklausančios įmonės viceprezidentas, o kitoje šio įmonėje, Italijoje, užima direktoriaus pareigas. Pastaroji užsiima ta pačia veikla kaip ir Rusijoje veikiantis verslas.
D. Kutkaitės akademijos paramos ataskaitoje figūruoja ir vienas nežinomasis – 3 tūkst. eurų skyrė anoniminis fizinis asmuo (ar asmenys).
Delfi bandė susisiekti su D. Kutkaite telefonu, bet ji į skambučius neatsakė. Klausimus jai nusiuntėme ir elektroniniu paštu, bet teksto publikavimo metu atsakymų dar nebuvome sulaukę. Jeigu jų sulauksime, publikaciją būtinai papildysime.
Turi dvigubą pilietybę?
Gimnastė gimė, augo ir iki šiol gyvena viename didžiausių Rusijos miestų. Šioje šalyje visų sporto šakų atstovai gali pretenduoti į tam tikrą kvalifikaciją arba titulą. Pastarųjų yra trys, o kvalifikacijų – septynios.
2020 m. Lietuvos rinktinės narė gavo vieną iš kvalifikacijų, kuri galioja dvejus metus, o vienas iš pagrindinių reikalavimų, norint ją gauti – sportininkas privalo būti Rusijos pilietis.
Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) protokoluose ir puslapyje nurodoma, kad minima sportininkė – lietuvė. FIG taisyklės numato ir tai, kad sportininkas turi turėti atstovaujamos šalies pilietybę.
Internete taip pat galima rasti protokolų iš Rusijoje rengiamų mokslo olimpiadų, kuriose dalyvauja lietuvė. Šalia jos visada nurodoma tautybė – rusė.
Tai reiškia, kad gimnastė greičiausiai turi dvigubą pilietybę. Delfi atsiųstame Migracijos departamento atsakyme nurodoma, kad tokia teisė numatyta Pilietybės įstatymo 7 str. 11 punkte, skirtame „asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jiems sukako 18 metų, įgijo ne gimdami“.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje daugybinę – Lietuvos ir Rusijos – pilietybę turėjo 12 483 Lietuvos piliečiai.
Apie tai, kad atletė turi dvigubą pilietybę, pripažino žinantis ir LGF prezidentas Algimantas Gudiškis.
„Taip, taip, taip“, – į Delfi klausimą atsakė jis.
Karo metu – pasirodymas Maskvoje
Jau prabėgus pusmečiui nuo Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą ir čia vykdomų nusikaltimų, sportininkė dalyvavo varžybose Maskvoje, į kurias susirenka sportininkai iš visos Rusijos.
„Olimpinės vilties“ varžybos laikomos prestižinėmis ir turi įtakos rinktinių formavimui.
Jos vyko 2022 m. rugsėjo 17-18 d., bet lietuvei čia suspindėti nepavyko. Panašiu metu turėjo nustoti galioti ir jos sportinė kvalifikacija, o atnaujinimų apie ją rasti nepavyko, nors šie duomenys yra skelbiami viešai.
Lietuvos čempionatų protokoluose sportininkės vardas ir pavardė pirma kartą sušmėžavo būtent po pasirodymo Maskvoje.
Šioje situacijoje LGF problemos nemato.
„Kiek mums žinoma, ji niekur nedalyvavo kaip Rusijos rinktinės narė. Čia vidaus varžybos, kuriose ji nedalyvavo kaip Rusijos sportininkė, ji atstovavo turbūt savo miestui. Ji Rusijos rinktinėje oficialiose varžybose su Rusijos uniforma nedalyvavo. Vidaus varžybose, Sankt Peterburge, Maskvoje ar kažkur kitur – mes neatseksime, mes ne kriminalistai. Gal ir dalyvavo. Tai natūralu. Bet ji sakė, kad nebuvo užsivilkusi Rusijos uniformos. Ir mes ja tikime.
Trenerė palaiko ryšį su tėvais, kalbasi su jais, tėvai irgi nori, kad ji atstovautų Lietuvai. Jokių trukdžių nėra, nesuprantu, kokie trukdžiai gali būti. Jeigu mergaitė nori, šeima nori. Ji pati sako, kad aš už Rusiją nedalyvausiu, aš esu lietuvė ir dalyvausiu už Lietuvą. Šiandien ji pasirinko atstovavimą Lietuvai“, – Delfi sakė A. Gudiškis.
Gimnastė – ne vienintelė sportininkė šeimoje. Ji turi ir sesę, kuri taip pat aktyviai sportuoja kitoje sporto šakoje ir toliau dalyvauja varžybose Rusijoje – paskutinį kartą tą darė ir šiais metais.
Tėvas – įtakingas verslininkas
Mergaitės tėvas – Rusijoje veikiantis lietuvis verslininkas, kuris dar gyvuojant Sovietų Sąjungai įkūrė verslą viename didžiausių šalies miestų. Kompanija specializuojasi pakavimo įrangos gamyboje – dirba su maisto ir statybų sektoriais, kitais produktais.
Ji pristatoma kaip rinkos lyderė Rusijoje, veiklą taip pat vykdo Italijoje ir kitose šalyse, tačiau labiausiai išsikerojusi yra būtent Rusijoje.
Praėjusiais metais kompanija net buvo išrinkta tarp šimto geriausių šios šalies verslų. Oficialiame pranešime tada teigta, kad įmonė aktyviai veikia valstybiniuose projektuose ir prisideda prie vidinės ekonomikos plėtros. Ji net sulaukė valstybės valdomo Rusijos patikimų partnerių registro įvertinimo, įtraukusio ją į savo sąrašą. Lietuvio valdomas verslas taip pat pristatomas kaip formuojantis Rusijos ekonomiką.
Lietuviui priklauso ir daugiau verslų – restoranas, sporto kompleksas, jis pats aktyviai žaidžia krepšinį veteranų lygoje. Jis yra vedęs rusę ir Rusijoje turi įtakingų pažinčių politikos ir verslo sluoksniuose.
Oficialiuose šaltiniuose nurodoma, kad praėjusiais metais įmonė generavo 26 mln. eurų pajamų.
Analitikas: nepriklausomo verslo Rusijoje nėra
Tarptautinių santykių analitikas Marius Laurinavičius, didžiąją laiko dalį skiriantis Rusijos ir Kinijos analizei, teigia, kad išvardinti faktai apie tokį lietuvio verslą kelia klausimų. Į juos atsakyti reikėtų platesnės analizės, tačiau jis pabrėžė vieną dalyką – Rusijoje nėra nuo dabartinio režimo nepriklausomo verslo.
„Nei nuo valdžios nepriklausomo verslo, nei nepriklausomų verslininkų Rusijoje senokai nėra. Jei gerai sekasi verslas – vienareikšmiškai pats verslininkas yra režimo dalis. Didesnio ar mažesnio masto, bet režimo dalis.
Vien tai, kad verslas įkurtas 1987 m., man uždega raudoną lemputę. Tuo metu vykęs persitvarkymas iš esmės buvo KGB planas. Yra išlikę dokumentai ir planai, kuriuose yra aiškiai parašyta – visi ištekliai, turtas turi būti perduotas patikimiems asmenims. Ir tie patikimi asmenys – pati KGB, jėgos struktūros, milicija, partija ir komjaunimas. Perdavimas neapsiribojo tik gamtiniais ištekliais ir pan., bet ir visa verslo aplinka.
Nebuvo tas procesas stichiškas, kad atleido varžtus, ir visi ką norėjo, tą darė. Toli gražu. Tikrai nieko neteigiu, nes tam reikia konkrečių faktų. Man tiesiog kiltų abejonių, kurias reikėtų tikrinti.
Dabartinėje situacijoje Rusijoje nepriklausomas verslas neegzistuoja – nė vienas procentas. Visas verslas yra priklausomas, tik klausimas, nuo ko ir kokio lygio ta priklausomybė. Ar jis priklausomas nuo vietinės valdžios, ar nuo saugumo struktūrų. Verslininkas, kuriam gerai sekasi Rusijoje, yra režimo dalis. Ne susijęs, o dalis“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.
Sulaukė anoniminio skundo
Delfi žiniomis, praėjusią savaitę šalies sportą prižiūrinti Nacionalinė sporto agentūra (NSA) gavo anoniminį skundą dėl minimos sportininkės įtraukimo į Lietuvos rinktinę. NSA atstovai šią informaciją patvirtino.
„Gavusi anoniminį prašymą, Nacionalinė sporto agentūra organizavo susitikimą su Lietuvos gimnastikos federacijos atstovais ir paprašė pateikti su anoniminiu pranešimu susijusią informaciją bei duomenis“, – patvirtinta Delfi gautame NSA atsakyme.
Šio susitikimo metu, priešingai nei kalbėdami su Delfi, LGF atstovai teigė neturintys duomenų, kad sportininkė turėtų kitą pilietybę, išskyrus Lietuvos.
Paklausta, kaip vertina sportininkės dalyvavimą varžybose Maskvoje karo metu, NSA tiesaus atsakymo nepateikė.
„Nacionalinė sporto agentūra neturi duomenų, kad minėta sportininkė atstovavo Rusijai ar Lietuvai Rusijoje organizuojamose varžybose. Nacionalinės sporto agentūros duomenimis, sportininkė turi vienintelę tarptautinės sporto federacijos išduotą licenciją, suteikiančią jai teisę atstovauti tik Lietuvai“, – rašoma pranešime.
NSA pabrėžė, kad nacionalinės federacijos yra savarankiškos spręsti, kuriuos sportininkus deleguoti į Lietuvos rinktines. Svarbiausia, kad sportininkų atranka vyktų pagal federacijos patvirtintus aiškius, nediskriminacinius atrankos kriterijus.
„NSA neturi įgaliojimų už sporto šakų federacijas nuspręsti dėl vienų ar kitų sportininkų delegavimo į Lietuvos rinktines“, – pabrėžiama NSA atsakyme.
Priminė kitą atvejį
Delfi prisiminė ir kitą, visai šviežią istoriją, taip pat skaldžiusią LGF bendruomenę. 2019 m. į Lietuvos rinktinę buvo priimta JAV gimusi, augusi ir taip pat dvigubą pilietybę – JAV ir Lietuvos – turėjusi Brigita Budginas.
Perspektyvi sportininkė 2012-2018 m. siekė aukštumų JAV, bet jų nepasiekusi nusprendė tapti Lietuvos rinktinės nare. Tada ji buvo sutikta išskėstomis rankomis ir nė karto nedalyvavusi šalies čempionate buvo išsiųsta į Europos bei pasaulio pirmenybes.
Nors treneriai sutiko, kad B. Budginas buvo stipresnė už vietines sportininkes, apmaudo tai nemažino, nes buvo nubrauktas kai kurių sportininkių Lietuvai pašvęstas įdirbis ir gyvenimas.
„Lietuvoje šios sportininkės niekas nematė, ji egzistavo tik dokumentuose ir varžybose“, – prisiminė su Delfi bendravusi gimnastikos bendruomenės narė.
Tiesa, neilgai. Neišbuvusi Lietuvos rinktinės nare nė metų, B. Budginas nusprendė grįžti po JAV rinktinės sparnu. Tačiau viražo atgal padaryti neleido FIG, kuri jau kartą pritaikė jai išimtį ir leido pakeisti atstovaujamas šalis.
2019 m., pasitraukus dviems JAV rinktinės narėms, B. Budginas pamatė galimybę siekti vietos Tokijo žaidynėse, tad pasiprašė atgal. Amerikiečiai ir LGF palaikė tokį norą, o JAV atstovai raštu kreipėsi į FIG, tačiau ši atsisakė tenkinti prašymą, nes taisyklės tokiu atveju numato šešerių metų draudimą sportininkui atstovauti naujai šaliai.
Mergina kreipėsi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą Lozanoje, bet šis paliko galioti 2021 m. priimtą FIG sprendimą, kartu pabaigdamas B. Budginas karjerą gimnastikoje.