Atšaukus paskutines dvejas kontrolines rungtynes Islandijoje ir planuotą skrydį iš Reikjaviko į Košicę, lietuviai lieka treniruotis Vilniuje, iš kur ateinantį pirmadienį autobusu ir išriedės į Europos čempionatą.
Gruodžio 26 d. pasirengimą sugrįžimui tarp Senojo žemyno elito pradėjusi komanda turės tenkintis dviem repeticijomis Latvijoje, kur žaidė praėjusią savaitę.
Vis dėlto dalies kitų rinktinių popieriai – dar prastesni. Prieš Slovakijoje ir Vengrijoje vyksiančias pirmenybes koronaviruso atvejai fiksuoti Prancūzijos, Danijos, Slovėnijos, Kroatijos, Serbijos, Juodkalnijos, Švedijos, Čekijos ekipose. Dėl to visame žemyne buvo atšaukta virtinė draugiškų mačų.
Neramu ir Lietuvos rinktinės atstovams, kas antrą dieną baugščiai laukiantiems privalomų testų rezultatų – tokią patikrų tvarką visiems čempionato dalyviams yra nustačiusi Europos rankinio federacija (EHF).
Kol viename sostinės viešbučių įsikūrę žaidėjai stengiasi vengti nebūtinų kontaktų, treneriai gaudo žinias iš užsienio.
„Skaitome žiniasklaidoje, kad beveik visose komandose išlenda tai po vieną, tai po kelis koronaviruso atvejus. Pavyzdžiui, vakar COVID-19 diagnozuotas dviem Kroatijos lyderiams. Dėl to daug komandų, kaip ir mes, atšaukia draugiškas rungtynes. Matome, kas dedasi krepšinyje ir kitose sporto šakose, todėl ramybės nėra. Kiekvieną rytą atsikėlę einame sportuoti ir paskui laukiame naujienų. Va, nebeišeina važiuoti į Islandiją – reikia greitai reaguoti ir planuoti iš naujo“, – Delfi sakė rinktinės vairininkas Mindaugas Andriuška.
Jei sekmadienį posėdžiausianti EHF vadovybė nepriims radikalių sprendimų dėl čempionato, lietuviai jį pradės sausio 13 d. dvikova su Rusija. F grupėje taip pat žais šeimininkė Slovakija bei favoritė Norvegija, o į kitą etapą iškops dvi stipriausios komandos.
– Kaip smarkiai tokia įtempta situacija blaško rinktinę rengiantis istoriniam sugrįžimui tarp Europos elito? – Delfi paklausė M. Andriuškos
– Kad mes jau pripratę – realiai, antri metai tas pats. Susirenki į stovyklą – testuojiesi, važiuoji į varžybas – testuojiesi. Su tuo susigyvenome, tik tiek, kad kiekvieną dieną reikia laukti atsakymų iš laboratorijos.
– Minėjote, kaip virusas supa kitas komandos, o ar teko girdėti kokios nors neviešos informacijos iš būsimų grupės varžovų stovyklų?
– Apie rusus išvis nieko negirdėti, neturime jokios informacijos. Tik galvoju, jei jau Europa nepripažįsta „Sputnik“ vakcinos, gal jiems bus daroma kažkokia išimtis, pakaks neigiamų testų rezultatų (pagal EHF reglamentą, visi čempionato dalyviai privalės būti pasiskiepiję – Delfi)? Prasideda visokie niuansai.
Kalbant apie kitus varžovus, slovakai ketvirtadienį žaidžia draugiškas rungtynes su austrais, žiūrėsime. Norvegai turėjo žaisti su prancūzais, bet rungtynės buvo atšauktos. Viską sekame, skaitome ir laukiame – kiekvieną dieną kažkur kažkas neįvyksta, kaip planuota.
– Iš jūsų varpinės žiūrint, gal visai gerai, jei čempionatą bus nuspręsta rengti be žiūrovų – juk būsimi varžovai slovakai netektų savojo užnugario?
– Nemanau, juk rankinis žaidžiamas būtent dėl žiūrovų. Nėra svarbu, ką jie palaiko – jei serga prieš mus, tai tik dar labiau motyvuoja. Tuo labiau, kad ir nemenka Lietuvos palaikymo komanda turėtų susirinkti – kiek girdėjau, apie šimtą žmonių. Jei reikėtų žaisti tuščioje salėje, tai iš čempionato atimtų dalį žavesio.
– Ar komandos rūbinėje dabar matote daugiau įtampos ir jaudulio ženklų nei prieš eilinį atrankos varžybų „langą“?
– Galvoju, kad ilgas pasiruošimas, kokio įprastai niekada neturime, turėtų leisti tą įtampą panaikinti. Šiaip visada susirenkame, dvi dienos treniruočių – ir į kovą. Tada ir klaidų sunku išvengti. O dabar turime laiko jų skaičių sumažinti iki minimumo – kaip treneris, dėl to labai džiaugiuosi.
– Kokį lietuvišką rankinį norėtumėte parodyti Europai po 24 metų pertraukos?
– Norėtųsi aukščiausio lygio žaidimo. Manau, mūsų komandos stiprybė – draugiškumas ir vienybė. Tai mus labiausiai motyvuoja. Tikslai? Žinoma, jų visada reikia turėti. Pirmas tikslas – įveikti grupės barjerą. Tai jau būtų kažkas tokio, gautume galimybę sužaisti dar visą krūvą rungtynių.