Apdovanojimuose dalyvavo šalies premjeras Algirdas Butkevičius, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Klemensas Rimšelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos ir pasaulio plaukimo žvaigždė Rūta Meilutytė bei kiti.
Geriausiu metų sportininku LSŽF išrinko šiuolaikinės penkiakovės atstovą Justiną Kinderį, šįmet tapusį pasaulio čempionu. Jis aplenkė Mantą Kalnietį ir Jevgenijų Šukliną.
Geriausia metų sportininke pripažinta plaukikė R. Meilutytė. Jai taip pat buvo įteiktas geriausios jaunosios Europos sportininkės titulas bei 12 tūkst. eurų stipendija. Atsiimdama apdovanojimus plaukikė linkėjo gerų ateinančių 2014-ų metų.
„Ačiū labai tiems, kurie balsavo bei pozitiviems žurnalistams. Kitiems metams norėčiau palinkėti gražių akimirkų sporte“.
Antra vieta atiteko pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionei Laura Asadauskaitei-Zadneprovskienei, trečia – BMX dviračių sporto atstovei, Europos vicečempionei Vilmai Rimšaitei.
Metų komandos titulas atiteko moterų irklavimo porinei dvivietei Donatai Vištartaitei ir Mildai Valčiukaitei, kurios šįmet tapo pasaulio ir universiados čempionėmis. Jos įveikė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir vyrų irklavimo porinę dvivietę Rolandą Maščinską ir Saulių Riterį.
Metų treneriu išrinktas su vyrų krepšinio rinktine Europos vicečempionu tapęs Jonas Kazlauskas. Jis aplenkė D. Vištartaitės ir M. Valčiukaitės trenerį Algirdą Kazimierą Arelį ir R. Meilutytės trenerį Jonathaną Ruddą.
„Tai pripažinimas visai komandai, aš tik atstovauju jai. Kiekvienas įvertinimas yra malonus. Nesitikėjau kada grįžti į vyrų rinktinę. Palinkėčiau ateityje palaikyti mus ir mažiau kritikuoti“, – specialiame video reportaže iš tolimosios Kinijos kalbėjo treneris.
Geriausio neolimpinių sporto šakų sportininko apdovanojimas įteiktas pasaulio kiokušin karatė čempionei Margaritai Čiuplytei.
Sporto žurnalistikos laureatams buvo įteikti Romos Grinbergienės ir Aleksandro Krukausko apdovanojimai.
LSŽF prezidiumo sprendimu R. Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus paskirta paskirta 41-erių metų „Lietuvos ryto“ žurnalistui Gintarui Šiupariui. Šiauliuose dirbantis ir ne tik sporto temomis rašantis, bet ir puikiai fotografuojantis G. Šiuparys šiais metais už savo rašinius ir aktyvią pilietinę poziciją buvo tapęs kai kurių Šiaulių valdininkų taikiniu. Šiaulių arenos valdytojai trukdė jam atlikti žurnalisto pareigas, nesuteikdami akreditacijos, o dėl kritinių rašinių padavė į teismą. Tačiau G. Šiuparys laimėjo teismus ir apgynė savo pozicijas.
A. Krukausko premija už gyvenimą, pašvęstą sporto žurnalistikai, skirta ištikimam sporto puoselėtojui Rimgaudui Tiriliui. 78-erių metų sporto žurnalistas ir istorikas didelę savo gyvenimo dalį paskyrė tarnybai armijoje, o pastaruosius 30 metų atidavė sportui. Jis dirbo laikraštyje „Sportas“, bokso ir sunkiosios atletikos federacijose, o daugiausia laiko paskyrė knygų apie boksą ir ir imtynes rašymui. R. Tirilis yra parašęs penkias knygas apie sportą, o kitais metais išeis dar viena.
Šiemet LSŽF išrinko dar vieną laureatą - siekiant populiarinti sveiką gyvenimo būdą vyko LSŽF bėgimo čempionatas, kurio dalyviai rinko taškus įvairiose bėgimo varžybose. Bendroje viso sezono įskaitoje nugalėtoju tapo „Lietuvos ryto“ televizijos sporto žurnalistas Edgaras Maslauskas, kuriam prizą skyrė Lietuvos lengvosios atletikos federacija.
„2013-i ir Lietuvos sportui, ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijai buvo labai įdomūs ir kupini įvykių metai. Nors po sėkmingų Londono olimpinių žaidynių buvo galima tikėtis atoslūgio, šiemet Lietuvos sportininkai rungtyniavo dar geriau ir iškovojo tiek svarbių titulų, kad net ne visi pasaulio čempionai tapo mūsų rinkimų laureatais“, - sakė LSŽF prezidentas Gintaras Nenartavičius. - Ar daug pasaulyje yra tokių šalių, kur olimpinės ir pasaulio čempionės dėl metų titulo konkuruoja tarpusavyje? Nors geriausi šalies sportininkai vis dar neturi Lietuvoje tokių sąlygų rengtis varžyboms, kokių yra verti, o Lietuvos sporto vadovai dėl kiekvieno sportui skiriamo lito turi ilgai lankstytis Seimui ir Vyriausybei, mūsų šalies sportas turi ateitį. Puikus įrodymas - tarsi iš niekur atsiradusi moterų porinė dvivietė. Dvi jaunos irkluotojos šiemet laimėjo viską ir tikrai buvo vertos Metų komandos vardo.
O populiariausia šalyje sporto šaka šiemet irgi daug pasiekė, todėl vyrų rinktinės treneris neatsitiktinai tapo Metų treneriu. Ir tai ne jokia kompensacija J. Kazlauskui už tas aistras, kurios virė po Europos čempionato - tiesiog sporto žurnalistai stengėsi objektyviai įvertinti trenerių įdėtas pastangas. Manau, kad LSŽF rengiami Metų laureatų rinkimai teisingai atspindi Lietuvos sporto pasiekimus. Jų rezultatai kasmet atsiduria ir pasaulio sporto metraščiuose, nes būtent tokiu principu laureatai renkami daugumoje pasaulio šalių. Dėkoju kolegoms už aktyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą, o Lietuvos sporto federacijų sąjungai ir kitiems partneriams - už paramą rengiant apdovanojimų ceremoniją“.
Apdovanojimus stebėjęs A. Butkevičius džiaugėsi šalies sportininkų pasiekimais.
„Šiais metais lietuviai tapo sportiškesni. Manau, kad lietuviai pradėjo daugiau žiūrėti sportą. Lietuva kaip nedidelė šalis džiaugiasi nuostabiais sportininkų pasiekimais. Džiaugiuosi didžiuliais pasiekimais, puikiai suprantu ką tai reiškia. Jums (sportininkams) didžiulis ačiū, nes jūs garsinate mūsų šalį, nes Lietuvos himnas skamba visame pasaulyje. Taip daugelis sužino apie Lietuvą. Linkiu pergalių. Dėkoju ir žurnalistams, kurie tęsia tradiciją rengti tokius apdovanojimus“, – kalbėjo premjeras.
Tuo tarpu K. Rimšelis pasigyrė, kad susitikdamas su kitų Europos valstybių vadovais turi kuo didžiuotis.
„Viską kas čia vyksta sukuria sportininkai. Šie metai yra išskirtiniai mūsų apdovanojimų gausa. Tai neįkainojami dalykai. Susitikimuose Turiu ką pasakyti Europos Sąjungos sporto vadovams. Po R. Meilutytės laimėjimų, jie klausia iš kur jūs tokių sportininkų traukiate“, – pasakojo KKSD vadovas.
LSŽF apdovanojimai:
Metų sportininkas: 1. Justinas Kinderis 2. Jevgenijus Šuklinas 3. Mantas Kalnietis
Metų sportininkė: 1. Rūta Meilutytė 2. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė 3. Vilma Rimšaitė
Metų komanda: 1. Moterų irklavimo porinė dvivietė 2. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 3. Vyrų irklavimo porinė dvivietė
Metų treneris: 1. Jonas Kazlauskas 2. Algirdas Kazimieras Arelis 3. Jonathanas Ruddas
Rinkimų istorija:
Metų sportininkės:
2005 – Živilė Balčiūnaitė (lengvoji atletika)
2006 – Viktorija Čmilytė (šachmatai)
2007 – Viktorija Žemaitytė (lengvoji atletika)
2008 – Gintarė Volungevičiūtė (buriavimas)
2009 – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2010 – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2011 – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
2012 – Rūta Meilutytė (plaukimas)
2013 - Rūta Meilutytė (plaukimas)
Metų sportininkai:
2005 – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2006 – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2007 – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2008 – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
2009 – Giedrius Titenis (plaukimas)
2010 – Linas Kleiza (krepšinis)
2011 – Mindaugas Griškonis (irklavimas)
2012 – Jevgenijus Šuklinas (baidarių-kanojų irklavimas)
2013 - Justinas Kinderis (šiuolaikinė penkiakovė)
Metų komandos:
2005 – Lietuvos vaikinų (iki 21 metų) krepšinio rinktinė
2006 – Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“
2007 – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė
2008 – Lietuvos aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė
2009 – Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda
2010 – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė
2011 – Lietuvos vaikinų (iki 19 metų) krepšinio rinktinė
2012 – Lietuvos vaikinų (iki 20 metų) krepšinio rinktinė
2013 - Lietuvos moterų irklavimo porinė dvivietė: Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė.
Metų treneriai:
2005 – nebuvo renkamas
2006 – Jurijus Moskvičiovas (šiuolaikinė penkiakovė)
2007 – Ramūnas Butautas (krepšinis)
2008 – Jurijus Moskvičiovas (šiuolaikinė penkiakovė)
2009 – Rimas Kurtinaitis (krepšinis)
2010 – Kęstutis Kemzūra (krepšinis)
2011 – Kazys Maksvytis (krepšinis)
2012 – Jonathan Rudd (plaukimas)
2013 - Jonas Kazlauskas (krepšinis)
Aleksandro Krukausko vardo premija už gyvenimą, pašvęstą sporto žurnalistikai:
2005 – Ginas Pinigis
2006 – Regina Mundrytė
2007 – Vytautas Gudelis
2008 – Marytė Marcinkevičiūtė
2009 – Aleksandras Icikavičius
2010 – Virgilijus Mundrys
2011 – Algis Matulevičius
2012 – Kazys Kilčiauskas
2013 - Rimgaudas Tirilis
Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus:
2005 – Artūras Gimžauskas
2006 – Dovilė Kamarauskienė
2007 – Rita Stankevičiūtė
2008 – Alfredas Pliadis
2009 – Eglė Šilinskaitė
2010 – Mindaugas Augustis
2011 – Stasys Petkus
2012 – Gintarė Grikštaitė
2013 - Gintaras Šiuparys