Antradienį „Crowne Plaza“ viešbutyje Vilniuje įvykę apdovanojimai sugrįžo į sau įprastą formatą – dėl pandemijos pernai šventė vyko nuotoliniu būdu, tačiau šįkart aplodismentai ir vėl aidėjo gyvai.
LSŽF prezidentas Tautvydas Vencevičius pabrėžė, kad pernai sporto žurnalistams teko išradingai suktis, nes nevyko varžybos, tačiau vis tiek pasirodė puikių darbų ir džiaugėsi, jog aukštą lygį pavyko išlaikyti ir šiemet.
„Pagaliau sportas atsigavo – vyko vasaros olimpinės žaidynės, Europos futbolo čempionatas. Lietuvoje vyko nemažai renginių – pasaulio salės futbolo čempionatas, dviračių treko varžybos, olimpinė krepšinio atranka, tad mums darbo tikrai netrūko. Noriu pasidžiaugti už Lietuvos sporto žurnalistus, kurie šiemet gerai padirbėjo, – sakė T. Vencevičius. – Seniai kalbėjome, kad apie krepšinį rašantys ir kalbantys žurnalistai yra vieni geriausių Europoje. Manau, kad tai dar kartą įrodėme. Mūsų sporto žurnalistai yra aukštumoje ir gerai vertinami Europoje. Gerai, kad baigėsi pandemija, nes turime daugiau varžybų ir galime tai įrodyti.“
Jau 17-ąjį kartą buvo įteiktos šviesios atminties kolegų Romos Grinbergienės ir Aleksandro Krukausko premijos, kurias įsteigė paramos ir labdaros fondas „Perlo parama“. Buvusios rankininkės, įvairių žurnalistikos premijų laureatės ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) diplomo „Moteris ir sportas“ laimėtojos R.Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus LSŽF prezidiumo sprendimu atiteko 15min.lt portalo žurnalistui Rokui Pakėnui. Jis šiemet pasižymėjo ne tik straipsniais apie krepšinį, bet ir itin didelio populiarumo sulaukiančia tinklalaide „Pikenrolas“, kurioje krepšinio naujienos aptariamos su buvusiu Lietuvos rinktinės treneriu Dainiumi Adomaičiu ir legendiniu krepšininku Linu Kleiza.
„Prieš penkerius metus manęs žurnalistikoje nebuvo, o dabar stoviu čia, tad labai malonu. Manęs nebūtų, jeigu ne puikūs kolegos, kurie lydėjo nuo pirmųjų žingsnių. Turbūt ir dabar L.Kleiza bei D.Adomaitis stipriai prisidėjo, kad gaučiau šį apdovanojimą. Ačiū visems“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė R. Pakėnas.
Ilgamečio LSŽF prezidento ir vienos iškiliausių Lietuvos sporto žurnalistikos asmenybių A.Krukausko premija už gyvenimą, paskirtą sporto žurnalistikai atiteko biografinės knygos „Bėgte aplink Žemę“ autoriui, dienraščių „Tiesa,“ „Diena“ sporto žurnalistui ir 1964 metų Tokijo žaidynių kliūtinio bėgimo atrankoje olimpinį rekordą pagerinusiam Adolfui Aleksiejūnui.
Ilgamečio LSŽF prezidento Mindaugo Baryso premija už Metų darbą atiteko portalo sportas.lt žurnalistui Mantui Stankevičiui, kuris šiemet pristatė įspūdingą vaizdo projektą „BKI ZOOM“, kuriame pasakojama apie Lietuvos sportininkus baidarių ir kanojų irklavimo Europos čempionate. Prizą laureatui įteikė M. Baryso sūnus Dobilas su žmona Jūrate.
Vytauto ir Vytauto V.Saulių premija geriausiam jaunajam sporto žurnalistui šiemet atiteko TV3 sporto žurnalistei Patricijai Babrauskaitei-Užienei.
Vytauto Gudelio premiją už sporto idėjų propagavimą jo dukra Daiva Gudelytė ir sūnus Vytenis Gudelis įteikė ilgamečiui krepšininkui, krepšinio treneriui ir su aklųjų riedulio – golbolo – rinktine Tokijo paralimpinių žaidynių bronzą bei Europos čempionatą iškovojusiam Valdui Gecevičiui, kuris garsėja didele aistra sporto atributikos kolekcionavimui.
LSŽF apdovanojimą už Metų nuotrauką atsiėmė Vytautas Dranginis, kuris Dakaro ralyje užfiksavo neįtikėtiną kadrą. Metų nuotrauka buvo renkama iš geriausių mėnesio nuotraukų. Iš viso konkursui per metus atsiųsta beveik 200 nuotraukų.
Metų iniciatyvos apdovanojimą šiemet laimėjo dideles ambicijas parodęs „Basketnews“ kolektyvas už sprendimą išeiti į tarptautinius vandenis ir anglišką basketnews.com svetainės versiją.
„Negalvojau, kad čia lipsiu. Visiems priėjusiems ir paklausiusiems, kaip sekasi basketnews.com, kartoju tą patį: kiekviena diena yra didžiulis iššūkis, labai įdomu, labai daug naujų dalykų mokomės ir išmokstame. Labai smagu, kad lietuvišką sporto žurnalistikos mokyklą galime parodyti pasauliui. Labai smagu, kad galime tai, ką čia išmokome, ką pamatėme, kas veikia, galime pritaikyti užsienyje, – kalbėjo „Basketnews“ redaktorius Jonas Miklovas. – Galbūt tai yra ir tam tikras įkvėpimas visiems bandyti siekti kažko daugiau. Mes bandome. Bet tai (apdovanojimas) – avansu. Tai – už iniciatyvą ir tikiuosi, kad ateityje būsime įvertinti ir už tai, ką jau padarėme, o ne tik, ką bandome.“
Į Metų sporto iniciatyvos apdovanojimą šiemet taikėsi ir olimpinis festivalis Nidoje „Tokyo 2020“ bei „City Boxing“ klubo boksininkų surengtos treniruotės prekybos centruose, kai dėl pandemijos buvo uždraustos treniruotės sporto klubuose.
Tačiau LSŽF apdovanojimuose ant pakylos lipa ne tik patys žurnalistai, bet ir žmonės, be kurių ryškiausius darbus padarytų būtų labai sunku.
Didelė konkurencija šiemet buvo ir Metų sporto renginio kategorijoje. Jeigu pernai dėl pandemijos sporto renginių trūko, tai šiemet jų buvo apstu. Trečiąją vietą šioje kategorijoje užėmė Olimpinis krepšinio atrankos turnyras Kaune, antrąją – UCI dviračių treko Čempionų lygos etapas Panevėžyje, o nugalėtojų laurai atiteko Lietuvos futbolo federacijai (LFF) už pasaulio salės futbolo čempionatą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Net du kartus apdovanojimą atsiėmė ir šiemet ryškiai spindinti olimpinė čempionė ir vicečempionė Laura Asadauskaitė-Zandeprovskienė. Pirmąjį apdovanojimą ji gavo Metų pašnekovės kategorijoje, kurioje pranoko antrojoje vietoje likusį lenktynininką Vaidotą Žalą ir trečią poziciją užėmusią dviratininkę Simoną Krupeckaitę.
„Dėkoju jums visiems. Man didelė garbė bendrauti su visuomene ir daugiau papasakoti apie savo istoriją, savo laimėjimą. Kitaip turbūt ir negalėjo būti – veikiausiai turėjau būti pirma ir tapti Metų pašnekove. Linkiu visiems sporto žurnalistams, kad kiti metai būtų pergalingi, kad galėtumėte rašyti vis daugiau apie gražius ir svarius dalykus, mūsų laimėjimus“, – kalbėjo L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Netrukus jai ir vėl teko eiti atsiimti apdovanojimo – renginio vedėjui Ryčiui Kazlauskui paskaičius citatą sportininkė greitai suprato, kad sporto žurnalistai jai laurus skyrė ir už Metų citatą.
„Pakartosiu – kada paskutinius metrus bėgau, galvojau apie Lietuvą. Todėl tai ir yra visos Lietuvos medalis. Žinojau, kaip jo reikėjo. Buvo likusios kelios dienos. Pavyko ir pačiai sau įrodyti, kad žemai krentant galima aukštai pakilti. Tai buvo pergalė ne tik man, bet ir visai Lietuvai ir visiems žmonėms, kurie laukė. Man didelė garbė stovėti ant pjedestalo ir kartais girdėti ir himną. Buvo malonus jausmas ir didelė garbė, kad Lietuva olimpiadoje skambėjo garsiai“, – emocingai kalbėjo sportininkė.
L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei apdovanojimas atiteko už šiuos žodžius: „Nė vienas iš mūsų sportininkų nebuvo iškovojęs jokio medalio, tad tik apie tai ir tegalvojau – kad ne man jo reikia, o visai Lietuvai. Atidaviau visas jėgas, norėjau padaryti viską, ką galiu, ir man pavyko iškovoti sidabrą, kurį kai kurie traktuoja kaip auksą.“
Metų citatos kategorijoje antrą vietą pasidalijo krepšinio pasaulio asmenybės: Žydrūnas Urbonas ir Šarūnas Marčiulionis.
„Puolime išpildėme gal 70 proc. savo galimybių. Šiandien nebuvo Mindaugo Kupšo (naudingiausio mėnesio LKL krepšininko) – sėdėjo ant suolo su „Grammy“ statulėle“, – vaizdžiai yra pasisakęs Ž.Urbonas. O Š.Marčiulionis išsiskyrė šiais žodžiais: „Trynėsi tuomet aplink komandą tokie graikai. Ir buvo toks faktas, kad siūlė pinigus. Nors niekas tų pinigų ir neėmė, jie vien savo veiksmais pasėjo kažkokią abejonę. (...) Tiesą sakant, tai vienintelis kartas, kai su kažkuo panašiu susidūriau per visą savo karjerą. Galima pajuokauti, kad taip savotiškai prisidėjome prie Graikijos krepšinio raidos. Realiai jie savo pasiekė net nesumokėję.“
Visi LSŽF premijų laureatai
Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus
2005 – Artūras Gimžauskas („Spo“)
2006 – Dovilė Kamarauskienė („Kauno diena“)
2007 – Rita Stankevičiūtė („Lietuvos rytas“, „Krepšinis“)
2008 – Alfredas Pliadis („Olimpinė panorama“, KAM)
2009 – Eglė Šilinskaitė („Lietuvos rytas“, „Lietuvos ryto“ TV)
2010 – Mindaugas Augustis (delfi.lt)
2011 – Stasys Petkus (LRT)
2012 – Gintarė Grikštaitė (LRT)
2013 – Gintaras Šiuparys („Lietuvos rytas“)
2014 – Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)
2015 – Marius Grinbergas („Sportas“ ir Sportas.info)
2016 – Donatas Urbonas (15 min.lt)
2017 – Marius Bagdonas (15min.lt)
2018 – Jonas Miklovas (Basketnews.lt)
2019 – Mantas Stankevičius (Sportas.lt)
2020 – Brigita Virbalytė-Dimšienė (LRT)
2021 – Rokas Pakėnas (15min.lt.)
Aleksandro Krukausko premija už gyvenimą, paskirtą sporto žurnalistikai
2005 – Ginas Pinigis
2006 – Regina Mundrytė
2007 – Vytautas Gudelis
2008 – Marytė Marcinkevičiūtė
2009 – Aleksandras Icikavičius
2010 – Virgilijus Mundrys
2011 – Algis Matulevičius
2012 – Kazys Kilčiauskas
2013 – Rimgaudas Tirilis
2014 – Sigitas Beleckas
2015 – Gediminas Kalinauskas
2016 – Vidas Mačiulis
2017 – Bronius Čekanauskas
2018 – Algirdas Auruškevičius
2019 – Vladas Janiūnas
2020 – Virginijus Razmantas
2021 – Adolfas Aleksiejūnas
Vytauto ir Vytauto V. Saulių premija jaunajam sporto žurnalistui
2014 – Gabrielė Miknevičiūtė (krepsinis.net)
2015 – Martynas Suslavičius (lrytas.lt)
2016 – Titas Pacauskas (sportas.lt)
2017 – Dovilė Šeduikytė (15min.lt)
2018 – Rytis Kazlauskas
2019 – Mantas Krasnickas (15min.lt)
2020 – Mažvydas Laurinaitis (TV3.lt)
2021 – Patricija Babrauskaitė-Užienė (TV3)
Vytauto Gudelio premija už sporto idėjų propagavimą
2016 – Rimantas Džiautas
2017 – Algimantas Bertašius
2018 – Pranas Majauskas
2019 – Juozas Šalkauskas
2020 – Algirdas Klimkevičius
2021 – Valdas Gecevičius
Mindaugo Baryso premija už geriausią metų darbą
2014 – Mindaugas Augustis (delfi.lt): „A lygos trenerį supa juodi praeities šešėliai“
2015 – Giedrius Janonis („Lietuvos rytas“): „Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose“.
2016 – Marius Bagdonas (15min.lt): „Lietuvos sporto pinigų pyrago raikymas: pakeistos taisyklės karo kirvio neužkasė“
2017 – Mindaugas Augustis (delfi.lt): „Rekonkista Aukštaitijoje: kaip bandymas mėgdžioti „Chelsea“ iškreipė Lietuvos futbolo veidą“).
2018 – Donatas Urbonas (15min.lt): „15 laukimo metų: knygos verta Pauliaus Jankūno istorija“
2019 – Jonas Miklovas (Basketnews.lt): knyga „Aš – stebuklas, jūs nepastebėjote?“
2020 – Rytis Kazlauskas (LRT.lt): trijų straipsnių ciklas apie 1939 m. Europos krepšinio čempiono Mykolo Ruzgio likimo vingius.
2021 – Mantas Stankevičius (sportas.lt): video projektas „BKI ZOOM“ apie Lietuvos sportininkus baidarių ir kanojų irklavimo Europos čempionate.
Geriausia metų nuotrauka
2017 – Erikas Ovčarenko (15min.lt)
2018 – Irmantas Sidarevičius („Respublika“)
2019 – Darius Kibirkštis
2020 – Elvis Žaldaris
2021 – Vytautas Dranginis