Per paskutinius du etapus V. Rimšaitė pelnė 70 Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) reitingo taškų ir UCI reitinge turėtų iš 65-os vietos pakilti į maždaug 45-ąją.
Devintajame etape moterų elito grupėje nugalėjo danė Simonė Kristensen (Simone Christense), kuri pasaulio reitinge užima ketvirtąją vietą, o dešimtąjį etapą laimėjo trečiąją poziciją pasaulio reitinge užimanti rusė Jaroslava Bondarenko.
V. Rimšaitė viltis kovoti dėl medalių prarasdavo jau iškart po starto, nes ji nebuvo pratusi prie aštuonių metrų aukščio starto pakylos ir nenorėdama rizikuoti iškart atsiliko nuo varžovių.
„Vilma po metų pertraukos pirmą kartą startavo superkroso trasoje ir per 10 minučių, kurios buvo skirtos priprasti prie trasos, buvo rizikinga atlikti šuolius. Nenorėjome gauti traumos prieš Europos čempionatą Prancūzijoje“, - aiškino V. Rimšaitės tėtis ir treneris Albertas Rimša.
Varžybose Norvegijoje dalyvavo tik 180 sportininkų, nors analogiškose varžybose Belgijoje arba Olandijoje susirenka iki 2500 BMX dviratininkų.
„Norvegijoje BMX sportu leidžiama užsiiminėti tik nuo 11 metų, todėl varžybos vyko tik nuo šios amžiaus grupės. Keisčiausia, kad kai kuriose merginų ir moterų grupėse susirinko vos po 3-4 dalyves. Per mūsų 27 metų dalyvavimą varžybose to dar nėra buvę. Mažą dalyvių skaičių moterų elito grupėje suprantu, nes varžybos vyko superkroso trasoje, kur yra aštuonių metrų aukščio starto pakyla ir moterys dažnai patiria traumas. Joms reikia peršokti dideles duobes, o jei dar būna didelis vėjas, tai griūtys neišvengiamos. Už 3,5 savaitės vyks Europos, o po penkių savaičių - pasaulio čempionatas, todėl nemažai sportininkių gydosi traumas arba nenori rizikuoti besiruošiant šioms pirmenybėms“, - mintimis dalinosi A. Rimša.
A. Rimša pabrėžė, kad geresniems rezultatams pasiekti trūksta tinkamų sąlygų sportuoti Lietuvoje. Nors 2008 metais atidarytoje Šiaulių BMX trasoje buvo žadėta pastatyti tarptautinius reikalavimus atitinkančią starto pakylą, darbai net nebuvo pradėti.
„Problema yra ta, kad Šiauliai jau devynerius metus žada pastatyti superkroso trasą. Iš pradžių sakė, kad turime patekti į olimpines žaidynes, tada trasa bus pastatyta. Vilma pateko į Londono olimpines žaidynes, prabėgo jau penkeri metai, o nei trasos, nei atnaujintos pakylos vis dar nėra, - pasakojo A. Rimša. - Prieš dvejus metus vienas Šiaulių funkcionierius pasakė, kad trasa nebus statoma, nors aš pats penkis kartus važiavau į Latviją ir buvau sutaręs, kad latviai pastatys minėtą trasą už 70 tūkst. eurų“.
Anksčiau V. Rimšaitė treniruotis vykdavo į Valmierą (Latvija), bet šiemet ten trasa yra remontuojama. Europoje V. Rimšaitei tenka treniruotis Olandijoje arba Belgijoje, kur viena treniruotė kainuoja nuo 150 iki 250 eurų.
„Jeigu Šiauliuose būtume turėję superkroso trasą, V. Rimšaitė būtų galėjusi Rio de Žaneire kovoti dėl 6-12 vietų. Gaila, bet V. Rimšaitė yra rakštis Šiaulių sporto funkcionieriams, nes visą tiesą sako į akis“, - sakė A. Rimša.
Pasak A. Rimšos, būtent dėl asmeninių Šiaulių sporto funkcionierių nusistatymų V. Rimšaitė geriausių Šiaulių miesto sportininkų rinkimuose netapdavo laureate, nors rezultatai būdavo geresni nei kitų nominantų.
Dar vienas akibrokštas ištiko šiomis dienomis. Šiaulių sporto funkcionieriai neleido V. Rimšaitei nemokamai treniruotis dabartinėje trasoje, nes sportininkė nepriklauso savivaldybės „Dubysos“ sporto klubui.
„Neseniai bandžiau paskambinti į Šiaulių miesto sporto skyrių ir sužinoti, kiek miestas skiria lėšų V. Rimšaitės pasiruošimui 2017 metų sezonui ir dalyvavimui varžybose, nes lėšos turi būti kooperuojamos su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK) ir Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF). Išgirdau sporto skyriaus darbuotojos Ramutės Pilypienės atsakymą, kad V. Rimšaitė nepriklauso sporto mokyklai „Dubysa“, todėl reikia eiti tiesiai pas merą ir klausti, kiek pinigų miestas yra numatęs skirti, nors tą darbą, manau, turi atlikti Šiaulių savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas. Pinigai galėtų būti pervesti Šiaulių BMX sporto klubui arba LDSF“, - kalbėjo A. Rimša.
A. Rimša prieš 30 metų įdiegė BMX sportą Lietuvoje, o 34-erių metų V. Rimšaitė šiuo sportu užsiima jau 27 metus. Pirmą kartą Europos čempionate V. Rimšaitė dalyvavo prieš 25-erius metus. Kultivuoti BMX sportą lietuvius paskatino Latvijos BMX sporto pradininkas Janis Silinis. Latviai šiame sporte ne kartą tapo olimpiniais ir pasaulio prizininkais.
Šiais metais V. Rimšaitė atstovauja JAV „Rift-Tangent“ komandai.
LDSF prezidentas Romualdas Bakutis Eltai sakė, kad BMX sportas Lietuvoje turi galimybių plėstis, o perspektyvus jaunimas teikia nemažai vilčių ateičiai.
„BMX sportas LDSF yra labai svarbus, nes tai olimpinė sporto šaka. Žinoma, kad V. Rimšaitės puikūs rezultatai pasaulio ir Europos varžybose pakėlė šio sporto populiarumą Lietuvoje, bet mes turime ir jaunų sportininkų, pavyzdžiui, Gabrielių Pabijanską, kuris jau demonstruoja solidžius rezultatus, - kalbėjo R. Bakutis. - Džiaugiamės, kad Šiaulių sporto gimnazijoje yra BMX specialybė, ir tai yra labai gera valstybės suteikta galimybė vystyti BMX sportą Šiauliuose. Federacija į BMX dviračių sportą žiūri labai rimtai. Latvių pavyzdys rodo, kad čia galima pasiekti puikių rezultatų svarbiausiose varžybose“.
LDSF prezidentas pripažino, kad Šiauliuose esanti trasa dėl netinkamos starto įrangos neatitinka aukščiausių reikalavimų, bet diskusijos su miestu dėl patobulinimų vyksta.
„Šiauliai turi puikią BMX trasą, tačiau žinome, kad starto nusileidimo pakyla neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Vyksta diskusijos su Šiaulių savivaldybe, bet suprantame, kad biudžetas nėra begalinis ir sprendimai nėra greitai priimami, bet jeigu atsiras laisvų pinigų, jie galėtų būti skiriami starto sistemos atnaujinimui“, - aiškino R. Bakutis.
Lietuvoje esančiose vienintelėse dviejose trasose Šiauliuose ir Pakruojyje BMX sportu užsiima daugiau nei 50 sportininkų. Nors vienam Latvijos Rygos „Favorit“ klube tokių sportininkų yra per 50.
„BMX sportas Lietuvoje yra apgailėtinos būklės, ir taip bus tol, kol BMX sportas priklausys sporto mokykloms, o ne klubams. Latvijoje kiekviename klube yra daugiau sportininkų nei pas mus iš viso. Varžybose ten renkasi iki 300 dalyvių. Mus aplenkė net estai, kurie BMX sportą pradėjo kultivuoti prieš penkerius metus“, - pasakojo A. Rimša.
Tuo tarpu R. Bakutis teigia, kad padėtis nėra tokia dramatiška.
„Jeigu Šiauliai būtų toks miestas kaip Ryga, o tradicijos ir populiarumas būtų panašus, kaip Latvijoje, žinoma, kad atsirastų stiprūs BMX sporto klubai. Mes labai skatiname kurtis klubams, kuriems federacija galėtų padėti pasinaudodama Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondu. Šiaulių miestas statant trasą įdėjo daug pastangų, todėl tai rodo, kad miestui ji yra reikalinga. Jeigu pavyks trasą sutvarkyti, tuomet mes, kaip federacija, pasistengtume čia rengti tarptautinius turnyrus, į Šiaulius atvyktų daug sportininkų iš užsienio, kurie miestui kurtų pridėtinę vertę“, - aiškino R. Bakutis.
2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvaus 24 BMX dviratininkės moterys ir 24 vyrai. Lyginant su Rio de Žaneiro olimpinėmis žaidynėmis, iš vyrų buvo atimtos aštuonios vietos, ir jos buvo pridėtos moterims, kad kvotos abiem lytims taptų vienodos.