Taryboje – viena plokštelė, realybėje – jau kita
Vilniaus savivaldybė paramą sporto klubams skirsto trejų metų ciklais – pastarasis baigiasi šiemet.
Bet naujo ciklo perspektyva daliai sostinės klubų nežadina jokių vilčių – tik dar didesnę desperaciją.
Savivaldybės finansavimo iki šiol negaudavusios ekipos jo nematys ir ateityje, nes tai iš anksto užprogramuota aukšto meistriškumo sporto projektų konkurso sąlygose.
Konkursą Vilniaus savivaldybė paskelbė rugpjūčio 18 d. Dviem dienomis anksčiau administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas pasirašė įsakymą dėl projektų atrankos organizavimo.
Kvietime teikti paraiškas atsirado iš esmės žaidimo taisykles keičiantis punktas, kurio nebuvo pernai miesto tarybos priimtame biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše.
Pagal jį, kiekvienoje sporto šakoje savivaldybės parama gali būti suteikta tik vienam projektui, tiesa, vyrų ir moterų klubai išskiriami į atskiras kategorijas.
Tokia tvarka palanki iki šiol savivaldybės finansuotoms ekipoms, kurioms didesnis biudžetas leido pasiekti geresnių rezultatų nei piniginės injekcijos negavusiems konkurentams.
Pastaruosius trejus metus „Ryto“ krepšininkai atsiriekdavo po 1,2 mln., „Žalgirio“ futbolininkai – 850 tūkst., „Kibirkšties“ krepšininkės – 200 tūkst., o „Šviesos“ rankininkai – 98 tūkst. eurų.
Bendrame aukšto meistriškumo sportui skiriamos paramos krepšelyje keturių klubų, kurių dalininkė yra pati savivaldybė, finansavimas sudarė net 90 proc.
Likę 250 tūkst. eurų kasmet būdavo išdalinti aštuoniems kiokušin karatė, žolės riedulio, vandensvydžio, lengvosios atletikos, regbio, ledo ritulio ir beisbolo klubams.
Ateityje išrinktiesiems savivaldybė bus tik dar dosnesnė, mat bendras paramos krepšelis augs nuo 2,6 iki 3,5 mln. eurų, o pagrindinių klubų konkurentams, vaizdžiai tariant, atkišta špyga.
Savivaldybės „monopolija“
Nors sporto projektų konkursas baigėsi tik praėjusią savaitę, ir gautos paraiškos bus vertinamos iki spalio pabaigos, „Riterių“ futbolininkai ar HC „Vilnius“ rankininkai jau dabar supranta – apie savivaldybės paramą jie gali tik pasvajoti.
Mat tiesioginiai konkurentai – šalies čempionais praėjusiame sezone tapę „Žalgiris“ ir „Šviesa“ – neišvengiamai surinks daugiau balų ir nepaliks nė trupinių nuo savivaldybės vaišių stalo.
Iliuzijų neturi ir jaunimo pirmenybėse dalyvaujančios futbolo akademijos: TFA, BFA, „Ateitis“, taip pat sambo klubas „Ardas“.
Už borto liekantys sostinės sporto pasaulio atstovai šią savaitę laišku kreipėsi į Vilniaus tarybos narius ir administracijos direktorę Liną Koriznienę, prašydami pakeisti konkurso sąlygas ir sudaryti galimybę visiems klubams pretenduoti į savivaldybės paramą.
„Nesakome, kad reikia atimti kažką iš kitų – tegu jie dar daugiau gauna. Paprasčiausiai norime lygių sąlygų. 18 metų vadinamės Vilniaus vardu, esame laimėję ir šalies taurę, ir daug čempionato medalių. Bet dabar net neturime lėšų dalyvauti Baltijos lygoje, pastaraisiais metais iš savivaldybės negauname nė cento. O tuo metu kita miesto komanda gali pasistiprinti, kuo nori – kartais net paimdama žaidėjus iš mūsų“, – skundėsi HC „Vilnius“ vadovas Kęstutis Lapinskas.
„Šiai dienai sporto rinka Vilniuje yra iškreipta. Niekas nenori investuoti ten, kur veikia pašalinės politinės, socialinės įtakos. Nesakau, kad aš jau gailiuosi investavęs į futbolą – mes vis dar kažkaip tikimės, kad ne visi savivaldybėje vienodai galvoja, kad gal dar galutinai neužtrenks mums durų ir pakeis esamą tvarką“, – pridėjo „Riterių“ prezidentas Janas Nevoina.
Nors jis yra ir A lygos valdybos pirmininkas, „Riteriai“ – vienintelė komanda Lietuvos pirmenybėse, neturinti jokio savivaldybės palaikymo.
Analogiška ir HC „Vilnius“ padėtis Lietuvos rankinio lygoje.
Tiek futbolo, tiek rankinio atstovai įsitikinę, kad beveik 600 tūkst. gyventojų turinčiame mieste išsitekti galėtų ir daugiau nei po vieną klubą.
„Mančesteryje – pusė milijono žmonių, bet du jo klubus žino visas pasaulis. Ir jie nuo senų laikų vertė vienas kitą augti, stūmė, derbiai įtraukdavo visą miestą. Yra tokia praktika, kad 250 tūkst. populiacija jau gali generuoti rimtą futbolo klubą – ar bet kurios kitos sporto šakos“, – svarstė J. Nevoina.
Lygiateisiškumo prašo ir jaunimo ugdymu užsiimančios akademijos.
„Mano manymu, monopolijos suformavimas neatitinka visų miestiečių interesų ir poreikių. Kam geriau nuo to, kad ta monopolija kuriama žlugdant kitus klubus? Ar gerai, kad pernelyg nesistengdamas „Žalgiris“ gali ramiai gyventi iš subsidijų?
Juk tarptautinėse varžybose jie nieko ypatingo per visą tą laiką taip ir nepasiekė, nepateko į pagrindinius Europos taurių turnyrus. Dar klausimas, ar kitas klubas, dešimt metų gaudamas garantuotą finansavimą, nepasiektų geresnių rezultatų“, – samprotavo futbolo mokyklos „Ateitis“ steigėjas Dainius Gudaitis.
Vilniaus sporto klubams 2019–2021 metais skirtos lėšos (pavadinimas, skiriamos lėšos procentais, paramos suma 2021 m.):
| 1. „Rytas“ | 46,18 | 1 200 000 |
| 2. „Žalgiris“ | 32,71 | 850 000 |
| 3. „Budora“ | 0,58 | 15 000 |
| 4. „Žuvėdra“ | 0,58 | 15 000 |
| 5. „Šviesa“ | 3,77 | 98 000 |
| 6. „Kibirkštis“ | 7,72 | 200 500 |
| 7. „Saulės ženklas“ | 0,38 | 10 000 |
| 8. „Delfinas“ | 1,92 | 50 000 |
| 9. „Cosma“ | 1,92 | 50 000 |
| 10. Vilniaus regbio akademija | 1,92 | 50 000 |
| 11. „Hockey Punks“ | 1,92 | 50 000 |
| 12. Beisbolo klubas „Vilnius“ | 0,38 | 10 000 |
Nenori „išbarstyti“ paramos
Delfi paklaustas, kodėl savivaldybė neskirsto paramos platesniam klubų ratui, A. Bužinskas paminėjo du motyvus.
„Ši sąlyga yra tam, kad paramos gautų ir mažiau populiarios, bet nebūtinai mažiau reikšmingos sporto šakos. Antraip liūto dalį tarpusavyje išsidalintų krepšinio ir futbolo klubai, o visiems kitiems tektų likučiai. Kita priežastis, jog geriau koncentruotis į vieną profesionalų klubą ir skirti jam reikšmingą paramą nei pabarstyti keliems po menką sumą, kuri labai nieko nekeistų“, – sakė savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas.
Jis tvirtino nesuprantantis, kodėl skųstis dėl diskriminacijos kai kurie klubai pradėjo dabar.
„Šiek tiek glumina tai, kad visas šias sąlygas klubams įvardinome per viešuosius svarstymus prieš skelbiant konkursą – tada niekas pastabų neturėjo. Tie patys klubai, kurie dabar šią tvarką skundžia, viską girdėjo ir klausimų nekėlė. Tiesiog keista, kad po fakto pradedama mojuoti kumščiais.
Žinoma, norėtųsi būti visiems geru ir visiems padalinti pinigų, bet ekonomikos realybė tokia, kad biudžetas – limituotas, ir reikia galvoti, kaip jį efektyviausiai paskirstyti“, – dėstė A. Bužinskas.
Ne visi sostinės politikai mąsto vienodai. Opozicinės Laisvės ir teisingumo frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis įsitikinęs, jog savivaldybė neturėtų atstumti dalies klubų.
„Tai iš tikrųjų iškreipia konkurenciją: natūralu, kad geresnes startines pozicijas turintys klubai ir toliau jas išlaikys, jei apribosime galimybę augti kitiems. Tokia tvarka neskatina konkurencijos, kuri yra pagrindinis principas sporte. Kuo daugiau turėsime lygiaverčių klubų, tuo labiau augs lygis ir meistriškumas kiekvienoje sporto šakoje.
Akivaizdu, kad šitas apsimestinis konkursas vykdomas tik dėl akių. Verčiau reikėtų tiesiai šviesiai sakyti, kiek skiriame „Rytui“ ir kiek – „Žalgiriui“, baigti šitus vaidinimus. Man jie neatrodo nei skaidrūs, nei perspektyvūs galvojant apie sporto ateitį Vilniuje.
Aišku, silpnesni klubai galbūt ir turėtų gauti mažesnį finansavimą, bet visiškai juos eliminuoti, mano supratimu, nėra teisinga. Suprantu stipriųjų norą sutelkti visus pinigus savo reikmėms, bet manau, kad jie tuo pačiu ir pjauna šaką, ant kurios sėdi. Neturėdami konkurencijos vietiniame lygmenyje, jie nieko nepasieks ir tarptautinėje arenoje“, – Delfi komentavo Ž. Šilgalis.
Vilniaus savivaldybė šiemet sporto klubus vėl pakvietė pretenduoti išsyk į trejų metų finansavimą. Tiesa, 2022, 2023 ir 2024 metams reikėjo pateikti atskirus projektus.
Savivaldybės paramą gausiantys pareiškėjai turės įsipareigoti patys apmokėti ne mažiau kaip 20 proc. projekto sąmatos. Prašoma suma negali būti mažesnė nei 2 tūkst. eurų ir didesnė nei 2 mln. eurų.
Pagal konkurso sąlygas, vertinant projektus, atsižvelgiama į jų aktualumą, tęstinumą, ekonominį pagrindimą ir vykdytojo patirtį, veiklos planą, kitų finansinių šaltinių prisidėjimą, numatomą viešinimą bei naudą miestui. Vis dėlto svarbiausi kriterijai – klubo sportiniai rezultatai per pastaruosius ketverius metus ir vykdomos jaunimo ugdymo programos.
Iš 3,6 mln. eurų paramos krepšelio numatyta ne daugiau kaip 85 proc. skirti vyrų ir ne mažiau kaip 15 proc. – moterų aukšto meistriškumo sporto klubams.