Konferencija prasidėjo metiniu federacijos prezidento Eimanto Skrabulio pranešimu.
„Būnant sporto federacijos vadovu labai svarbu suprasti, kad gerų rezultatų galima pasiekti tik su gera komanda, sąžiningų, darbščių ir kompetentingų federacijos darbuotojų ir aktyvo pagalba. O kas yra geri rezultatai? Ar mes, suprasdami geriau už kitus, objektyviai giliau matydami savo sporto šakos kasdienybę, problematiką, pralaimėjimus, pergales ir perspektyvą, tarsime sau, kad dirbame geriau ar blogiau?
Ar tą patį, nors ir dažnai emocionaliai ar neobjektyviai, darys šalies sporto visuomenė ar tiesiog visuomenė? Kada bus vertinama, kad dirbama gerai – kai bus pergalės ir medaliai? O blogai – kai jų nebus? Manau, kad reikia to tikėtis, tačiau būtini tolerancija ir supratimas. Į sportą reikia pažvelgti daug plačiau. Tai ne tik pergalės ar pralaimėjimai pasaulio arenose, tai ir labai svarbus socialinis, ekonominis ir kultūrinis reiškinys bet kuriai pasaulio bendruomenei.
Aš tikiu, kad visi tėvai, mokytojai ir valstybė nori, jog vaikai, jaunimas augtų sveiki, fiziškai išsilavinę. Jokia pasaulio karo mokykla neparuoš geresnių kovotojų, garbingų žmonių ir dorų piliečių kaip sportas. Daugelis sporte matomų ar sutinkamų momentų, situacijų yra prilyginama menui. Menui kurti, tobulėti ir žavėti.
Labai svarbią pozityvią įtaką šalies ekonomikai daro užimtumas sporte, darbo vietos ir nesergantys, o sveiki darbuotojai. Bet kai grįžtame prie vertinimo ar pripažinimo, norime to ar ne, tačiau kyla klausimas – o kur medaliai?
Tokiu atveju, kalbant apie kolegų plaukimo federacijos atstovų fantastiškas pergales ir pasiekimus pastaraisiais metais, būtų galima sakyti, kad jų porą dešimtmečių atgal nebuvo arba jie dirbo labai prastai! Ir tai būtų didelis melas ir demagogija. Federacija buvo, treneriai nuoširdžiai dirbo, sportininkai negailėjo savęs, aukojo daugelį paprastiems žmonėms prieinamų ir viliojančių gyvenimo malonumų vardan sporto, rezultatų, pergalių. Ir tos pergalės atėjo!
Mes visi puikiai žinome, nors kartais gal ir pamirštame, kiek nuostabių pergalių ir medalių yra iškovoję mūsų sportininkai įvairiausio rango varžybose, Europos ir pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse. O kur dar Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių rekordininkai?
Svarbus dalykas sporto šakos rezultatams, plėtrai ar egzistencijai kai kuriuose regionuose yra bazės. Galima sakyti, kad situacija su stadionais šalyje, ypač regionuose, kiekvienais metais po truputį gerėja. Miestai ir miesteliai sugeba pasistatyti arba renovuoti esamus stadionus. To tikrai, jei ir ne aukšto lygio varžyboms, tai treniruotėms šiltuoju metų laiku pakanka. Pagaliau po daugelio metų turėtų naujai atgimti Palangos stadionas.
Situacija su stadionais didžiuosiuose miestuose yra žymiai prastesnė, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje. Vis dar tikimės, kad pasibaigs nesutarimai dėl Nacionalinio stadiono sostinėje ir mes sulauksime galimybės išvysti geriausių lengvaatlečių kovas jau ant istorijomis apaugusių Šeškinės kalvų.
Teigiamai nuteikia ir suteikia vilčių dviejų sporto gimnazijų Panevėžyje ir Šiauliuose atidarymas. Puikiai mename Panevėžio mokyklos-internato darbo rezultatus ir įtaką šalies sportui. Belieka pasidžiaugti teisingu sprendimu, laukti ir tikėtis.
Deja, priešingai ir neigiamai nuteikia sporto mokyklų reorganizacija Vilniuje. Gal nauja miesto valdžia įneš ir naujų pozityvių vėjų sostinėje? To jau seniai reikia.
Sporto bazės žiemą nėra pakankamai geros būklės, daugelis morališkai ar techniškai pasenusios ir jų vis dar labai trūksta. Todėl mums reikia labai daug lėšų, norint sportininkams užtikrinti geras treniruočių sąlygas žiemą. Norėtųsi, kad 4-5 kartus daugiau sportininkų galėtų treniruotis palankesnėmis sąlygomis, ypač vaikai. Tai labai svarbu, siekiant, kad kuo daugiau vaikučių ir jaunimo būtų pritraukti į lengvąją atletiką.
Dar vienas aktualus klausimas – trenerių kiekis, kompetencija bei atsidavimas sporto šakai. Be trenerių kaip pilietiškų, sportą ir sportininkus mylinčių bei gerbiančių mokytojų sporto plėtra ar progresas yra neįmanomi.
Mūsų partneriai LSU ir LEU ruošia taip reikalingus trenerius ir pedagogus, bet realiai juntamas pastovus jų stygius. Čia kartais būname bejėgiai, nes nei įdarbinti, nei sukurti geresnių darbo ar skatinimo sąlygų neturime. Ruošiame, siunčiame į seminarus, konferencijas, mokomąsias treniruočių stovyklas, bet čia dar reikia pagalbos iš trenerių pusės – daugiau nesavanaudiškumo, supratimo ir tolerancijos. Per dažnai supratimas baigiasi ties asmeninių interesų ar savo mokinių pasiekimų riba.“
Po šio E. Skrabulio pranešimo LLAF direktorius Aurelijus Žiedas pateikė 2014-ųjų finansinę ataskaitą. Planuojama, jog šių metų lėšos bus kuklesnės nei praėjusį sezoną. Pirmą kartą po ilgos pertraukos biudžetas numatomas deficitinis. Bus ieškoma papildomų rėmėjų šiam deficitui sumažinti. Tai, jog finansinė veikla buvo vykdoma teisingai, patvirtino LLAF revizijos komisijos narė Erika Žiupkienė, kuri neturėjo jokių pastabų dėl lėšų panaudojimo.
Buvo akcentuota, kad didžioji dalis biudžeto skiriama varžybų Lietuvoje organizavimui (per metus vykdoma per 90 varžybų), nacionalinių rinktinių delegavimui į pagrindines tarptautines varžybas, mokomosioms treniruočių stovykloms bei atletų skatinimui. Jau daug metų neauga direktorato mokos fondas.
Vyriausiasis rinktinės treneris Kęstutis Jezepčikas apžvelgė praėjusio sezono rezultatus bei pasidalijo šių metų prognozėmis. Treneris pabrėžė, kad šiemet vyks itin daug atsakingų startų – pasaulio čempionatas Kinijoje, pasaulio jaunimo čempionatas Kolumbijoje, Europos jaunimo iki 20 metų čempionatas Švedijoje, Europos jaunimo iki 23 metų čempionatas Estijoje, Europos jaunimo olimpinis festivalis Gruzijoje bei Europos komandinis čempionatas Graikijoje. Kovo mėnesį Čekijoje vyko ir Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas.
Konferencijos metu pagerbta neseniai 60-ies metų jubiliejų paminėjusi buvusi pasaulio rekordininkė Ana Ambrazienė. Jai įteiktas LLAF medalis už nuopelnus lengvosios atletikos sportui Lietuvoje.