Bendroje medalių įskaitoje lietuviai drauge su lenkais liko vienuolikti. Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas laiko tai sėkme, tačiau jos tikėjosi.
Atkurta G. Titenio forma
„Mes tikėjomės, kad dar vienas iš kelių mūsų kandidatų į medalius, be Rūtos Meilutytės, šiame čempionate jau iššaus. Tai Giedrius Titenis ir Danas Rapšys. Šį sezoną jie rodė rezultatus, patenkančius į dešimtukus arba dvidešimtukus pasaulyje“, – sakė T. Kučinskas, apžvelgdamas Europos čempionato rezultatus.
Pasak jo, G. Titenis yra daugiau patyręs ir laimėjęs bronzą 2009 m. Pasaulio čempionate Romoje. Tačiau pastaraisiais metais metais iki medalių jam vis šiek tiek pritrūkdavo.
„Mūsų užduotis buvo atstatyti tą formą ir tą psichologinę būseną, kurios jis buvo prieš penkerius metus. Mes visada juo tikėjome ir žinojome, jog Giedrius yra unikalus sportininkas, turintis puikią techniką, kurią pabrėžia visi Vakarų ekspertai“, – teigė T. Kučinskas.
Europos plaukimo čempionate G.Titenis iškovojo du bronzos (100 ir 200 m krūtine) ir vieną sidabro (50 m krūtine) medalius.
Anykštėnui tai buvo trečiasis Europos čempionato 50 m baseine medalis. Prieš tai jis iškovojo bronzą 100 ir 200 m distancijose plaukdamas krūtine.
„Labai daug kas pasikeitė šiais metais kitaip pradėjus treniruotis salėje ir sureguliavau mitybą. Net nežinau, kaip atsidėkosiu fizinio parengimo treneriui Artūrui Bartkui ir jo žmonai Jolantai. Aišku, tai visos trenerių komandos darbas, bet šįmet jaučiuosi ypač stipriai“,– sakė G. Titenis, treniruojamas Lietuvos plaukimo rinktinės vyr. trenerio Žilvino Ovsiuko.
Kelias į Rio sudėliotas
Plaukimo ekspertų nuomone, G. Titenis gali siekti aukščiausių apdovanojimų 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje. Anot T. Kučinsko, tas žingsnis, kurį 25-erių metų anykštėnas žengė šiemet, yra labai gerai nuteikiantis ir atitinkantis federacijos planą. Pagal jį 2016 m. olimpiadoje dar du Lietuvos plaukikai turėtų dalyvauti finaluose ir bent vienas šalia R. Meilutytės iškovotų Lietuvai medalius.
Pasirengimo Rio de Žaneiro olimpiadai plane Lietuvos plaukimo rinktinė yra suskirstyta į tris kategorijas.
Pirmajai kategorijai priklauso R. Meilutytė. Ji gauna visą reikalingą jai Lietuvos plaukimo federacijos paramą, susijusią su jos pasirengimu.
„Daug kas nežino, jog didžioji dalis finansinės paramos ateina iš federacijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto. Deja, daugybė žmonių, daugiausia Didžiojoje Britanijoje, mano, jog tai yra grynai angliškas produktas. Tačiau tai yra gražus bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Plimuto, konkrečiai trenerio Jono Ruddo, rezultatas, kuris vadinasi Rūta Meilutytė“, – sakė T. Kučinskas.
R. Meilutytė yra aprūpinta viskuo, kas susiję su dalyvavimu varžybose – ir tarptautiniu lygiu, ir Lietuvoje, ir Anglijoje. Prieš Europos čempionatą LPF įsigijo ir specialią ledo vonią, kainavusią daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių ir skirtą atpalaiduoti raumenims. Tiesa, ja gali naudotis visi varžybose dalyvaujantys Lietuvos rinktinės nariai.
Antrai kategorijai priklauso D. Rapšys ir G. Titenis.
„Iš esmės visas jų poreikis kartu su treneriais Ina Paipaliene ir Žilvinu Ovsiuku, yra patenkinamas. Yra sudaryti metiniai planai, apimantys daug stovyklų. Šįmet iš visų kiekvienam jų bus po keturias stovyklas, kurių dvi arba trys vyksta aukštikalnėse. Jie yra visiškai aprūpinti tuo, ko jiems reikia rengtis ir dalyvauti varžybose“, – aiškino LPF prezidentas.
Trečioji kategorija yra kandidatai, kurie turi galimybių prasibrauti į olimpinę rinktinę arba individualiose rungtyse, arba estafetėje.
„Tikėjomės, kad galėsime dvi estafečių komandas išvežti į olimpiadą, tačiau šiai dienai po Europos čempionato vis dėlto panašu, kad reikės sutelkti dėmesį vienai kombinuotai vyrų estafetės komandai, kuri turi daugiau šansų pakliūti į dvyliktuką kitų metų pasaulio čempionate Kazanėje. Ten vyks atranka į olimpiadą“, – teigė T. Kučinskas.
Šiai kategorijai priklauso du plaukimo peteliške specialistai. Tai – Tadas Duškinas, kuris aštuonis mėnesius treniruojasi Jungtinėse Valstijose ir po to grįžta keturis mėnesius treniruotis su rinktine, bei Deividas Margevičius.
Trečiajai kategorijai priklauso ir du laisvojo stiliaus specialistai – Simonas Bilis bei Mindaugas Sadauskas. Beje, planuojama, kad M. Sadauskas, padedant LPF ir LTOK, netrukus persikels į tą patį centrą, kuriame treniruojasi R. Meilutytė – Plimutą.
Dar yra įvairiapusis plaukikas Povilas Strazdas, kuris laimėjo jaunimo Olimpinių žaidynių Nandzinge sidabrą. Jis gali plaukti ir delfinu, ir laisvu stiliumi 100 bei 200 m. Taip pat P.Strazdas gali plaukti ir kompleksiniu būdu.
„Tai yra pagrindinis rinktinės branduolys. Jam skiriama daugiausia dėmesio ir lėšų. Aišku, yra perspektyvaus jaunimo, kuris gali pasibelsti į suaugusiųjų rinktinę per artimiausius dvejus-trejus metus“, – sakė T. Kučinskas.
Problemų kelia išsibarstymas
Pasak LPF vadovo, yra didelė esminė problema – plaukikai yra išsibarstę.
„Neturime tokio dalyko kaip olimpinis centras, kuris turėtų būti kuriamas prie Girstučio baseino Kaune. Šį projektą galima būtų įgyvendinti, tačiau turime keletą problemų, kurias kol kas nežinome kaip įveikti“, – teigė T. Kučinskas.
Pirmoji – geriausių mūsų trenerių persikėlimas į Kauną. Geriausi mūsų treneriai, iš kurių auklėtinių sudaryta rinktinė, yra Ž. Ovsiukas ir I. Paipalienė. Anot T. Kučinsko, komanda yra padalyta į dvi dalis. Viena grupė dirba Anykščiuose, kita – Panevėžyje.
Pasak LPF prezidento, yra dar vienas jaunas treneris – pirmasis R. Meilutytės treneris – Giedrius Martinionis. Jis augina dar kelis labai perspektyvius 1999 m. gimimo plaukimo nugara talentus.
„Aprūpinti tuos trenerius gyvenamąja vieta, pasirūpinti jų šeimomis, yra viena esminė problema. Tačiau yra ir kita – kaip suderinti sportą ir mokslą“, – sakė T. Kučinskas.
Pavyzdys – Povilas Strazdas, kuris šįmet įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Studijos jame sunkiai suderinamos su jo persikėlimu į Kauną. Tad, anot T. Kučinsko, nori nenori jis tikriausiai tęs treniruotes, šalia stovyklų, Lazdynų baseine Vilniuje.
Dar vienas faktorius, koreguojantis rinktinės pasirengimo planą – kai kurių rinktinės narių studijos Jungtinėse Valstijose.
„Rinktinę Rio olimpiadai rengsime taip, kai rengėme iki šiol. Pusė treniruočių – stovyklose, pusė – savo bazėse. Bet ateičiai tikrai reikia kurti savo centrą, kuriame geriausi mūsų jaunieji plaukikai, kuriems šiandien yra 12—15 metų, turės treniruotis drauge. Išsprendžiant ir mokslų, ir gyvenamosios vietos klausimus“, – teigė T. Kučinskas.
JAV baseinai – trumpesni
Grįžusiems iš JAV plaukikams reikia nemažai laiko pasirengti tarptautinėms varžyboms. Tiksliau – priprasti prie ilgesnių baseinų.
„Jungtinėse Valstijose studijuojantys sportininkai plaukia trumpesniame nei 25 metrai, baseine. Jie plaukia 25 jardų baseine, kuris yra maždaug dešimtadaliu trumpesnis. Pagrindinis jų tikslas yra universitetų čempionatas, kuris vyksta balandį. Piką šie plaukikai pasiekia balandį trumpame baseine, kuriame svarbiausi yra startas ir posūkiai. O paties plaukimo tiek, kiek reikia 50 m olimpiniame baseine, nebelieka“, – aiškino T. Kučinskas.
Šiai disproporcijai panaikinti reikia bent poros mėnesių, kad plaukikas priprastų prie ilgo baseino. Jei plaukikas grįžta gegužės pirmomis dienomis, gegužė ir birželis sugaištami pasirengimui.
„Dar pridėkime, kad plaukime tokia didelė konkurencija, o normatyvai beprotiškai aukšti, tad reikia rasti laiko, kada išlaikyti tuos normatyvus“, – sakė T. Kučinskas.
Šią situaciją iliustruoja Simo Bilio atvejis. Šią vasarą jis puikiai plaukė estafetę, tačiau nepasisekė individualioje rungtyje. Anot LPF prezidento, dabar reikia labai gerai pagalvoti, kada jis galės įgyvendinti Pasaulio čempionato normatyvus, kad galėtų plaukti Kazanėje, nes grįžęs į JAV jis vėl plauks trumpesniame baseine.
„Be to, ne visada universitetų sportininkų interesai sutampa su mūsų interesais. Tarkime, S. Bilis galėtų labai gerai plaukti 200 m laisvu stiliumi. Tačiau universitetas nori, kad jis plaukų sprintą – 50 arba 100 jardų. Jį perkvalifikuoti į 200 m plaukiką per porą mėnesių yra tiesiog neįmanoma“, – teigė LPF vadovas.
Tačiau T. Kučinskas įžvelgia ir teigiamą studijų JAV pusę. Plaukikas, sportuodamas Jungtinėse Valstijose, Lietuvai beveik nieko nekainuoja. Automatiškai didesnės lėšos gali būti skiriamos kitiems rinktinės sportininkams ir kitoms federacijos reikmėms.
Reikia kompleksinio darbo
LPF vadovas pabrėžia dar vieną dalyką, kuris yra svarbus gerinant Lietuvos plaukikų pasirengimą.
„Mes kalbame tik apie plaukimą, bet plaukimas iš esmės yra mokslas, ir šiai dienai mums labai trūksta žinių, susijusių su plaukimo technika, startais, posūkiais, matavimais, geriausių pasaulinių pavyzdžių duomenų bazės. Mokslinė pasirengimo dalis dar atsilieka, ir mes labai rimtai mąstome, kaip atsilikimą panaikinti“, – sakė T. Kučinskas.
Labai svarbu, pasak jo, yra suderinti sportininkų treniruotes baseine ir sporto salėje. T. Kučinsko ir Lietuvos rinktinės trenerio Ž. Ovsiuko nuomone, salės dalis turėtų ženkliai didėti, užimti daug reikšmingesnę poziciją.
„Mes padarėme eksperimentą su Giedriumi Titeniu. Tas eksperimentas fantastiškai pasiteisino. Pakeista treniruočių sistema salėje, parinkti nauji treneriai, subalansuota mityba. Mes net vizualiai matome, kaip Giedrius pasikeitęs. Jis šiuo metu atrodo nei kiek ne prasčiau nei galingiausi Amerikos plaukikai, – pasakojo T. Kučinskas. – Mano šventu įsitikinimu, Lietuvos plaukikai taip ir turės atrodyti ateityje. Tą galima pasiekti tik labai fokusuotu sisteminiu darbu salėje“.
Tačiau kol kas norint pagerinti treniruočių procesą atsitrenkiama į senų metodikų sieną.
„Būtina sudominti mūsų trenerius, dirbančius penkiuose-šešiuose plaukimo centruose, kad jie norėti vystyti ir „pasigauti“ plaukimo naujoves. Išskyrus keletą išimčių, nejaučiu didelio noro, pirma, atrasti talentingą sportininką, antrą, išsigaudyti visas šviežiausias ir pažangiausias naujoves. Dėl to truputėlį reikia spausti iš viršaus, iš federacijos pusės“, – aiškino T. Kučinskas.
Pernai buvo surengtas trenerių seminaras, kuriame pagrindinę paskaitą skaitė R. Meilutytės treneris J. Ruddas. Jis pristatė visą savo pasirengimo sistemą.
Šįmet kalbamasi su labai žinomu treneriu, ilgamečiu Rusijos rinktinės treneriu, dabar dirbančiu Švedijos rinktinės treneriu, Andrejumi Voroncovu. Jis skaito paskaitas visiems Europos treneriams. Jau pasiektas preliminarus susitarimas, kad jis atvyks spalį į Lietuvą ir surengs vienos dienos teorinę ir praktinę sesiją.
„Kartais mes pasikviečiame vieną geriausių mokslinių specialistų Genadijų Sokolovą, kuris gyvena ir dirba Kalifornijoje. Jis yra dirbęs su JAV rinktine, penkiakovininkais. Tas žmogus testuoja geriausius mūsų sportininkus. Tačiau tai yra tik kartą per metus, tai reikėtų daryti dažniau, kad matytume sportininko pažangą“, – sakė T. Kučinskas.
Padėtų ir skendimų prevencija
Oficialiais duomenimis, lyginant Lietuvos (9,3/100000 gyv.) ir 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (2011 m. 1,2/100000 gyv.) standartizuotus mirtingumo dėl atsitiktinių paskendimų rodiklius, Lietuvos padėtis yra blogiausia. LPF vadovo teigimu, kova su šia problema labai padėtų ir sportui.
„Teigiama, kad skęsta daugiausia girti. Tai tikriausiai yra teisybė. Bet kasmet skęsta ir daug jaunimo bei vaikų. O plaukimo treniruotė tai nėra vien mokymas plaukti, o ir mokymas, kaip elgtis atsargiai vandenyje, kaip nepervertinti savo galimybių. Todėl turime išspręsti sisteminiu būdu Lietuvoje tai, kas yra absoliučioje daugumoje išsivysčiusių valstybių. Tai yra privalomas vaikų mokymas plaukti“, – sakė T. Kučinskas.
Lietuvos plaukimo federacija yra parengusi ir jau testuoja modelį, kad kai kuriose mokyklose būtų sujungtos dvi fizinio lavinimo pamokos ir pusantros valandos būtų galima skirti vaiko plaukimo treniruotei baseine.
Pasak T. Kučinsko, tuose baseinuose, kurie jau yra Lietuvoje, galėtų išmokti plaukti bent pusė Lietuvos vaikų. Tačiau tokių bazių, kaip Kauno plaukimo centras, T. Kučinsko teigimu, turėtų atsirasti daugiau ir greičiau.
„Naujų Klaipėdos ir ypač Vilniaus baseinų projektavimas juda labai lėtai, statybos prasidės nežinia kada, nors sporto infrastruktūros srityje šalia Nacionalinio stadiono jie įvardyti kaip prioritetai“, – sakė T. Kučinskas.
Pasak LPF prezidento, esamos ir naujos modernios bazės padėtų vienu šūviu nušauti du zuikius – sumažinti skęstamumą ir atsirinkti talentus.
„Jei dar ir treneriai dar būtų motyvuoti iš tos masės, atėjusios į baseiną, įkalbinti vaikus, jų tėvus, kad jie tęstų treniruotes baseine, tai būtų dvigubas efektas“, – sakė T. Kučinskas.
Anot jo, nereikia išradinėti dviračio – jei daugybė šalių vykdo šią programą, tai tikriausiai ne šiaip sau.
„Yra baisu, kad infrastruktūra, kuri yra verta milijardo litų, pusę dienos nenaudojama. Daugybėje baseinų nieko nevyksta pusę dienos, tik eikvojamas šildymas vandeniui, deginama energija. Išsprendus šį ciklą, pasikeistų daug kas. Po to galima organizuoti jau ir masines varžybas vaikų – tai, kas sėkmingai daroma krepšinyje. Amerikoje nepaprastai populiarios plaukimo varžybos tarp mokyklų, miestų, universitetų. Niekas netrukdytų šį modelį pritaikyti ir Lietuvoje“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos vadovas.