Kol kas jėgos – apylygės
Nors sporto užkulisiai jau ne vieną savaitę dūzgia nuo kalbų apie LTOK prezidento rinkimus, viešai įvardyti savo poziciją dar prieš LTOK generalinės asamblėjos sesiją išdrįso tik nedidelė dalis jos dalyvių.
Šaulei Dainai Gudzinevičiūtei atvirai savo balsus žada Gimnastikos federacijos delegatai Algimantas Gudiškis ir Algimantas Prunskas, šaudymo atstovai Paulius Rakštys ir Vaida Masalskytė, Sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Bronislavas Vyšniauskas, LTOK atkūrimo darbo grupės narys Dainius Kepenis, asociacijos „Sportas visiems“ vadovas Algis Vasiliauskas. Linkstantis į D. Gudzinevičiūtės pusę prisipažino Triatlono federacijos prezidentas Saulenis Pociūnas.
Ne ką daugiau ir Virgilijaus Aleknos rėmėjų, nebijančių viešai atskleisti savo kortų. Be aktyviausiai disko metiko kandidatūrą palaikančių Krepšinio ir Lengvosios atletikos federacijų vadovų, savo pasirinkimo neslepia Teniso, Imtynių bei Rankinio federacijos. Tiesa, pastaroji į LTOK generalinę asamblėją deleguos tik vieną atstovą (prezidentą Edį Urbanavičių) vietoje dviejų galimų, nes, pagal federacijos įstatus, antrąjį paskirti turi teisę tik pavasarį posėdžiausianti konferencija.
Balsuoti už V. Alekną taip pat pasiryžę Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė bei jos sutuoktinis, už ypatingus nuopelnus sportui LTOK nariu tapęs Andrejus Zadneprovskis.
Dalis generalinės asamblėjos dalyvių savo preferencijas sutiko atskleisti tik pareikalavę, kad jų nuomonė nebūtų viešinama. Priskaičiavus tokius anonimais pageidavusius likti LTOK narius, abiejų kandidatų pozicijos atrodo panašios: tiek D. Gudzinevičiūtę, tiek V. Alekną palaiko maždaug po dvi dešimtis būsimų rinkėjų.
Tiesa, apsisprendusių LTOK narių turėtų būti gerokai daugiau, kadangi išsakyti nuomonę apklausoje vengė net ir tie, kurie patys aktyviai dalyvaus rinkimuose. Pavyzdžiui, įvardyti savo favoritą atsisakė Dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis, nors jam D. Gudzinevičiūtė viešai yra pažadėjusi LTOK viceprezidento postą. Analogiškai paslaptį norėjo išlaikyti naujasis Plaukimo federacijos viceprezidentas Mindaugas Špokas, kuriam V. Alekna numato LTOK generalinio sekretoriaus pareigas.
Per 30 LTOK narių DELFI tikino dar svyruojantys. Beisbolo, fechtavimo, lankininkų, ledo ritulio ir šiuolaikinės penkiakovės delegatai žadėjo apsispręsti po federacijų vykdomųjų komitetų posėdžių, surengtų LTOK generalinės asamblėjos išvakarėse.
Dauguma nori slapto balsavimo
Kodėl dauguma sporto bendruomenės atstovų nusprendė laikyti savo nuostatas po paslapties skraiste?
„Nesakysiu, nes nenoriu neigiamų pasekmių po rinkimų“, – nuo savo favorito pralaimėjimo rinkimuose apsidrausti norėjo Tinklinio federacijos prezidentas Marius Vasiliauskas.
„Dabar būtų nekorektiška pasakyti, už ką balsuosiu, nes dar yra laiko. Kandidatai dirba išsijuosę, gal ir paskutinę dieną išsitrauks ką nors iš kišenės“, – netikėtumų laukė Badmintono federacijos prezidentas Vilmantas Liorančas.
„Kad tik tie rinkimai greičiau praeitų, nes kova jau peržengė padorumo ribas. Naudojamos juodosios technologijos, kurios tik kiršina sporto visuomenę ir tikrai nėra jai naudingos. Reikia kuo greičiau praryti šitą karčią piliulę“, – atsiriboti nuo rinkimų vajaus mėgino Žolės riedulio federacijos vadovas Leonardas Čaikauskas.
Viešumo nepageidaujančius LTOK narius susilaikyti nuo komentarų skatina įsitikinimas, kad balsavimas dėl Artūro Poviliūno įpėdinio bus slaptas.
Iki šiol LTOK generalinės asamblėjos sesijose visi klausimai, įskaitant ir daug aistrų sukėlusią penkiakovininkės Donatos Rimšaitės dilemą, paprastai būdavo sprendžiami atviru balsavimu. Tačiau LTOK įstatai numato ir slapto balsavimo galimybę.
Panašu, kad LTOK prezidentas šįkart bus renkamas būtent tokiu būdu, nes norinčių balsuoti slaptai netrūksta nei D. Gudzinevičiūtės, nei V. Aleknos šalininkų stovyklose.
„Netikiu, kad kas nors leis atvirą balsavimą – per daug rimti žaidimai čia vyksta“, – svarstė Biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.
Vis dėlto yra ir manančių priešingai.
„Tokiu klausimu reikia balsuoti viešai. Tada tikrai balsuos tie, kurie turi savo poziciją ir nebijo jos išreikšti. Tuo tarpu slaptas balsavimas leistų žadėti viena, o elgtis visiškai priešingai“, – pabrėžė Dziudo federacijos vadovas Vigmantas Sinkevičius.
Konkurentai griebiasi vis griežtesnės retorikos
Koks bebūtų balsavimas, atrodo, kad aistros generalinės asamblėjos sesijoje liesis laisvai.
Abu kandidatai pasirinko panašią rinkimų strategiją – iš pradžių bendrais bruožais pristatę savo siekius ir programas, vėliau susitelkė į vienas kito puolimą. Regis, priešingos stovyklos kritika užsikrėtė ir potencialių LTOK vadovų šalininkai.
V. Aleknos rėmėjai disko metiko oponentę vaizduoja kaip neturinčią naujų idėjų ir valdomą susikompromitavusių sporto sistemos senbuvių. D. Gudzinevičiūtės sąjungininkai baksnoja pirštu į konkurento priklausomybę nuo Krepšinio ir Lengvosios atletikos federacijų bei tikrą ar tariamą politinį šleifą, susiformavusį dirbant liberalcentristo Artūro Meliano vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos patarėju.
„Daina rodo vakarietišką tęstinumą – valdžia turi būti perimta kultūringai. Į mus žiūri ir Europa, ir pasaulis. O V. Alekna iš pat pradžių sakė, kad visiems reikia nukapoti galvas. Juk taip tik azijatai daro. Kaip gali už jį balsuoti, jei jis visiškai nesupranta sistemos. Žmogus pirma turi suvalgyti pūdą druskos, padirbėti sistemoje, kad ją perprastų.
Be to, kai žmogus ateina gąsdindamas jėgos struktūromis, tai prieštarauja paties olimpizmo principams. O jis dar ateina su partija. Kalbu apie liberalcentristus ir zuokininkus. Visi matome tuos ryšius, nepaslėpsi to dalyko. Iki šiol LTOK nepriklausė nuo jokios partijos, buvo neutralus. Kas bus, jei jo partija pralaimės ir liks opozicijoje? Kaip tada reikės dirbti?” – dėstė gimnastikos atstovas A. Gudiškis, kuris yra ir LTOK olimpinio švietimo direkcijos vadovas bei Lietuvos olimpinio fondo direktorius.
„Paskui Virgį velkasi labai bjauri uodega, iš už nugaros kyšo liberalų ausys. Jie įdarbino Virgį ir kartu šildosi jau kokie metai, o dabar dar bando su jo garvežiu įvažiuoti į olimpinį komitetą ir ten tvarką daryti. Visiškai aišku, kad Klemensas Rimšelis, Raimundas Palaitis, Artūras Melianas – šita kompanija žaidžia užkulisinius žaidimus, pasiėmę šaunų olimpietį. Jokiu būdu to neleisime“, – žodžių nesirinko Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis.
„Susidaro įspūdis, kad Daina žino, ką daro, ir nėra atsitiktinis praeivis sporte. Labai norėčiau ką nors panašaus pasakyti ir apie Virgį, bet puikiai suprantu, kad jis dar vakar dalyvavo „Deimantinėje lygoje“ ir šiandien iškart bando sėstis į sostą. Keistoka, ar ne? Keletą kartų teko kviesti Virgį į pasitarimus Vyriausybėje, sprendžiant sportui aktualius klausimus. Bet tam dvimetriniam vyrui neužteko drąsos ateiti ir pasakyti savo nuomonę. Tai ką jis darys olimpiniame komitete? Be to, su juo krūva bedarbių veržiasi į LTOK deklaruodami olimpines tiesas. Aš jais netikiu“, – antrino kitas LTOK narys A. Vasiliauskas.
Skolinga nelieka ir priešinga barikadų pusė.
„Daina nepateikė jokių konkretesnių planų ir vizijų, ką keistų. Jos kalbose aš girdžiu tą patį, ką girdėdavau 1992 metais. Tai yra kalba apie nieką. O Virgis man imponuoja tuo, kad kalba konkrečius dalykus, pavyzdžiui, apie lėšų panaudojimo skaidrumą“, – kandidatus svėrė Rankinio federacijos vadovas E. Urbanavičius.
„Nieko prieš Dainą neturiu, bet nematau nė vienos srities, kurioje ji būtų pranašesnė už Virgį. Jis – pasaulinio masto sportininkas, visas jaunimas gali į jį lygiuotis. Tikiu, kad jis bus ir LTOK flagmanas, darysiantis garbę mūsų sportui. Be to, jis yra trijų vaikų tėtis, o tai irgi daug pasako apie žmogų“, – disko metiko pranašumų ieškojo buvęs penkiakovininkas A. Zadneprovskis.
Ant svarstyklių – ir senos nuoskaudos, ir slapti lūkesčiai
Jei D. Gudzinevičiūtei prieš rinkimus teko kratytis „nomenklatūros statytinės“ etiketės, tai V. Aleknai koją kiša įgimtas (ar įgytas) mažesniųjų federacijų nepasitikėjimas sporto pasaulio galingaisiais, ypač – krepšiniu.
„Man atrodo, kad Virgis padarė klaidą ir žingsnį atgal, viceprezidento postą nusprendęs siūlyti Arvydui Saboniui, – kandidatų komandas nagrinėjo sunkiosios atletikos specialistas B. Vyšniauskas. – Mes gerbiame krepšinį, bet juk medalių parveža ir kitos sporto šakos.“
Apie tai, jog dar svyruojantį elektoratą nuo V. Aleknos kandidatūros atstumia jo artimi santykiai su Krepšinio federacija, kalbėjo ir kiti LTOK nariai.
„Nebūtų šalia Aleknos krepšinio, tuomet balsuočiau (už V. Alekną – DELFI). O dabar... Krepšinis mums nelabai pakeliui. Nemanau, kad, išrinkus Alekną, sporto šakos būtų vertinamos lygiaverčiai“, – nuogąstavo Regbio federacijos prezidentas Rolandas Alksnys.
„Krepšinis ir šiaip visada suvalgo didesnę pusę lėšų. Kažkodėl dabar būtent krepšiniui reikia stumti Alekną. Be abejo, mažąsias federacijas tai priverčia abejoti Aleknos kandidatūra. Prezidentas juk tėra vėliava, o visas darbas vyksta jo komandoje“, – abejonėmis dalinosi ir Stalo teniso asociacijos vadovas Rimgaudas Balaiša.
Šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinio sekretoriaus Viačeslavo Kalinino nuomonė – kitokia.
„Man dėl krepšinio – nei šalta, nei karšta. Tai – išpūstas burbulas. Atvirai kalbant, mane labiau neramina politika – ja turi užsiimti politikai, o sportininkai turi sportuoti“, – sakė V. Kalininas.
Tuo tarpu V. Alekną aktyviai palaikantis Lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis tikina, kad „mažieji“ prieš save regi tik baubus, kurie specialiai kurstomi oponentų.
„Žmonės įgąsdinti, kažko bijo. Susitikus prie kavos puodelio jie kalba ką kita, bet atvirai pasakyti savo nuomonės bijo. Kažkas skleidžia pasakas, kad atbaidytų mažiukus. Tai – nesąmonė.
Taip, didelės federacijos turi didesnius finansinius poreikius, bet tai nereiškia, kad kas nors atims pinigus iš mažųjų. Virgis siūlo didesnį bendrą finansinį katilą, o tai reikštų daugiau pinigų visoms federacijoms“, – kalbėjo E. Skrabulis.
Kaip ten bebūtų, pragmatiški argumentai turėtų nulemti ne vienos sporto organizacijos balsą. Kaip, pavyzdžiui, Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK).
„Kol kas nė vienas kandidatas nežada paramos neįgaliųjų sportui. Kuris pažadės, už tą ir balsuosiu“, – paprastai savo nuomonę išdėstė LPOK prezidentas Vytautas Kvietkauskas.
Kita vertus, esama ir tokių LTOK narių, kurių neįtikina nei V. Aleknos, nei D. Gudzinevičiūtės žeriami pažadai.
„Mano nuomone, apskritai reikėtų atidėti rinkimus ir galvoti apie rimtą kandidatą. Dabartinių pretendentų sportiniai titulai šioje vietoje visai nieko nereiškia. Šitiems kandidatams dar per anksti“, – įsitikinęs Buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis.
Kas rinks prezidentą?
LTOK generalinę asamblėją šiuo metu sudaro 104 olimpinio komiteto nariai. Tarp jų: 36-ių olimpinių sporto šakų federacijų delegatai (kiekviena federacija skiria po du narius), 5-ių Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintų, bet į olimpiadų programą neįtrauktų sporto šakų federacijų atstovai (po vieną narį), 3-ys olimpiniai čempionai, 10 LTOK atkūrimo darbo grupės narių, 8-i sporto šakų susivienijimų ir kitų sporto organizacijų atstovai bei 7-i asmenys, pripažinti ypatingai nusipelniusiais sportui ir olimpizmui.