Svečiai susipažino LTOK struktūra, valdymu, domėjosi, kaip vykdomos TOK olimpinio solidarumo programos, kaip panaudojami iš Olimpinio solidarumo gauti pinigai. Ir apskritai, kaip visa LTOK veikla atitinka Olimpinei chartijai.
Viešnagės metu svečiai daug bendravo su LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu, generaliniu sekretoriumi Vytautu Zuberniu, LTOK užsienio ryšių direktore Ijole Domarkiene, apžiūrėjo LTOK patalpas, su visais darbuotojais susipažino jų darbo vietose, lankėsi loterijų firmoje „Olifėja“ ir kalbėjo su generaliniu direktoriumi Antanu Muraška bei jo pavaduotoju Donatu Kazlausku.
P. Vipond ir G. De Angelis darbo klausimais bendravo su LTOK viceprezidentais Vytu Nėniumi, Algirdu Raslanu, Vykdomojo komiteto nariais, LTOK komisijų pirmininkais. Lietuvos olimpiniame sporto centre su jo struktūra, darbo kryptimis supažindino LOSC direktorius Linas Tubelis, apie sportininkų medicininį aptarnavimą, turimą įrangą informavo Lietuvos sporto medicinos centro vyr. gydytojas Edmundas Švedas. P. Vipond ir G. De Angelis apžiūrėjo Vilniaus, Trakų ir Druskininkų sporto bei poilsio bazes.
Baigiantis viešnagei aukšti tarptautinio olimpinio judėjimo pareigūnai pasidalino komandiruotės įspūdžiais.
„Mes žinojome, kad Lietuvos olimpinis komitetas turi tvirtas pozicijas ne tik savo šalyje, bet ir visoje Europoje tarp kolegų“, - sakė P. Vipond. – Tai, ką pamatėme ir išgirdome, dar labiau sustiprino mūsų teigiamą nuomonę apie LTOK veiklą. Olimpizmo idėjos čia propaguojamos nuo pačių mažiausių, sportininkai palaipsniui nuo Europos jaunimo olimpinių festivalių ugdomi iki tikrų olimpinių žaidynių dalyvių. Pozityviai LTOK bendrauja su sporto šakų federacijomis“.
G. De Angelis daugiau domėjosi LTOK finansine veikla ir atsiskaitymais. Jis gyrė griežtą finansų kontrolę, buhalterinių dokumentų tvarką, LTOK finansininkių ir nepriklausomos auditorės darbus.
„Visos Olimpinio solidarumo programos vykdomos teisingai“ - sakė svečias. – Puikus darbas!“
Ponia P. Vipond sakė, kad nepaisant įvairių krizių, Olimpinio solidarumo lėšos didėja, kitam ketverių metų olimpiniam ciklui jų numatoma skirti net 30 proc. daugiau. Pagyrusi, kad lietuviai gerai dirba daugelyje olimpinių programų, viešnia atkreipė dėmesį į tai, kad kai kur, pavyzdžiui, trenerių kvalifikacijos kėlimo, mainų programose mūsiškiai atrodo vangūs.
„Mūsų kelionės tikslas – ne tik planinis patikrinimas, bet ir noras pasitarti su patyrusiais kolegomis, kokių naujų programų reikia, kaip geriau ir naudingiau įsisavinti Olimpinio solidarumo lėšas. Mes laukėme ir sulaukėme įdomių pasiūlymų, ypač galvojant apie jaunuosius sportininkus, apie ateitį“, – sakė P. Vipond.
Svečiai akcentavo, kad kokie svarbūs geri, darbiniai tarpusavio santykiai tarp nacionalinių olimpinių komitetų bei vyriausybinių sporto organizacijų. Ir pasidžiaugė, kad Lietuvoje nesutarimų nėra.
„Olimpinio komiteto vadovų geri ryšiai su valdžios atstovais labai svarbu, tačiau ne mažiau svarbi yra finansinė nepriklausomybė. O LTOK ją turi, gaudamas lėšas iš savo loterijos, kuri yra nepriklausomybės garantas“.
Svečiai palinkėjo sėkmės Lietuvos olimpiečiams Londono žaidynėse.
Olimpiečiams – Lietuvos žmonių vardais įausta valstybės vėliava
Pirmą kartą istorijoje geriausiems šalies sportininkams Lietuvos žmonės gali sukurti vardinę vėliavą. Šią savaitę startavo tautinis projektas „Lietuvos geriausi“ – jo dalyvių vardai mikro-lazeriais bus įrašyti ant siūlo, o šis – įaustas į Lietuvos vėliavą, kuri į Olimpiadą lydės už mūsų šalį kovosiančius sportininkus.
„Pagal nerašytą tradiciją, pergalės akimirką sportininkai apsigaubia pečius savo šalies vėliava. Šiemet joje gali būti visa Lietuva. Tai galimybė mums, sėkmės atveju, bendrai išgyventi džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmą“, – sakė projekto idėjos autorius Raimundas Daubaras.