Nors pernai reformuojant šalies sporto sistemą jo klausimus žadėta pakelti į „vyriausybinį lygmenį“, operatyvūs sprendimai buksuoja ir jame.

Paramą aukšto meistriškumo sporto programoms paskirsčiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iš principo pasisako už tai, jog elitiniai šalies sportininkai galėtų kokybiškai tęsti pasirengimą ir karantino metu.

Bet nuo žodžių prie darbų pereita taip ir nebuvo.

„Delfi“ paklausta apie išimtį sportininkų treniruotėms, ŠMSM informavo, jog „kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) prašydama, kad į olimpinę rinktinę atrinkti sportininkai turėtų galimybę tęsti pasirengimą, užtikrinant visas reikalingas saugos priemones dėl karantino“.

Tačiau SAM klausimą palieka mirties taške, grąžindama jį atgal Algirdo Monkevičiaus vadovaujamai ministerijai.

„Vyriausybės nutarimu patvirtintas karantino režimas dėl viešojo ir privataus sektoriaus veiklos, kuriame nustatyta, kad draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas. O konkrečias karantino režimo priemones nustato valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, gavęs atsakingos ministerijos siūlymą.

Tad išimtys olimpiadai besirengiantiems sportininkams galėtų būti nustatytos tik keičiant Vyriausybės nutarimą. Pataisas dėl išimčių turėtų inicijuoti ŠMSM“, – „Delfi“ pateiktame komentare ratą uždaro SAM.

Kol dvi ministerijos stumdo kamuolį viena kitai, vėsta ir pačių sportininkų įkarštis.

Kuomet paskelbta, kad Tokijo olimpinės žaidynės šiemet neįvyks, pagalvojome, jog galbūt reikėtų prisidėti prie visuomenės karantine, nebandyti likimo ir nerizikuoti.
Justinas Kinderis, penkiakovininkas

Daugkartiniam pasaulio ir Europos čempionatų prizininkui Justinui Kinderiui koronaviruso pandemija paliko tik krosus sostinės parkuose. Kol leido oro sąlygos, 32-ejų penkiakovininkas lauke paimdavo į rankas ir pistoletą, bet grįžus žiemiškam šaltukui tenkinasi bėgimu.

„Toks daugiau imitavimas“, – neslėpė dviejų olimpinių žaidynių dalyvis, vadovaujantis Nacionalinei sportininkų asociacijai (NSA).

Per pirmąsias karantino savaites jis dar jaudinosi dėl plaukimo ir fechtavimo treniruočių, kurios būtinos visavertiškam pasiruošimui.

Olimpiečių atstovai dalyvavo diskusijose su ŠMSM ir SAM dėl galimybės naudotis sporto bazėmis: konkrečiau, Kauno ir Panevėžio baseinais bei Vilniuje Lietuvos sporto centro valdoma infrastruktūra.

„Praėjusią savaitę ledai beveik jau buvo pajudėję, buvo aptarta, kad tam tikras olimpiečių ir rinktinės kandidatų sąrašas galės patekti į sporto bazes, tik reikės laikytis saugumo taisyklių.

Bet kuomet paskui paskelbta, kad Tokijo olimpinės žaidynės šiemet neįvyks, pasitarėme ir pagalvojome, jog galbūt reikėtų prisidėti prie visuomenės karantine, nebandyti likimo ir nerizikuoti. Svarbiausio ketverių metų starto artimiausiame kalendoriuje vis tiek nebėra, todėl kam sukelti bent menkiausią riziką. Sportininkai ir patys nenori rizikuoti, persitempti – kai krūviai mažesni, ir imunitetas būna stipresnis“, – „Delfi“ aiškino J. Kinderis.

Vis dėlto ilgainiui nuomonė gali keistis. Pasak penkiakovininko, jei balandžiui įpusėjus koronaviruso šešėlis dar nebus atsitraukęs nuo Lietuvos, olimpiečiai vėl bandys belstis į sporto bazių duris.

„Karantinui užsitęsus šitą diskusiją reikėtų atnaujinti. Labai ilgai likti be sporto būtų blogai, pasekmės galbūt būtų jaučiamos ir kitais metais.

Dabar pasimetę ir mes, ir treneriai, visi nežinioje. Nesinori visko numesti, gaila, kad tiek įdėto darbo nueina veltui. Nors suprantame, kad labai daug žmonių dabar yra lygiai toje pačioje situacijoje kaip ir mes, sportininkai“, – svarstė veteranas.

Dar griežtesnės nuomonės – buvusio pasaulio čempiono Andriaus Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas.

58-erių disko metimo specialistas įsitikinęs, kad sporto bazėse net ir aukščiausio lygio olimpiečiams dabar nėra ką veikti.

„Reikia absoliučiai uždrausti visą sportinę veiklą, kaip ir bet kokią kitą. Antraip čia – ne karantinas, o tik kažkokia pajuoka. Žmonės eina, kur nori, daro, ką nori. Aš kitaip įsivaizduoju karantiną. Jeigu griežtesnės priemonės išsaugos nors vieną gyvybę – ir ačiū Dievui už tai“, – neabejojo V. Kidykas.

Vaclovas Kidykas

Tiesa, A. Gudžiaus treniruotėms karantinas didesnės įtakos neturi – konsultuojamas trenerio disko metikas namuose dirba su svoriais, o metimo techniką lavina Kauno Ąžuolyne.

„Viskas vyksta pagal planą, Andrius visiškai pasveikęs po traumų, diskas jau lekia 68-69 metrus: net per toli kaip tokiam metų laikui. Vienintelė problema, kad nėra kam ruoštis. Esu tikras, kad atšauktas bus ir rugpjūčio pabaigoje Prancūzijoje turintis vykti Europos čempionatas. Kam tada stengtis?“ – retoriškai klausė V. Kidykas.

O kol toks pat klausimas labiausiai turėtų kamuoti visus šalies olimpiečius, išimčių jiems daryti neskubanti SAM primena rekomendacijas, kaip saugiai treniruotis karantino metu.

„Ministerija neprieštarauja treniruotėms, jei bus užtikrintos sąlygos, apsaugančios sportininkus bei jų aplinką nuo galimo viruso plitimo.

Atsižvelgiant į skirtingas sporto šakas, sportininkai turėtų treniruotis iki 2 asmenų vienu metu, naudodami savisaugos priemones ir geriausia lauke, laikantis tinkamo atstumo bei kitų rekomendacijų.

Jei sportuojama patalpose – privaloma pasirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis sportininkams ir įrangos valymui, tinkamai vėdinti patalpas bei laikytis kitų rekomendacijų, kurios skelbiamos SAM interneto svetainėje. Taip pat patariama patalpose sportuoti po 1-2 asmenis, kad būtų užtikrintas tinkamas rekomendacijų laikymasis“, – rašoma ministerijos atsakyme „Delfi“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)