Rusijai nuolatiniai dopingo skandalai jau buvo atsirūgę per praėjusių metų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, kuriose nebuvo nė vieno jos sunkiaatlečio.
Dabar prie rusų ant „nubaustųjų suolelio“ prisijungė ir lyderės poziciją tarptautinėje sunkiosios atletikos arenoje perėmusi Kinija. O kartu su ja metams suspenduotos tokios medalius nuolat renkančios rinktinės kaip Baltarusija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Armėnija, Ukraina, Turkija ir Moldova.
Iš viso sankcijas IWF skyrė devynioms šalims – dėl to, jog po tris ar daugiau jų atstovų buvo pripažinti vartojusiais dopingą pakartotinai ištyrus 2008 metų Pekino ir 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse paimtus mėginius.
Pavyzdžiui, net dešimties Rusijos sunkiaatlečių pakartotiniai dopingo testai buvo teigiami.
Nė viena iš „juodojo sąrašo“ komandų negalės dalyvauti lapkričio pabaigoje Anahaime (JAV) vyksiančiose planetos pirmenybėse.
Ką tai reiškia, geriausiai iliustruoja faktas, jog 2015-ųjų čempionate šios valstybės kartu sudėjus pelnė beveik du trečdalius visų apdovanojimų – 27.
IWF sprendimas – istorinis, mat sunkioji atletika tapo pirmąja sporto šaka, kurioje masinių bausmių sulaukė ne tik Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) nuolat „tarkuojama“ Rusija ar kitos buvusio sovietinio bloko šalys, bet ir šiaurinės kaimynės šešėlyje iki šiol likdavusi Kinija.
Vis dėlto pikčiausia po savaitgalio posėdžio Bukarešte rusams, kurie antrus metus iš eilės bus palikti nuošalyje.
„Tai visiškai neteisinga. Mes jau buvome nubausti per Rio de Žaneiro olimpiadą. Nežinau, kaip paaiškinti vaikinams, kodėl jie vėl negalės kovoti dėl medalių. Turbūt daugelis jų nuspręs pasitraukti iš sporto“, – godojosi Rusijos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris Olegas Pisarevskis.
Bet Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) generalinis sekretorius Vytautas Stašinskas mano, kad bausmė galėjo būti ir griežtesnė.
„Metų suspendavimas nieko nereiškia. Kvalifikacija į Tokijo olimpines žaidynes prasidės tik 2018-ųjų pasaulio čempionate, todėl tos šalys nieko nepralaimi. Nors pakartotiniai mėginių tyrimai įrodė, kad dopingas buvo vartojamas masiškai“, – teigė V. Stašinskas.
Vis dėlto bent jau artimiausiame planetos čempionate nebus daugelio pajėgių sunkiaatlečių.
Tarptautinės sankcijos atveria platesnius kelius link apdovanojimų pakylos ir lietuviams. Pirmiausia – dėl medalių svarbiausiose varžybose nuolat kovojančiam Aurimui Didžbaliui.
Rio de Žaneiro žaidynių ir 2014 metų pasaulio pirmenynių bronzinis prizininkas (svorio kategorija iki 94 kg) bus Lietuvos rinktinės lyderis Anahaime.
Tarp pagrindinių 26-erių sportininko konkurentų pastaraisiais metais būdavo Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Rusijos sunkiaatlečiai.
Juos eliminavus, dar lieka pernai Rio de Žaneire A. Didžbalį pranokęs ir olimpiniu čempionu tapęs iranietis Sohrabas Moradi.
„Negražu džiaugtis kito nelaime, bet situacija, aišku, keičiasi. Kol kas dar nėra preliminarių dalyvių sąrašų, galime tik spėlioti, ar daugiau niekas nesugalvos praleisti čempionato, ar nėra traumų. Bet proga Aurimui pakovoti dėl aukso, žinoma, bus. Tik jis ją turėtų net ir tuo atveju, jei niekas nebūtų diskvalifikuotas“, – vertino V. Stašinskas.
Primename, kad pats A. Didžbalis praeityje taip pat buvo įkliuvęs dopingo kontrolieriams. 2012-aisiais jis neilgai tesidžiaugė Europos čempionato sidabru, mat vėliau buvo diskvalifikuotas dvejiems metams dėl dehidrochlormetiltestosterono vartojimo.
Pasaulio čempionatas Anahaime vyks lapkričio 27 – gruodžio 5 dienomis.
Anot V. Stašinsko, kartu su A. Didžbaliu vykti į JAV realiausiai pretenduoja Tomas Li Čin Chai (svorio kategorija iki 94 arba iki 105 kg), Arnas Šidiškis (iki 105 kg), Sergejus Lichovojus (iki 105 kg). LSAF tikisi, kad komandą per likusius du mėnesius papildys dar keli atletai.