Viktoro Meškausko auklėtinis nuotolį įveikė per 3 val. 48 min. 24 sek. bei ne tik įvykdė Tokijo žaidynių normatyvą (3 val. 50 min.), bet ir pagerino Lietuvos rekordą.
Buvęs šalies rekordas – 3 val. 49 min. 30 sek. – taip pat buvo pasiektas šiame Slovakijos mieste. Jį 2008 metais užfiksavo Donatas Škarnulis.
„Galvoje sukasi labai geros mintys. Į varžybas važiavome siekti olimpinio normatyvo bei Lietuvos rekordo – buvome labai gerai pasiruošę, tad norėjau pasiekti šiuos du tikslus. Varžybose viskas klostėsi gerai, lengvai praėjau 35 kilometrus, 40 kilometrų, o sunkumas atėjo apie 45-ą kilometrą. O kad įvykdžiau olimpinį normatyvą ir pasiekiau Lietuvos rekordą, supratau tik po finišo“, – pasakojo A. Mastianica.
Lietuvos ėjiko pasiektas rezultatas šiemet yra ketvirtas pasaulyje. Greičiau už mūsiškį ėjo ukrainietis Marijanas Zakalnickis (3 val. 46 min. 28 sek.), ekvadorietis Claudio Paulino Villanueva Floresas (3 val. 47 min. 56 sek.) bei Dudincuose triumfavęs Gvatemalos atstovas Bernardo U. Barrondo Garcia (3 val. 47 min. 1 sek.).
Kitas varžybose dalyvavęs lietuvis Tadas Šuškevičius finišo liniją kirto 25-as (4 val. 5 sek.).
A. Mastianica prieš 2019 metų pasaulio čempionate tapo vienu iš Lietuvos komandos lyderių, 50 km varžybose finišavęs 15-as. Iki šiol geriausias jo karjeros rezultatas buvo pasiektas prieš dvejus metus Europos sportinio ėjimo taurės varžybose Alytuje, kur 50 km jis įveikė per 3 val. 55 min. 40 sek.
„Lietuvos rekordo man visą laiką norėjosi. Norėjau pernai jį pasiekti, bet dėl pandemijos nebuvo jokių startų. Buvo likusios tik dvi galimybės ir šiandien ta galimybe pasinaudojau, – džiaugėsi A. Mastianica. – Kai greit praeini, visą laiką sau keli dar didesnius tikslus ir pasitikėjimas savimi išauga. Pasiekęs tokį gerą rezultatą, pradėjau tikėti, jog galiu kovoti su pasaulio lyderiais.“
Tiesa, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos lengvaatletis sulaukė nemalonios žinios iš Tarptautinio olimpinio komiteto: 50 km sportinio ėjimo rungtis bus pašalinta iš olimpinių žaidynių programos, tad Tokijuje šioje distancijoje ėjikai varžysis paskutinį sykį.
Gegužę vyksiančiose Europos sportinio ėjimo taurės varžybose A. Mastianica startuos 20 km nuotolyje, o 50 km rungtyje paskutinį sykį karjeroje jėgas išbandys Tokijuje.
„Yra nusivylimo (dėl pašalintos rungties – aut. past.), žinoma. Kiekvienais metais mano rezultatai 50 km distancijoje vis kilo, bet nieko nepadarysiu. Lieka tik vienas startas – olimpinės žaidynės. Po to bandysime 20 km rungtį“, – po šių metų persikvalifikuoti į kur kas trumpesnę distanciją planuoja A. Mastianica.
Olimpinį normatyvą įvykdė ir M. Žiūkas
Slovakijos Dudincų miestelis Lietuvai neša sėkmę. Šeštadienio rytą šalies rekordą pagerino bei olimpinį normatyvą 50 km sportinio ėjimo rungtyje įvykdė Arturas Mastianica, o popiet vykusiose 20 km ėjimo varžybose olimpiečių gretas papildė Marius Žiūkas.
35-erių Lietuvos lengvaatletis užfiksavo antrą geriausią karjeros rezultatą, distanciją nužingsniavęs per 1 val. 20 min. 58 sek. Tokijo olimpinių žaidynių normatyvas yra vos dviem sekundėmis prastesnis. Iki šios dienos M. Žiūkas pretendavo iškovoti kelialapį į Tokiją pagal „World Athletics“ reitingą: ten jis klasifikuojamas 46-as, o kelialapių bus išdalinta 60.
„Peržvelgus paskutinių varžybų rezultatus, atrodo, kad reitingas šiuo metu yra labai nesaugus ir visos 60 vietų gali būti užpildytos su normatyvais. Atsirado spaudimas, bet pasitikėjau savimi, nes treniruotės buvo tikrai neblogai atliktos, kažkokių didelių skausmų nesijautė. Uždarų patalpų čempionatas Lietuvoje parodė, kad treniruotės duoda vaisių, forma yra nebloga. Įsivaizdavau, kad idealiu atveju galima pabandyti įvykdyti olimpinį normatyvą šiose varžybose, bet viskas priklauso nuo savijautos tą dieną“, – sakė M. Žiūkas.
Gražinos Goštautaitės auklėtinis teigia, kad trasoje kontroliavo situaciją ir eidamas visą distanciją neprarado tikėjimo dėl normatyvo įvykdymo.
„Apie normatyvą galvojau nuo pirmo kilometro, sekiau kiekvieno kilometro laikus. Buvo šiek tiek neramu, nes pirmą ratą visą grupė startavo labai lėtai: kilometras buvo įveiktas per 4 min. 20 sek., kas yra apie 17 sekundžių pralošimas nuo normatyvo tempo. Tai reiškė, kad tas sekundes reikės kažkur atsikovoti. Tempas pakilo, pradėjau eiti normatyvo laiku ir kontroliavau situaciją. Savijauta pabaigoje buvo nekokia ir reikėjo sunkiai dirbti dėl kiekvienos sekundės. Jei būčiau atsilikęs nuo normatyvo 2-3 sekundėmis, sau niekada neatleisčiau. Turint tokią progą, reikia griebti čia ir dabar“, – teigė M. Žiūkas.
Lengvaatletis Pekino olimpinėse žaidynėse užėmė 35 vietą, Londono – 39-ąją, o Rio de Žaneire – 26-ąją. Rinktinės senbuvio rezultatai vis dar kyla – 2019 metų pasaulio čempionate Katare jis pasirodė geriausiai iš visos Lietuvos komandos, užėmęs 11 vietą.
„Olimpinių žaidynių skaičius tikrai įspūdingas, jis parodo šiokį tokį stabilumą – ketverios žaidynės iš eilės. Buvo išvengta didesnių duobių, nuopuolių, pavykdavo patekti į visas žaidynes įvykdžius normatyvą. Net ir šį kartą, kai normatyvas yra labai aukštas. Žinoma, svarbu ne tik sudalyvauti, norisi ir kuo geriau pasirodyti“, – šyptelėjo M. Žiūkas.
Varžybų nugalėtoju tapo meksikietis Andresas Eduardo Olivasas Nunezas, 20 km nužingsniavęs per 1 val. 19 min. 54 sek. M. Žiūkas finišavo penktas, tačiau tapo aukščiausią vietą užėmusiu europiečiu.
Beje, tiek M. Žiūkas, tiek A. Mastianica įvykdė 2022 metais Judžine (JAV) vyksiančio pasaulio čempionato normatyvus.
Moterų 20 km varžybose olimpinį kelialapį dar pernai įvykdžiusi Brigita Virbalytė finišavo šešta (1 val. 31 min. 29 sek.), Monika Vaiciukevičiūtė – 17-ta (1 val. 35 min. 56 sek.), o asmeninį rekordą pasiekusi Adrija Meškauskaitė – 23-ia (1 val. 39 min. 25 sek.).
Tokijo olimpinius normatyvus jau yra įvykdę septyni Lietuvos lengvaatlečiai: Andrius Gudžius (disko metimas), Edis Matusevičius (ieties metimas), Diana Zagainova (trišuolis), ėjikai Brigita Virbalytė, A. Mastianica, M. Žiūkas bei karjerą baigusi Živilė Vaiciukevičiūtė.