48-erių britas šeštadienį turėjo progą atkimšti butelį šampano.
Shane'as Ryanas tapo vos penktuoju medalį pelniusiu airiu per beveik šimtmetį siekiančią Europos plaukimo pirmenybių istoriją.
50 m plaukimo nugara rungties bronzą užsikabinęs 24-erių sportininkas ant prizininkų pakylos įsiterpė anaiptol ne po antrarūšio finalo – naujasis čempionas iš Rusijos Klimentas Kolesnikovas jame netgi pagerino pasaulio rekordą (24 sek.).
Retos Airijos plaukimo pergalės J. Ruddo krūtinę šildo nuo 2016-ųjų, kai šešerius metus R. Meilutytę treniravęs specialistas išsiskyrė su lietuve ir tapo Airijos plaukimo federacijos rinktinių direktoriumi.
Santykiai nenutrūko, o Glazge J. Ruddą kol kas džiugina ne tik airiai, bet ir buvusi auklėtinė.
„Visada malonu pasimatyti su Rūta, nes dabar tai nutinka nedažnai. Šiek tiek pasikalbėjome, pajuokavome. Labai smagu vėl matyti ją besimėgaujančią plaukimu, vėl matyti ugnelę jos akyse“, – sakė Plimute (Jungtinė Karalystė) kaunietę treniravęs ir drauge plaukimo viršūnes užkariavęs britas.
Europos čempionate R. Meilutytė jau pagerino vieną savo „aukso amžiaus“ pasiekimą – 50 m plaukime laisvu stiliumi pakoregavo jai pačiai nuo 2013-ųjų priklausiusį Lietuvos rekordą (25,04 sek.).
Vis dėlto tai – tik apšilimas prieš rimtą žaidimą, kurį R. Meilutytė pradėjo startuodama 100 m plaukimo krūtine varžybose. Ir pradėjo stebindama plaukimo žinovus.
Šeštadienį pusfinalyje tituluočiausia šalies plaukikė antrą distancijos dalį įveikė per 33,96 sek. Net kai 2013 metais Barselonoje (Ispanija) gerino planetos rekordą (1 min. 4,35 sek.), lietuvė po posūkio buvo šiek tiek lėtesnė (34,38 sek.).
„Pasakiau Rūtai, kad man padarė didelį įspūdį jos plaukimas. Manau, jog Rūtos greitis antroje distancijos pusėje suteikia didelių vilčių. Nemanau, kad ji taip pat plauks finale, bet išbandyti įvairias taktikas yra gerai“, – komentavo J. Ruddas.
Treniruojama brito, R. Meilutytė visada pasižymėjo žaibiška reakcija startuojant, galingais grybšniais 70-80 metrų ir silpnu finišu.
Dabar sportininkė demonstruoja kitokį stilių. Vis dėlto bendras jos rezultatas anaiptol neblizga – pusfinalyje Lietuvos atstovė baseine sugaišo 1 min. 7,06 sek. ir tebuvo penkta.
R. Meilutytę aplenkė patyrusi ispanė Jessica Vall Montero, bendraamžė iš Italijos Arianna Castiglioni, netikėtai aukštai pakilusi kompleksinio plaukimo specialistė iš Jungtinės Karalystės Siobhan-Marie O'Connor, ką bekalbėti apie žemyne lygių šiuo metu neturinčią rusę Juliją Jefimovą.
Pastaroji finišą pasiekė per 1 min. 5,77 sek. Ir tai – dar ne rodiklis. Geriausio sezono rezultato pasaulyje savininkė praėjusį mėnesį 100 m nuplaukė greičiau nei per 1 min. 5 sek.
Tokie rezultatai jau įprasti J. Jefimovai, bet nuostabą kelia faktas, kad rusė sportinę formą išlaikė net ir po to, kai buvo priversta blaškytis tarp JAV ir tėvynės, o treniruoti penkiskart pasaulio čempionę ėmėsi jos tėvas Andrejus Jefimovas.
Su į aukštumas padėjusiu iškilti treneriu Dave'u Salo J. Jefimova turėjo atsisveikinti 2016-aisiais po antrojo savo dopingo skandalo. Praėjus dvejiems metams amerikiečio auklėtine tapo R. Meilutytė.
Sprendimas bendradarbiauti su buvusiu etatinės varžovės treneriu J. Ruddui buvo netikėtas.
Kuomet pats treniravo lietuvę, jis aštriai kritikuodavo J. Jefimovą dėl jos dopingo istorijų. Šaltai J. Ruddas atsiliepdavo ir apie savo kolegą iš Los Andželo, kuris dirbo su ruse nepaisant ją lydinčios prastos reputacijos. Pavyzdžiui, per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes specialistas garsiai svarstė, kokios buvo tikrosios oponentų skyrybų priežastys.
„Tai nieko nereiškia. Net nežinau, ar tai tikrai buvo paties D. Salo sprendimas. Galbūt didesnę įtaką čia turėjo JAV plaukimo federacijos taisyklės, neleidžiančios treniruoti dopingą vartojusių užsienio sportininkų“, – tuomet abejojo J. Ruddas.
Kaip amerikietį vertina dabar, ką mano apie R. Meilutytės karjeros vingius ir ko tikisi 100 m plaukimo krūtine finale, kuris sekmadienį vyks 19.25 val. Lietuvos laiku, britas papasakojo interviu Lietuvos žurnalistams.
– Ar Glazge pastebėjote kokių nors R. Meilutytės plaukimo technikos naujovių?
– Nesakyčiau. Technika – gera, nematau jokių problemų. Gerai tai, kad dabar ji labiau paskirsto jėgas – distancijos pradžioje plaukia greitai, bet nepersistengia, nešvaisto energijos bergždžiai. Atrodo, jos sportinė forma – gera, o veide – šypsena. Kiek ją pažįstu, Rūtai labai svarbu jaustis laimingai. Laiminga Rūta – greita Rūta. Tad manau, kad sekmadienį viskas jai pavyks gerai.
– Vis dėlto R. Meilutytės rezultatas 100 m distancijoje – kol kas visa sekunde prastesnis nei pernai pasaulio čempionate.
– Palaukime, dar nematėme finalo. Rūta niekada neatskleidžia visų kortų anksčiau laiko. Manau, kad finale pamatysite žymiai stipresnį pasirodymą. Nežinau, kaip greitai ji plauks, bet po atrankos ir pusfinalio daryti išvadų dar negalima. Kol kas Rūta tik žaidžia.
– Finale tarp varžovių bus ir J. Jefimova. Ar yra šansų aplenkti lyderiaujančią rusę?
– Na, J. Jefimova, be abejo, bus favoritė. Šiuo metu ji turbūt truputį stipresnė. Bet Rūta be kovos nepasiduos. Nebūčiau apstulbęs, jei ji nugalėtų. O medalis veikiausiai tikrai bus, tereikia sulaukti, kokios spalvos. Kitos konkurentės? Manau, jos Rūtai nebus didelė problema. Sakyčiau, dvi lyderės yra gana aiškios.
– Kaip sureagavote sužinojęs, kad R. Meilutytė keliasi į Los Andželą, pas buvusį J. Jefimovos trenerį D. Salo?
– Buvau šiek tiek nustebęs. Tai nutiko man laukiant skrydžio oro uoste – kaip tik turėjau vykti į Lietuvą, į dokumentinio filmo apie Rūtą premjerą. Bet skrydį atšaukė, taip ir neiškeliavau. Rūta paskambino paklausti, kokia mano padėtis, o tuomet pasakė turinti naujienų. Tai buvo netikėta.
Nėra jokių abejonių, kad D. Salo treniravo daug puikių plaukikių. Ne man spręsti, ar tai geras pasirinkimas – Rūta pati ilgai keliavo iš vienos šalies į kitą, treniravosi su daugeliu specialistų ieškodama sau geriausio varianto. Anksčiau ar vėliau ateina laikas apsispręsti. Jeigu tik ji laiminga Los Andžele, jeigu jai patinka treniruočių programa ir partneriai, jeigu su treneriu ji randa bendrą kalbą, vadinasi, sprendimas teisingas.
Man tai nekelia problemų. Susitikę su D. Salo visuomet pasisveikiname, pasikalbame. Jam jaučiu tik pagarbą. Nemanau, kad jis kažkaip prisidėjo prie J. Jefimovos dopingo istorijų. Rūta turi galvoti taip pat.
– Ar negalima R. Meilutytės elgesyje įžvelgti tam tikro J. Jefimovos komplekso – iš visų pasaulio trenerių ji pasirinko tą, kuris dirbo su principine varžove?
– Neabejoju, kad ji taip pasirinko ne dėl to, ką D. Salo treniravo anksčiau. Ji pasirinko trenerį, kuris yra geras, protingas, patyręs, savo darbą išmanantis žmogus.
– Ar Los Andžele lietuvė turėtų įsikurti ilgam?
– Jai ten reikia pasilikti bent jau iki 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių. Mano nuomone, daugiau nebeverta blaškytis, reikia stabilumo. O paskui bus galima vėl galvoti – daug ką lems rezultatai Tokijuje.