Šiemet apdovanojimuose paminėtos ir Lietuvos olimpinei bendruomenei reikšmingos progos: šiais metais buvo minima Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) 35 atkūrimo metinių sukaktis, o 2024-aisiais ne tik vyks Paryžiaus olimpinės žaidynės, bet ir bus švenčiamas olimpinio judėjimo Lietuvoje šimtmetis.

Pasveikinti laureatų į „Litexpo“ susirinko gausi sporto bendruomenė – ne tik atletai, jų komandos nariai, sporto federacijų nariai, bet ir švietimo, mokslo, kultūros atstovai, politikai, diplomatai, meno pasaulio atstovai.

LTOK, LPAK ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) organizuojamame renginyje iš viso buvo išdalinta 11 apdovanojimų, iš kurių 5 skirti olimpinio, 5 – paralimpinio sporto laureatams, taip pat išskirtinis apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Tiek olimpinio, tiek paralimpinio sporto laureatai vertinti „Metų sportininko“, „Metų sportininkės“, „Metų komandos“, „Metų trenerio(-ės)“, „Metų proveržio“ kategorijose.

Už viso gyvenimo nuopelnus šiemet apdovanota buvusi krepšininkė, viena tituluočiausių Lietuvos sportininkių Angelė Rupšienė. Monrealio (1976) ir Maskvos (1980) vasaros olimpinėse žaidynėse ji iškovojo aukso medalį, laimėjo auksą trijuose Europos ir dvejuose pasaulio čempionatuose.

Angelė Rupšienė

METŲ TRENERIS

Olimpinio sporto metų treneriu tapo irkluotojų treneris Virgaudas Leknickas. Jo treniruojamos Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė tapo pasaulio ir Europos vicečempionėmis ir pelnė kelialapį į olimpines žaidynes.

Kartu su jomis į Paryžių vyks ir kita šio specialisto treniruojama pora Ieva Adomavičiūtė ir Kamilė Kralikaitė. Treneriui apdovanojimą įteikė aktorė ir atlikėja Inga Jankauskaitė.
Į metų trenerio vardą taip pat pretendavo Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinių treneris Dainius Novickas, disko metikų Mykolo ir Martyno Aleknų treneris Mantas Jusis.

Geriausio paralimpinio judėjimo trenerio vardas atiteko Deimantui Jusiui. 2023 m. pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate Paryžiuje D. Jusio auklėtiniai sudarė trečdalį Lietuvos rinktinės –komandai atstovavo septyni jo auklėtiniai. Šiauliuose D. Jusys turi kelias dešimtis auklėtinių su negalia.

Paralimpinio sporto Metų trenerio kategorijoje nominuoti buvo Lietuvos vyrų golbolo rinktinės treneris Klaidas Janeika ir kaunietė Teresė Nekrošaitė, treniruojanti tris paralimpinės rinktinės lengvaatlečius.

METŲ KOMANDA

Olimpinio sporto metų komanda išrinktas irkluotojų Donatos Karalienės ir Dovilės Rimkutės duetas. Porinę dvivietę valtį irkluojančios sportininkės svarbiausiose metų varžybose dukart pasipuošė sidabro medaliais – vicečempionėmis tapo ir Europos, ir planetos pirmenybėse. Be to, ši įgula iškovojo Lietuvai kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

Metų komanda pretendavo tapti ir Lietuvos moterų 3×3 krepšinio rinktinė (krepšininkės Kamilė Nacickaitė, Giedrė Labuckienė, Martyna Petrėnaitė ir Gabrielė Šulskė) bei baidarių ir kanojų irkluotojai (Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja).

Paralimpinio sporto metų komanda pripažinta Lietuvos vyrų golbolo rinktinė, vos prieš kelias dienas iš Europos čempionato Juodkalnijoje atsivežusi sidabro medalius. „Sugauto vėjo“ statulėlė apdovanojimų scenoje įteikta Klaido Janeikos ir Aurimo Skinulio treniruojamai komandai, kuriai atstovauja Nerijus Montvydas, Genrikas Pavliukianecas, Justas Pažarauskas, Mantas Brazauskis, Artūras Jonikaitis, Juozas Eigminas.

Metų komandos kategorijoje į apdovanojimą pretendavo dar dvi paralimpinio sporto ekipos – Lietuvos vyrų tinklinio sėdint rinktinė ir Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio komanda.

METŲ PROVERŽIS

Olimpinio sporto metų proveržiu tapo paplūdimio tinklininkės Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė. Tinklininkių duetas Europos čempionate užėmė 5-ą vietą, o planetos pirmenybėse į istorinius Lietuvos metraščius įrašė pirmąsias pergales. Dvi japonių poras nugalėjusios Monika ir Ainė galutinėje įskaitoje finišavo rekordinėje – 17-oje – pozicijoje.

Į šią nominaciją taip pat pretendavo lengvaatletė Greta Karinauskaitė ir irkluotoja Viktorija Senkutė.

Monika Paulikienė, Ainė Raupelytė

Metų proveržio kategorijoje statulėlė „Sugautas vėjas“ įteikta paralimpinės rinktinės triatlonininkui Ernestui Česoniui. Jis šiemet iškovojo bronzos medalį para triatlono pasaulio taurės etape Prancūzijoje. Ernestas sėkmingai varžėsi ir namie – užėmė trečią vietą Lietuvos triatlono taurės bendroje sprinto rungties įskaitoje, varžydamasis su negalios neturinčiais sportininkais.

Į paralimpinio sporto Metų proveržio apdovanojimą pretendavo Lietuvos vyrų tinklinio sėdint rinktinė ir jaunasis paralimpinės ekipos plaukikas iš Kauno Simonas Žvirblis, treniruojamas Birutės Statkevičienės.

METŲ SPORTININKAS

Olimpinio sporto Metų sportininkų antrus metus iš eilės tapo lengvaatletis Mykolas Alekna. Disko metikas pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį, tapo Europos iki 23 metų čempionu bei pagerino šių varžybų rekordą, iškovojo pirmąjį karjeroje olimpinį kelialapį. Balandžio pabaigoje jis diską nusviedė net 71 m, taip užfiksuodamas 18-ą rezultatą per visą šios rungties istoriją.

Į šį apdovanojimą dar pretendavo plaukikas Danas Rapšys ir lengvaatletis Andrius Gudžius.

Paralimpinio judėjimo Metų sportininku pirmą kartą išrinktas žiemos sporto atstovas – snieglentininkas Rapolas Micevičius. Vietos 2026 m. Milano ir Kortinos d‘Ampeco žiemos žaidynėse siekiantis Rapolas iškovojo Europos taurę ir užėmė penktą vietą pasaulio čempionato Ispanijoje snieglenčių kroso rungtyje.

Metų sportininko kategorijoje buvo nominuotas dukart šio apdovanojimo laimėtojas, paralimpinės rinktinės plaukikas Edgaras Matakas, treniruojamas Ramūno Leono. Taip pat Algio Mečkovskio auklėtinis, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis.

METŲ SPORTININKĖ

Metų sportininke išrinkta olimpinio sporto atstovė breiko šokėja Dominika Banevič. Šešiolikmetė Lietuvos olimpinė viltis, kuri šiemet tapo tiek Pasaulio, tiek Europos čempionate, o Europos žaidynėse iškovojo bronzą. Breiko pasaulį sudrebinusi Dominika kišenėje jau turi bilietą į Paryžiaus olimpines žaidynes. Ją apdovanojo atlikėjas Marijus Mikutavičius.


Į šį apdovanojimą pretendavo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir plaukikė Rūta Meilutytė. Ji buvo paskelbta žurnalo „Stilius“ metų moterimi.

Paralimpinio judėjimo Metų sportininke antrus metus iš eilės pripažinta Raimeda Bučinskytė. Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė šiais metais Nyderlanduose vykusiame Europos para čempionate iškovojo sidabro medalį ir pelnė Lietuvai pirmą bilietą į 2024 m. vasaros paralimpines žaidynes. Raimeda – pirmoji šaulė Lietuvos istorijoje, patekusi į paralimpines žaidynes.

Metų sportininkės kategorijoje buvo nominuotos dar dvi paralimpinės komandos sportininkės – pernai „Sugauto vėjo“ statulėlę iškovojusi lengvaatletė, disko metikė Oksana Dobrovolskaja, treniruojama Teresės Nekrošaitės, o taip pat maratono bėgikė Aušra Garunkšnytė, treniruojama Jono Žakaičio.

Apdovanojimų olimpinio sporto nominantai buvo paskelbti lapkritį, juos išrinko Lietuvos sporto apdovanojimų Taryba, sudaryta iš ŠMSM, LTOK, LPAK, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovai.

Už savo favoritus balsuoti galėjo ir kiekvienas sporto aistruolis. Rinkimuose visuomenės balsas sudarė 20 proc., o apdovanojimų tarybos sprendimas – 80 proc. galutinio rezultato.

Kiekviena olimpinių sporto šakų federacija pateikė savo geriausiųjų pasiūlymus, o apdovanojimų taryba juos aptarusi išrinko pačius verčiausius titulų. Į nominacijas sportininkai įtraukti už pasiekimus olimpinėse rungtyse nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos iki 2023 metų lapkričio 1 dienos.

Renginyje skambėjo jau istorija tapusios, sportui sukurtos dainos: grupė „Skamp“ priminė savo seną kūrinį „Sportas“, Vidas Bareikis atliko savą ŽAS dainos „Mes nugalėsim!“ versiją, legendinė estrados dainininkė Irena Ulvydaitė dainą „Skrieja kamuolys“ atliko su Dileta Meškaite-Kisieliene. Šia proga į didžiąją seną su savo žymiąją „Dabar arba niekada“ sugrįžo grupė „B‘Avarija“. Pasirodymus nuspalvino oro, gatvės akrobatų pasirodymai.

Geriausių Lietuvos sportininkų rinkimai rengiami nuo 1994 metų. Praėjusiais metais olimpinio sporto metų sportininkais tapo R. Meilutytė ir M. Alekna, o paralimpinio sporto – šaulė Raimeda Bučinskytė ir plaukikas Edgaras Matakas.

Lietuvos geriausieji:

  • 1994 m. – Raimundas Mažuolis (plaukimas)
  • 1995 m. – Remigijus Lupeikis (dviračių sportas)
  • 1996 m. – Arvydas Sabonis (krepšinis)
  • 1997 m. – Raimondas Šiugždinis (buriavimas)
  • 1998 m. – Diana Žiliūtė (dviračių sportas)
  • 1999 m. – Edita Pučinskaitė (dviračių sportas)
  • 2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
  • 2001 m. – Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas)
  • 2002 m. – Raimondas Rumšas (dviračių sportas)
  • 2003 m. – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)
  • 2004 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
  • 2005 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
  • 2006 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
  • 2007 m. – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)
  • 2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
  • 2009 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
  • 2010 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
  • 2011 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
  • 2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
  • 2013 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
  • 2014 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas) ir Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas)
  • 2015 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) ir Ramūnas Navardauskas (dviračių sportas)
  • 2016 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) ir Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika)
  • 2017 m. – Airinė Palšytė (lengvoji atletika) ir Andrius Gudžius (lengvoji atletika)
  • 2018 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas) ir Andrius Gudžius (lengvoji atletika)
  • 2019 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) ir Danas Rapšys (plaukimas)
  • 2021 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) ir Mindaugas Griškonis (irklavimas)
  • 2022 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas) ir Mykolas Alekna (lengvoji atletika)
  • 2023 m. – Dominka Banevič (breikas) ir Mykolas Alekna (lengvoji atletika)
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)