Antradienį bendraudama su žiniasklaida, D. Gudzinevičiūtė dar kartą skundėsi, esą valstybės institucijos jos negirdi. Bendravimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ji pavadino „daugiau parodomuoju“, priekaištavo, jog neatsižvelgiama į išsakomas pastabas ir pasiūlymus.
LTOK prezidentė taip pat pareiškė, jog sporto politiką šalyje įgyvendinanti Nacionalinė sporto agentūra (NSA) neprisidėjo prie „kai kurių“ Paryžiaus olimpinėse žaidynėse lietuvių laimėtų medalių.
D. Gudzinevičiūtė kritikavo „padriką“ lėšų paskirstymą sporto federacijoms, stipendijų skyrimo tvarką, sporto medicinos ir mokslo būklę.
Trečiadienį paklausta apie tokias LTOK vadovės pretenzijas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė jų nesuprantanti.
„Negalėčiau pritarti ponios Gudzinevičiūtės vertinimui. Mano žiniomis, ministerijos sukurtose darbo grupėse dalyvavo jos organizacijos deleguoti atstovai. Manau, čia verta pakomentuoti plačiau, nes LTOK rinkimų kontekste girdžiu ir ne visai tikslių faktų. Tikrai negalėčiau sutikti su tokiu vertinimu“, – kalbėjo ministrė.
Nuo vidurvasario pareigas einančiai viršininkei antrina už sportą atsakinga viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė. Jos teigimu, LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus kartu su kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais buvo įtrauktas į sporto finansavimą reglamentuojančių teisės aktų rengimą.
„Nesutikčiau, kad neatsižvelgta nė į vieną pasiūlymą. Daugiau nei pusė sporto organizacijų teiktų siūlymų yra nugulę į aukšto meistriškumo sporto finansavimo aprašą. Konkrečiai su LTOK atstovais buvome susitikę ne kartą, aptarėme įvairius klausimus, probleminius taškus, į įvardintus pasiūlymus atsižvelgėme.
Ir apie dabartinį Sporto įstatymą sakoma, kad jis priimtas be diskusijų, buldozeriu. Bet dar iki man tampant viceministre jis buvo derintas dvejus metus. Turime suvestinę, kiek buvo susitikimų ir diskusijų, turime LTOK raštus, iš kurių matyti, kad į pastabas buvo atsižvelgta.
Neturiu atsakymo, kodėl paskui pradėta kelti bangas, neva niekas nederinta. Skaudu, nes nuo pat pradžių deklaravome, kad nebus nė vieno sprendimo, nederinto su sporto organizacijomis. Taip, negalime visada šimtu procentų atliepti visų pasiūlymų, bet į daugumą tikrai įsiklausome. Durys – atviros, niekada jos nebuvo uždarytos“, – gynėsi A. Zedelytė-Kaminskė.
Vis dėlto dabartinės Vyriausybės durų LTOK vadovybė, panašu, nebenusiteikusi varstyti.
Po Paryžiaus žaidynių LTOK pasirašė susitarimus dėl sporto valdymo pokyčių po šį mėnesį laukiančių Seimo rinkimų su keturių opozicijos partijų lyderiais: Vilija Blinkevičiūte, Ramūnu Karbauskiu, Sauliumi Skverneliu ir Remigijumi Žemaitaičiu.
Taip pat ir su valdančiajai daugumai priklausančia Laisvės partija.
Trečiadienį „Delfi“ paklausta, ar tokį pasiūlymą gavo ir konservatoriai, stambiausios koalicijos partijos atstovė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė purtė galvą.
„Nesiūlė. Kaip vertinti? Nežinau, nekomentuosiu. Tai yra ponios Gudzinevičiūtės ir LTOK pasirinkimas“, – sakė ministrė.
– O kaip vertintumėte, jeigu naujas Seimas ir Vyriausybė grąžintų ankstesnį sporto finansavimo status quo, vėl nukreipdami į LTOK dalį pajamų iš loterijų mokesčio? – „Delfi“ pasiteiravo R. Morkūnaitės-Mikulėnienės
– Man atrodo, kad bendrai didesnis aiškumas, skaidrumas yra visiems į naudą, kad skirstant finansavimą nereikalingos kažkokios šešėlinės zonos. Be to, patirtis ir istorija rodo, jog atėjusi nauja valdžia palieka galioti didžiąją dalį pasiteisinusių sprendimų – jeigu tik jie veikia gerai. O aš manau, kad šie sprendimai veiks gerai ir pastiprins sporto bendruomenę.
– Kaip reaguojate į D. Gudzinevičiūtės kritiką NSA ir dabartiniam finansavimo skirstymui?
– Bendrai finansavimas sporto reikalams per pastaruosius kelerius metus padidėjo berods nuo 42 iki 73 mln. eurų. Tai tikrai pakankamai didelis kiekis. Aišku, lūkesčiai visada didesni, matyt reikėtų daugiau, bet žiūrime pagal valstybės galimybes. Džiaugiuosi dėl, mano galva, ženkliai padidėjusių stipendijų, socialinių garantijų sportininkams.
Ministre esu tik porą mėnesių, bet girdint diskusijas tarp skirtingų federacijų atstovų, man tikrai padarė įspūdį, kad visi supranta, jog turime surasti bendrą vardiklį, net jei dėl to reikia kažkiek atsitraukti nuo asmeninių tikslų. Dėl to esu dėkinga tiems žmonėms, federacijoms.
– D. Gudzinevičiūtė spalį LTOK prezidento rinkimuose sieks ketvirtos kadencijos. Ar manote, kad LTOK reikalingas kadencijų limitas?
– Svarstome apie švietimo įstaigų vadovų kadencijų ribojimą, tai galioja merams. Natūralu, kad kaita yra sveika. Aišku, gali būti įvairiausių išlygų, priklausomai nuo rezultatų ir kitų dalykų. Bet manau, kadencijų ribojimas – pakankamai sveika praktika.
