Stūmė vienas kitą
Lietuvos ledo ritulio rinktinė dar niekad nekėlė tokio susidomėjimo.
Nes joje dar niekad nebuvo abiejų įžymybių, kurių pavardėmis nusakoma beveik viskas, kas užsienyje žinoma apie lietuvišką ledo ritulį.
D. Kasparaičio ir D. Zubraus karjeros nuolat raizgėsi panašiomis vijomis: abu gimė ir augo Elektrėnuose, abu paauglystėje išvažiavo į didesnius sovietinio ledo ritulio centrus, abu anksti persikėlė per Atlantą ir ilgus metus rungtyniavo Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL).
Bet iki šiol dviejų žaidėjų keliai visiškai sutapo tik vieną kartą: 2004 metais jie kartu atstovavo Rusijos rinktinei pasaulio taurės varžybose.
Šį turnyrą rengia ne Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF), o NHL. Todėl vėliau D. Zubrus galėjo be apribojimų žaisti Lietuvos nacionalinėje komandoje. Kitaip nei D. Kasparaitis, kuris su Rusijos rinktine laimėjo visų spalvų olimpinius medalius.
IIHF taisyklės griežtai reglamentuoja žaidėjų „natūralizaciją“ – norėdamas debiutuoti tikrosios savo tėvynės ekipoje, išlipęs iš „Raudonosios mašinos“ D. Kasparaitis privalėjo ne tik palaukti bent penkerius metus, bet ir keturis sezonus iš eilės rungtyniauti Lietuvos čempionate.
Iš pradžių mąstęs apie federacijos prezidento ar rinktinės trenerio postą, 2014 metais JAV gyvenantis gynėjas pasiryžo eiti sunkiausiu keliu. Nors profesionalo karjerą buvo užbaigęs dar 2010-aisiais.
Daugeliui tai atrodė kaip pokštas, bet užsispyręs D. Kasparaitis kasmet atskrisdavo iš Majamio ir sužaisdavo rungtynes Vilniaus „Hockey Punks“ klubo gretose. Kol galiausiai praėjusį lapkritį draugiškame turnyre Klaipėdoje galėjo apsivilkti ir Lietuvos rinktinės aprangą.
Dabar D. Kasparaitis laukia oficialaus savo debiuto, kuris įvyks sekmadienį Kaune. Pasaulio čempionato pirmo diviziono B grupės turnyre ant ledo jis iščiuoš kartu su D. Zubrumi.
„Neblogai pažįstu Darių, todėl žinojau, kad jei jau sugalvojo tokį planą, greičiausiai jį ir įvykdys. Šita iniciatyva prasidėjo nuo Dariaus. Jei jis nebūtų pasakęs, kad žais už Lietuvą, nežinau, ar būčiau prisidėjęs“, – neslėpė D. Zubrus.
„Aš taip pat be Dainiaus negalėčiau žaisti. Mes kartu užaugome Elektrėnuose. Nors aš truputį vyresnis, bet abu iš to paties miesto, abu panašiai pasiekėme, tame pačiame lygyje žaidėme. Bet tai nereiškia, kad reikėjo vienam kitą raginti. Abu to norėjome. Gaila, kad neturėjome tokios progos, kai buvome jaunesni. Bet bus labai malonu ir dabar“, – nekantriai pirmenybių „Žagirio“ arenoje laukia D. Kasparaitis.
Tapo veganu
Pastarasis paskutines oficialias rungtynes žaidė prieš devynerius metus. D. Zubrus – prieš dvejus.
Įgauti sportinę formą padėjo šilti Floridos orai ir palanki valstijos mokesčių sistema, dėl kurios su NHL atsisveikinęs D. Zubrus su visa šeima pernai persikraustė gyventi į Majamio apylinkes.
Du elektrėniškiai beveik metus tris sykius per savaitę kartu čiuožė ant ledo vietos mėgėjų lygoje, nuo praėjusio spalio ruošėsi intensyviai.
„Dviems lengviau nei vienam. Sakyčiau, labai pasisekė, kad atsitiktinai du lietuviai atsirado vienoje vietoje“, – likimo vingiu nusistebėjo D. Kasparaitis.
Sėkme jis vadina ir radikalius savo įpročių pokyčius – „vaiduokliu Kasparu“ dėl kieto žaidimo propagavimo pramintas ledo ritulininkas tapo veganu. Už šios permainos slepiasi ir skaudūs asmeniniai išgyvenimai.
„Prieš metus mirė mano tėvas (Valdas Kasparaitis – DELFI). Kai jis susirgo vėžiu, aš nusprendžiau nebevalgyti mėsos, paskui atsisakiau žuvies, kiaušinių. Nuo to laiko numečiau apie 20 kilogramų – dabar sveriu tiek pat ar net mažiau nei tuomet, kai žaidžiau profesionaliai. Jaučiuosi labai gerai ir esu dėkingas Dievui už tai, kad atradau naują gyvenimo būdą. Jei anksčiau dėl valgio turėdavau problemų, dabar man lengva gyventi. Tikiu, kad mano tėvas žiūri iš viršaus ir yra patenkintas tuo, ką mato. Jis labai norėjo išvysti savo sūnų, žaidžiantį Lietuvos rinktinėje“, – pasakojo D. Kasparaitis.
Tuo metu medžioklę lanku pamėgęs ir stambiais laimikiais pasigirti galintis D. Zubrus nėra nusistatęs prieš mėsą.
„Man laikytis kažkokios ypatingos dietos nėra būtina, dėl svorio baigęs aktyvią karjerą neturėjau jokių rūpesčių. Turbūt net ir numečiau keletą kilogramų, nes sumažinus krūvius šiek tiek susitraukė raumenys. Mano fizinė forma dabar – netoli tos, kuri buvo žaidžiant NHL, tik, žinoma, greičio galbūt jau trūksta“, – sakė Lietuvos rinktinės kapitonas.
Po turnyro – atsisveikinimo banketas Elektrėnuose
Vis dėlto metai neprabėga be pėdsakų – kūnas ledo ritulio mohikanams primena, kad jie nebėra jaunuoliai.
Dar prieš Velykas į tėvynę grįžęs D. Zubrus pirmose dvejose lietuvių kontrolinėse rungtynėse su latviais dalyvavo tik apšilime, nes skaudėjo raumenį.
D. Kasparaitis prie komandos prisijungė praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje, kur sužaisti dar du kontroliniai susitikimai su britais. Ir taip pat pajuto nugaros skausmus.
„Aišku, norėjau, kad rinktinė iškristų į šiek tiek žemesnį lygį – tada man būtų lengviau žaisti, – juokavo vyriausias visų laikų komandos naujokas. – Rungtynėse su britais nustebino ir greičiai, ir atletiškumas. Kai žaidžiau lapkritį, viskas buvo paprasčiau, o dabar supratau, kad čia ne taip jau lengva. Vis dėlto čia kitas lygis, aš jau nebeįpratęs taip žaisti kiekvieną dieną. Ne tiek sunku fiziškai, kiek jaučiasi trauma, dėl kurios baigiau karjerą. Reikės protingai ruoštis, vis dėlto jau ne 20 metų. Bet manau, kad viskas bus gerai, juk atlaikyti reikės tik savaitę.“
Kaune šeimininkai kovos su Japonija, Ukraina, Rumunija, Estija ir Kroatija. Pastaruosius ketverius metus iš eilės šioje pakopoje, kurioje varžomasi dėl 23-28 vietų pasaulyje, lietuviai pelnydavo bronzos medalius. Šįkart rinktinei keliamas tikslas – laimėti turnyrą ir pirmą kartą iškopti į aukštesnę grupę.
„Mūsų svajonė – būti pirmiems ir su Dainiumi susižerti visas pagyras, kad atnešėme pergalę Lietuvai. O tada – į paplūdimį degintis“, – šypsojosi D. Kasparaitis.
Jei D. Zubrus teigia apie kitus metus dar negalvojantis, šešeriais metais vyresnis jo bendražygis kategoriškas: pasaulio čempionatas Kaune tęsinio jam nebeturės.
„Aš tiksliai žinau, kad daugiau nežaisiu. Čia mano paskutinės varžybos. Mano vaikai klausinėja, kodėl važinėju žaisti ledo ritulio į Lietuvą, kodėl negaliu to daryti Majamyje. Jie iki šiol nesupranta, kodėl aš tai darau. Prižadėjau jiems, kad daugiau nebevažinėsiu. Suprantu, kad man nebeliko daug laiko tokio lygio ledo ritulyje, todėl pagal galimybes bandysiu sužaisti geriausią turnyrą savo gyvenime, o tada pasitrauksiu. Galite Elektrėnuose ruošti banketą, nes aš tikrai atsisveikinu“, – tašką padėjo šešių vaikų tėvas.
O kad pirmas ir paskutinis dviejų ledo ritulio garsenybių pasirodymas rinktinėje bus įsimintinas įvykis, galima spręsti dar varžyboms neprasidėjus.
DELFI konferencijoje apsilankę veteranai surengė tikrą šou: nors pakeitė savo meniu, D. Kasparaitis aštraus liežuvio neprarado, o klausantis komandos draugo pokštų vietoje sunku nustygti buvo net visada solidžiam ir pasitempusiam D. Zubrui.
„Perliukų“ pažarstyta buvo ne tik apie ledo ritulį.
Užsitraukė varžovo žmonos priekaištus
Paskutinėse draugiškose rungtynėse su Didžiąja Britanija (7:2) D. Kasparaitis pasižymėjo jėgos veiksmu, po kurio vienam varžovų lyderiui Evanui Mosey teko gipsuoti koją – britui lūžo čiurna.
„Vis dėlto instinktas liko, – epizodą komentavo pagrindinis jo herojus. – Visada maniau, kad geriau mušti varžovus nei leistis pačiam būti mušamam. Tą prisiminiau per rungtynes su britais. Buvau atsipalaidavęs, galvojau, kad čia visi man geri draugai. Pirmame kėlinyje gavau taip, kad iš karto prabudau. Žiūriu: niekas čia manęs negerbia, reikia užsivesti, nes čia ne juokai.
Prieš tą epizodą su britu aš vos nenugriuvau lygioje vietoje. Visos tribūnos juokėsi, tariau sau: na, gerai, dar pažiūrėsime. Po rungtynių gavau velnių nuo žmonos, ji sakė: kas taip elgiasi, negražu. Labai gaila, kad taip atsitiko. Bet gal dabar kitos komandos žinos, jog Kasparaitis dar gali žaisti, ir į mūsų zoną nė nečiuoš“, – pusiau juokais dėstė gynėjas.
Sirgaliai grasindavo mirtimi
Kietu žaidimu kūnas į kūną ir jėgos veiksmais D. Kasparaitis garsėjo visą karjerą.
Daugeliui ypač įstrigo į atmintį 1998-ųjų rungtynės tarp jo atstovauto Pitsburgo „Penguins“ ir Filadelfijos „Flyers“ klubo, kurio garbę tuo metu gynė D. Zubrus.
Tąsyk D. Kasparaitis taip pečiu įsirėžė į pusę galvos aukštesnę NHL žvaigždę Ericą Lindrosą, kad šis buvo išneštas iš aikštės ir, kaip pasakojo vėliau, praradęs orientaciją rūbinėje pamanė, jog buvo išmainytas į kitą komandą. Po „pasimatymo“ su elektrėniškiu iš rikiuotės kanadietis iškrito 18 mačų.
„Nelabai kas mane mylėjo. Savo komandoje visi buvo draugai, o priešininkai nelabai norėdavo prieš mane žaisti. Nemanau, kad žaisdavau kažkaip nešvariai, bet tokia jau buvo reputacija.
Tuomet, kai partrenkiau E. Lindrosą, man pirmą kartą per karjerą buvo baisu važiuoti į kitą miestą. Kitos rungtynės buvo Filadelfijoje, į komandos viešbutį skambino žmonės ir sakė, kad mane užmuš, nušaus. Buvo baisu, galvojau, kad taip iš tikrųjų gali atsitikti. O kai prasidėjo rungtynės, ant ledo visi irgi norėjo mane primušti. Net Dainius bandė mane porą kartų ginti nuo savo komandos draugų“, – prisiminė D. Kasparaitis.
Du lietuviai dešimt metų buvo varžovai NHL, bet D. Zubraus „vaiduoklis Kasparas“ panašiai neatakuodavo.
Tiesa, pačiam D. Kasparaičiui atrodo kitaip.
„Jis vis man atsiunčia visokių video su prierašu: pasižiūrėk, kaip aš tave tada sutvarkiau. Tuomet aš atgal siunčiu įrašus, kaip mušiau jam įvarčius“, – skolingas nelieka D. Zubrus.
Apie krepšininkų muštynes
Ledo ritulio pirmenybės „Žalgirio“ arenoje kitą savaitę sutaps su Eurolygos ketvirtfinalio serija.
Antradienį – poilsio dieną – abu veteranai planuoja iš tribūnų pasižiūrėti, kaip ant ledo paklotą parketą prakaitu laistys Kauno „Žalgirio“ ir Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) krepšininkai.
Gyvendami JAV, ledo ritulininkai seka Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) pirmenybes ir jose rungtyniaujančių tautiečių pasirodymą.
Apie lietuvių mėgstamiausią sporto šaką D. Kasparaičiui tenka pakalbėti ir namuose, kadangi jo žmona iš Švedijos Lisa Carrol – buvusi krepšininkė.
„Kartu dažnai stebime Majamio „Heat“ rungtynes. Nors aš sergu už Niujorko „Knicks“, kurie niekados nelaimi. Kaip koks Vilniaus „Lietuvos rytas“, – šyptelėjo D. Kasparaitis.
Koks ledo ritulininkų požiūris į sporto šaką, tėvynėje nugriebiančią didžiąją dalį dėmesio nuo kitų?
„Puikiai suprantame, kad užaugome krepšinio šalyje. Gerai būtų, kad ledo ritulys pasiektų tą patį lygį, bet... Krepšinį žaisti lengviau nei ledo ritulį: reikia tik kamuolio ir batų. O mūsų amunicija kainuoja daug pinigų“, – svarstė D. Kasparaitis.
Jis turėjo ką atsakyti į pastabą, kad Lietuvos krepšinio rinktinėje nėra 45-erių sulaukusio žaidėjo.
„Manau, krepšininkai – ne tokie pasiruošę vyrai. Mes, ledo ritulininkai, esame truputį kietesni. Žaidžiame sulaužytomis kojomis, nosimis, galime pasimušti. Krepšininkai mušasi tik delnais plekšnodami, o ne kumščiais. Manau, visi žino, kad ledo ritulys – vyriškiausias sportas“, – nesikuklino D. Kasparaitis.
Trenerius parinko pagal amžių
Atrodo, amžius – mėgstama rinktinės naujoko tema.
Skaičiuojami ne tik jo paties, bet ir komandos trenerių metai. Mat pastarieji taip pat yra itin patyrę – rinktinės vairininkui iš Vokietijos Berndui Haakei sausį suėjo 72-eji, jo padėjėjas iš Kanados George'as Kingstonas vyresnis šešeriais metais.
„Mūsų treneriai – kaip dinozaurai. Man dėl to malonu – būtų nejauku, jei treneris būtų jaunesnis už mane. Specialiai palikome šitus trenerius, kad būtų vyresni už mus dvigubai. Kartais reikia jiems priminti, ką jie čia daro, nes jei ryte neišgeria vitaminų, gali užmiršti. Manau, mūsų komanda tikrai bus pati seniausia turnyre. Paskaičiavus visų žaidėjų ir trenerių amžių, išeitų virš tūkstančio metų. Tikrai svajonių komanda“, – per dantį traukė D. Kasparaitis.
Ruošėsi šokiams ant ledo
Savo pranašumu prieš jaunesnį D. Zubrų vyriausias visų laikų pasaulio čempionato pirmo diviziono žaidėjas neabejoja ne tik ledo ritulio aikštėje.
Paklaustas, kuris laimėtų dailiajame čiuožime, D. Kasparaitis abejonių neturėjo.
„Aišku, kad aš. Gal technika geresnė būtų Dainiaus, bet aš artistiškesnis“, – įsitikinęs gynėjas.
Beje, 2010 metais dirbdamas Sankt Peterburgo SKA (Rusija) klubo trenerių štabe lietuvis iš tikrųjų ruošėsi debiutui šokiuose ant ledo. Jis turėjo pasirodyti televizijos projekte kartu su Povilo Vanago žmona ir šokių partnere Margarita Drobiazko.
„Ji atvažiavo į Sankt Peterburgą, pradėjome treniruotis. Bet partnerė buvo truputį per sunki, nukritau ir gavau traumą, – kvatojosi D. Kasparaitis. – Mane pakeitė Aleksejus Jašinas (buvęs tituluotas Rusijos rinktinės ledo ritulininkas – DELFI). Jam nelabai sekėsi, buvo susikaustęs. Gal degtinės reikėjo duoti, kad atsipalaiduotų? Aš būčiau geriau pasirodęs.“
Rusams linki pergalių
Vasarį vykusiose Pjongčango olimpinėse žaidynėse D. Kasparaitis palaikė savo buvusius bendražygius, kurie šįkart oficialiai atstovavo olimpinių atletų iš Rusijos komandai.
Dopingo skandalas grasino ir šios šalies ledo ritulininkų rinktinei, bet galiausiai dėl NHL sprendimo neišleisti savo žaidėjų į Pjongčangą rusai atsivežė daugiausiai žvaigždžių ir laimėjo auksą.
„Aišku, dopingas yra didelė problema. Bet aš žiūriu iš sportininko pozicijų: jeigu esi švarus ir patekai į olimpiadą, kodėl neturėtum ten pasirodyti? Nemanau, kad ledo ritulyje dopingas turi daug įtakos, pats niekad jo nevartojau ir nemačiau nė vieno žaidėjo, kuris tai darytų. Mano pažįstami iš dabartinės Rusijos rinktinės – Ilja Kovalčiukas ir kiti – tikrai ne dopingo vartotojai. Bet ne man spręsti, kaip ten yra kitose sporto šakose.
Manau, gerai, kad rusai Pjongčange laimėjo. Jeigu būtų finale pralaimėję vokiečiams, būtų prisidarę rimtų problemų – to niekas nesuprastų, tai būtų tragedija. Nors esame toli nuo Rusijos, vis dėlto manau, kad mums ir visoms aplinkinėms šalims gerai, kad ten sportas vystosi. Mūsų vaikinams reikalinga galimybė patekti į KHL, užsikabinti. Visiems gerai, jei kažkur šalia klesti ledo ritulys, yra pinigų, stiprių komandų“, – savo nuomonę išsakė D. Kasparaitis.
Tiesa, olimpinis auksas neišsaugojo Rusijos rinktinės vairininko iš Latvijos Olego Znaroko kėdės.
Praėjusią savaitę jis paliko pareigas. Pasak Rusijos ledo ritulio federacijos prezidento Vladislavo Tretjako, specialistas „išseko emociškai“, o gegužės pradžioje startuojančiame pasaulio čempionato elito divizione rusams vadovaus Ilja Vorobjovas.
D. Kasparaičio manymu, tikroji skyrybų su O. Znaroku priežastis – jo treniruotos SKA ekipos fiasko Kontinentinės ledo ritulio lygos (KHL) atkrintamosiose varžybose.
„Rusijoje ledo ritulį valdo Sankt Peterburgo žmonės. Po pralaimėjimo KHL buvo intrigų, politinių reikalų. Žinau Znaroką kaip karštą žmogų, turbūt jis į vieną vietą pasiuntė porą asmenų, kurių siųsti negalima“, – buvusios komandos virtuvę prisiminė D. Kasparaitis, SKA rungtyniavęs 2007-2009 metais ir čia užbaigęs profesionalo karjerą.