Prabėgus lygiai penkiems metams po 2009 metų pasaulio ledo ritulio čempionato Vilniuje, Lietuvai laimėjus teisę rengti 2014 metų pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovas, į Lietuvos sostinę nuspręsta sugrąžinti aukščiausio lygio ledo ritulio kovas.
Paskelbus apie pirmenybes mūsų šalyje buvo pradėta kalbėti apie galimybę prisikviesti ryškiausią šalies ledo ritulio žvaigždę Dainių Zubrų, o pajėgiausią rinktinę tikėjęsis surinkti treneris Berndas Haakė tuo pačiu tikėjosi pagaliau iškovoti ir IB diviziono medalius.
Dėl D. Zubraus galimybių prisijungti prie rinktinės teko laukti iki pat paskutinės savaitės: lietuvio atstovaujama komanda kovėsi dėl vietos NHL atkrintamosiose varžybose, o „Devils“ klubui nepavykus prasibrauti į pirmąjį aštuntuką, puolėjas netruko patvirtinti, jog iš karto pasibaigus sezonui jis sutvarkys visus reikalingus dokumentus ir prisijungs prie Lietuvos rinktinės. Nepaisant nesėkmingai susiklosčiusios klubinės sezono pabaigos, D. Zubrus pripažino, jog nekantrauja pirmą kartą karjeroje ginti rinktinės garbę mūsų šalyje vykstančiose pirmenybėse.
„Nemalonu, kad viskas mūsų komandai greitai baigėsi, tačiau su dideliu noru galvoju apie sugrįžimą į Lietuvą. Laukiu tos dienos ir galimybės, kai galėsiu žengti ant ledo ir žaisti Lietuvos rinktinėje stebint saviems sirgaliams“, – spaudai paskelbus apie jo žaidimą rinktinėje kalbėjo D. Zubrus.
Pirmajame mače lietuvių laukė iki tol labai nepalankūs varžovai – olandai, kuriuos su D. Zubraus ir savo žiūrovų pagalba buvo tikimasi pagaliau įveikti. Visą mačą puikiai vartus gynęs Mantas Armalis įvarčių taip ir nepraleido, o Donato Kumeliausko įvartis pirmajame kėlinyje bei Pauliaus Gintauto, D. Zubraus ir M. Kiero tikslūs smūgiai trečiajame kėlinyje leido lietuviams pirmenybes pradėti puikia pergale 4:0. Būtent M. Kieras, kuriam iki tol daugybę kartų teko susitaikyti su pralaimėjimu prieš Nyderlandų rinktinę, po mačo pripažino, jog ši pergalė tikrai nebuvo atsitiktinumas.
„Tai tikrai nebuvo atsitiktinumas: mes ruošėmės ir tikėjome, jog pagaliau įveiksime olandus, o ta diena bus šiandien. Kaip matėte patys – jie šiandien iš viso neturėjo jokių šansų. Mano nuomone, mes šiame čempionate surinkome geriausius vyrus, kurie visi yra užsivedę ir nori laimėti, o ši pergalė tik pradžia“, – teigė M. Kieras.
Gynėjas taip pat atskleidė, jog D. Zubraus prisijungimas prie rinktinės gerokai pakylėjo mūsų šalies rinktinę.
„Be abejo, kad tai pakylėjo rinktinę. Tiesa, ir iki jo atvykimo mes ruošėmės ir žinojome koks turnyras mūsų laukia. Visgi, atvažiavus jam prisidėjo dar daugiau pozityvumo ir kokybės, o visi dabar seka paskui jį“, – lyderio indėlį pabrėžė M. Kieras.
Antrose pirmenybių rungtynėse lietuvių laukė turnyro favoritai lenkai, tačiau mūsų šalies rinktinės atstovai neslėpė, jog šiemet varžovų nebijo ir yra pasiruošę kautis tik dėl pergalės. Kad tai nebuvo tik žodžiai atspindėjo ir mačas, kuris, tiesa, prasidėjo nesėkmingai – jau antrąją minutę lenkai įsiveržė į priekį 1:0.
Per likusią pirmojo kėlinio dalį varžovai porą kartų suteikė galimybę lietuviams įgyti kiekybinę persvarą, o savo progų neišnaudoję šeimininkai buvo nubausti antrajame kėlinyje, kai pirmą kartą rungtynėse žaidėjo persvarą gavę lenkai savojo šanso neiššvaistė ir padvigubino persvarą. Nepaisant dar vieno praleisto įvarčio, mūsų šalies atstovai ir toliau ryžtingai puolė varžovus ir vis susikurdavo galimybes turėti vieno žaidėjo pranašumą, kurį pagaliau penktuoju bandymu pavyko realizuoti, kai įvartį pelnė D. Kumeliauskas.
Į lemiamą kėlinį lietuviai žengė stengdamiesi išlyginti rezultatą, tačiau Lenkijos rinktinė nesiruošė pasiduoti ir trečiuoju įvarčiu dar kartą apsunkino rinktinės galimybes išlyginti rezultatą. Likus žaisti pusantros minutės po Lietuvos rinktinės trenerio B. Haakės paprašytos minutės pertraukėlės Mantas Armalis buvo pakeistas šeštu aikštės žaidėju, o trenerio patarimai davė vaisių – vos po trijų sekundžių krito antrasis įvartis į lenkų vartus, o tiksliai smūgiavo Darius Pliskauskas. Deja, tačiau antrą kartą pakartoti kažko panašaus nepavyko ir lenkai džiaugėsi sunkia pergale 3:2.
Po pralaimėjimo D. Zubrus neslėpė nusivylimo mačo baigtimi, pabrėždamas, jog rinktinė sukūrė nemažai progų ir sėkmingiau jas išnaudojusi galėjo džiaugtis pergale. Visgi, „Devils“ puolėjas vylėsi, jog toks mačas lietuviams suteiks dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis tolimesnėse kovose.
„Aš manau, kad lenkai yra stipresni už olandus, tačiau mes vis tiek galėjome laimėti. Manau, kad mačo pradžioje varžovams mes davėme net per daug pagarbos: taip, varžovus gerbti reikėtų, tačiau aš manau, kad vyrai kuo toliau, tuo labiau įsitikina, jog mes galime žaisti prieš visus varžovus. Galbūt reikia laiko, kad suprasti, jog mes galime tai padaryti, tačiau mūsų žaidimas tai demonstruoja: mes sukūrėme pakankamai progų pelnyti ir 5 ar 6 įvarčius, tad progų turėjome, tačiau savo momentų neišpildėme.
Nemanau, kad mus iš vėžių išmušė įvartis antrąją minutę: mes esame gera komanda, o mūsų vartininkas M. Armalis taip pat yra aukšto lygio žaidėjas“, – po mačo kalbėjo D. Zubrus.
Trečiajame čempionato mače lietuviai lengvesnio mačo tikėtis negalėjo – jų laikė britai, kurie taip pat galvojo apie medalius ir tikėjosi tik pergalės mače su Lietuvos rinktine. Nepaisant to, kad abi rinktinės susirinko nemažai baudos minučių (po 16), šiame susitikime dominavo gynyba.
Smūgių šiame susitikime buvo galima išvysti nedaug, o po poilsio dienos buvo galima įsitikinti, kiek daug rinktinei gali duoti D. Zubrus. Puolėjas iš pradžių atliko perdavimą pirmąjį susitikimo įvartį pelniusiam Arnoldui Bosui, o britams išlyginus rezultatą, jau pats D. Zubrus išnaudodamas kiekybinę persvarą įmušė antrąjį bei pergalingu tapusį įvartį. Negana to, puolėjas buvo pastebimas ir gynyboje, kur jis taip pat prisidėjo prie rezultato išsaugojimo.
Neįprastai daug laiko aikštėje praleidęs D. Zubrus po mačo neslėpė nuovargio, tačiau pabrėžė, jog pergalę lietuviams atnešė atsidavimas.
„Abi rinktinės turėjo savo galimybių, o visos komandos dabar žino, jog nebėra kur taupytis. Vyrai žaidė labai gerai: krito po rituliais, o dabar ne vienas bus pas daktarą apvyniotas ledu – tačiau taip ir reikia žaisti.
Mačas buvo labai sunkus ir mes vėl neišnaudojome nemažai galimybių, tačiau kalbant apie rinktinės atsidavimą, tai jokių klausimų nėra – visi norėjo laimėti ir visi dirbo kaip galėjo“, – pagrindinį pergalės akcentą pabrėžė rinktinės kapitonas.
Medalių iš anksto ant kaklo nesikabinę lietuviai jau kitą dieną stojo į mačą su Rumunijos rinktine, o jame dar kartą buvo galima įsitikinti D. Zubraus ir pirmojo Lietuvos rinktinės puolėjų trejeto sugebėjimais. D. Kumeliauskas pelnė du įvarčius ir atliko du rezultatyvius perdavimus, A. Bosas pasižymėjo „hat-tricku“, o puikiai progas rinktinės draugams kūręs D. Zubrus mačą baigė su keturiais rezultatyviais perdavimais.
Nors kitiems lietuvių penketukams šiame mače pasižymėti nepavyko, gynyboje savo darbą nudirbo visi, o tai leido iškovoti pergalę 5:2 ir prieš paskutinį mačą jau būti ramiems bent dėl bronzos medalių. Nors po keturių akistatų nė karto nesuklupę lenkai jau buvo ramūs dėl aukso medalių, Lietuvos rinktinė vis tiek turėjo dėl ko kovoti – pergalė prieš Kroatiją šeimininkams būtų suteikusi sidabro medalius.
Mačą atsargiai pradėję lietuviai pirmajame kėlinyje progų pasižymėti beveik nesukūrė, o įvarčių nepelnė ir varžovai, tad rezultatas išliko 0:0.
Nuo antrojo kėlinio lietuviai vis labiau stengėsi perimti iniciatyvą, tačiau dukart baudos minutėmis nubausti lietuviai abu kartus turėjo susitaikyti su maksimalia bausme – praleistais įvarčiais. Lietuvių laimei, netrukus po antrojo praleisto įvarčio Edgaras Rybakovas nuginklavo varžovų vartininką ir sumažino deficitą iki vienintelio įvarčio – 1:2.
Lietuvių persvara ant ledo dar labiau išryškėjo trečiojo kėlinio pradžioje, o spaudimą užbaigė išlyginamąjį įvartį pelnęs D. Pliskauskas. Lietuvos rinktinės žaidėjai po šio smūgio nesustojo ir siekė iškovoti taip norimą pergalę, tačiau netrukus mažumoje žaidusių kroatų žaidėjas bandė pabėgti į puolimą, o jį neleistinai sustabdęs Artūras Katulis turėjo stebėti, kaip į lietuvių vartus buvo skirtas baudinys.
Nors su varžovu į dvikovą vienas prieš vieną stojęs M. Armalis įvarčio nepraleido, galiausiai po Borja Renduličiaus smūgio 54-ąją minutę varžovai ir vėl įgijo sidabro medalius nulėmusią persvarą. Per likusias šešias minutes lietuviai iš paskutinių jėgų bandė dar kartą išlyginti rezultatą, tačiau po mačo pergalės šokį šoko būtent kroatai, kurie paskutinę dieną paliko lietuvius su bronzos medaliais, patys pasidabindami sidabru.
Po susitikimo Lietuvos rinktinėje vyravo dvejopos emocijos, o po mačo panašiomis nuotaikomis gyveno ir geriausiu turnyro puolėju pripažintas D. Zubrus. Nepaisant to, jog jo nuomone kroatus lietuviai tikrai galėjo įveikti, puolėjas pasidžiaugė, jog lietuviai neliko be medalių, o sirgaliai sukūrė atmosferą, kurios jis niekada nepamirš.
Čempionatas Vilniuje pranoko ir optimistinius norus sukviesti 35 tūkstančius gerbėjų – iš viso turnyre apsilankė ir ledo ritulio kovas stebėjo daugiau nei 40 tūkstančių žiūrovų. Tuo tarpu pirmą kartą bronzą IB divizione laimėję lietuviai šį pasiekimą vėliau pakartojo dar tris kartus.
Nepamirštamą čempionatą sužaidęs D. Zubrus taip pat nebuvo pasiryžęs dėti taško rinktinėje.
Praėjusių metų gegužės mėnesį paskelbus, jog 2018 metų pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovos vyks Kaune, jis kartu su kitu NHL žaidusiu Lietuvos atstovu Dariumi Kasparaičiu pradėjo ruoštis galimybei dar kartą iščiuožti ant ledo prieš savo šalies žiūrovus ir turnyru Lietuvoje pabaigti įspūdingas savo karjeras.
Geriausi žaidėjai ir didžiausios šalies ledo ritulio žvaigždės jau netrukus susirinks Lietuvoje siekdami mūsų šalyje sukurti dar vieną ledo ritulio šventę, mūsų šalį dar vienai savaitei paversdami ledo ritulio šalimi. Bilietus į balandžio 22-28 dienomis vyksiančias pasaulio čempionato IB diviziono kovas galite įsigyti bilietai.lt.