Garbės prezidentas – su plačiais įgaliojimais
LDF visuotinis susirinkimas S. Jablonskytę naująja prezidente išrinko praėjusią savaitę.
30-metė kaunietė jau anksčiau buvo pradėjusi dirbti federacijoje ir ėjo sporto direktorės pareigas.
Pastaraisiais metais ji buvo pajėgiausia šalies dziudo imtynininkė ir vienintelė pateko į 2021-aisiais vykusias Tokijo žaidynes. Tiesa, pasirodymas dziudo tėvynėje ilgai netruko: S. Jablonskytė pralaimėjo antrą kovą ir svorio kategorijoje per 78 kg tarp 27 konkurenčių pasidalino 9-16 vietomis.
Aktyvios karjeros ant tatamio S. Jablonskytė kol kas baigti nesiruošia ir derins ją su LDF vadovės pareigomis.
O padėti turėtų ir tas pats V. Sinkevičius, kuris yra vienas S. Jablonskytės trenerių.
Mat jis praėjusią savaitę tapo pirmuoju istorijoje LDF garbės prezidentu, turinčiu ne tik simbolinius įgaliojimus.
Garbės prezidento pareigybė LDF įstatuose atsirado 2014-aisiais, kai V. Sinkevičius vadovavo federacijai jau 12 metų.
Pagal įstatus, garbės prezidentu iki gyvos galvos gali tapti asmuo, kuris ne mažiau nei 10 metų arba dvi kadencijas iš eilės užėmė LDF prezidento postą.
Garbės prezidentui leidžiama dalyvauti federacijos vykdomojo komiteto posėdžiuose (su patariamojo balso teise), teikti pasiūlymus, atstovauti Lietuvai tarptautiniuose renginiuose, pirmininkauti LDF etikos ir drausmės komisijai.
Delfi kalbinto buvusio pasaulio ir Europos pirmenybių prizininko Mariaus Paškevičiaus nuomone, V. Sinkevičius toliau išliks įtakingiausia figūra šalies dziudo.
„Jis jau seniai sau buvo pasiruošęs kitą postą, per kurį būtų galima toliau tvarkyti reikalus. O kas sėdi prezidento kėdėje – jokio skirtumo. Niekas ten iš tikrųjų nepasikeitė, liko tie patys žmonės, tik vietomis susimainė. Jokių realių permainų nematau“, – teigė 2000 ir 2012 metų olimpinių žaidynių dalyvis.
Vis dėlto tokia rokiruotė leis LDF toliau pretenduoti į valstybės paramą: pagal Sporto įstatymą, vadovų kadencijų skaičius ir trukmė nacionalinėse sporto federacijose privalo būti apriboti.
Tikisi pasinaudoti futbolo precedentu
Delfi teiravosi S. Jablonskytės apie ligšiolinio prezidento įtaką federacijoje – V. Sinkevičiaus įpėdinė sutiko atsakyti į klausimus tik raštu, žadėjo tai padaryti antradienį, vis dėlto iki ketvirtadienio naujosios prezidentės komentaro taip ir nesulaukta. Vietoje to LDF išplatino pranešimą žiniasklaidai apie pasikeitimus vadovybėje.
Jame teigiama, kad tapusi federacijos prezidente S. Jablonskytė toliau pati sieks kelialapio į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Federacijos vadovės pareigos yra visuomeninės, už jas atlyginimo negaunu, todėl tenka neapleisti ir sportinės profesijos. Bent jau iki Paryžiaus olimpiados. Pirmosios darbo savaitės yra ypatingai intensyvios, bet spėju visur. Esu dėkinga savo esamiems ir buvusiems kolegoms, LDF vykdomojo komiteto nariams, kurie geranoriškai padeda spręsti kylančius klausimus“, – cituojama S. Jablonskytė.
Beje, LDF vykdomajam komitetui nuo šiol priklausys buvęs Seimo narys Kęstutis Smirnovas, kuris dar neseniai ketino kandidatuoti į Vilkaviškio merus, bet atsisakė tokių planų po to, kai su kitu vyru buvo sustabdyti policijos neblaivūs automobilyje.
Minėtame LDF pranešime S. Jablonskytė niekaip nepakomentavo santykių su atskilusia dziudo bendruomenės dalimi.
Ilgai tvinkusi priešpriešos votis šalies dziudo plyšo 2018 metais, kai būrys nepatenkintų V. Sinkevičiaus veikla sportininkų įsteigė alternatyvią Nacionalinę dziudo asociaciją (NDA), kuriai nuo įkūrimo vadovauja M. Paškevičius.
NDA atstovų teigimu, buvę „pabėgėliai“ dabar jau vienija daugiau dziudo imtynininkų nei pati LDF – apie 3 tūkst.
Tačiau Tarptautinė dziudo federacija (IJF) vis dar pripažįsta pastarąją kaip vienintelę teisėtą atstovę Lietuvoje. Dėl to per NDA organizuojamas varžybas negalima patekti į tarptautinius turnyrus, M. Paškevičiaus vadovaujama asociacija negali tikėtis paramos iš biudžeto.
NDA ne kartą skundėsi valstybės institucijoms dėl įšaldyto dziudo konflikto, o praėjusį rudenį naujų vilčių jį išspręsti įžiebė Seimo aktyvumas „purtant“ Lietuvos futbolo federaciją.
Vis dėlto kurpti specialiai dziudo skirto laikinojo įstatymo parlamentarai nepuolė – lapkritį Seimo jaunimo ir sporto komisijos posėdyje susitarta pirmiausia mėginti prisikviesti IJF delegatus į Lietuvą ir prašyti jų tarpininkavimo.
Kol kas Budapešte (Vengrija) įsikūrusios ir rumuno Mariuso Vizerio vadovaujamos IJF atstovai Lietuvoje pasirodę nebuvo.
„Mums atrodo, kad tai galbūt kažką pakeistų, ta linkme ir dirbame. Bet prieš tai reikia parengti ir pateikti jiems susistemintą informaciją apie dziudo situaciją mūsų šalyje“, – atsiliepė M. Paškevičius.
Šiuo metu tarp lietuvių pasauliniuose dziudo reitinguose aukščiausiai klasifikuojama 24-erių kaunietė Miglė Dudėnaitė, svorio kategorijos iki 78 kg rikiuotėje užimanti 49-ą vietą. S. Jablonskytė tarp sunkiasvorių reitinguojama 54-a, daugiau Lietuvos dziudo imtynininkų į stipriausių šimtukus nepatenka.
