NCAA finale susigrūmė Denverio „Pioneers“ ir Minesotos-Duluto „Bulldogs“ komandos. Po pirmo sauso kėlinio išmušė J. Lukoševičiaus šlovės periodas: puolėjas per 16 sekundžių pelnė du įvarčius (tai visų laikų NCAA rekordas – DELFI), o dar po 7 minučių įformino ir „hat-tricką“, kai pasižymėjo trečią kartą.
Iš viso J. Lukoševičiui tam, kad įmuštų tris įvarčius, teprireikė 7 min. 39 sek. Tai – antras greičiausias „hat-trickas“ per visą NCAA ledo ritulio istoriją! Dar greitesnis priklauso dabartiniam J. Lukoševičiaus treneriui Jimui Montgomery, kuriam 1993-aisiais užteko vos 4 min. 35 sek. Beje, tai ir buvo paskutinis „hat-trickas“ finale iki pat šio savaitgalio.
Jarido dėka „Pionieriai“ po dviejų kėlinių pirmavo 3:1, tačiau varžovai nepasidavė ir gulte užgulė denveriečių vartus: per paskutinį kėlinį jie savo smūgiais (17 prieš 3) tiesiog bombardavo oponentų tvirtovę ir vartininką Tannerį Jailletą bei likus žaisti kiek daugiau nei 5 min. sušvelnino savo atsilikimą iki minimumo – 2:3.
Pradėjus tiksėti priešpaskutinei mačo minutei „Buldogai“ pakeitė savo vartų sargą šeštu aikštės žaidėju ir bandė išplėšti pratęsimą, bet Denverio klubas atsilaikė ir po 12 metų pertraukos vėl (jau aštuntą kartą) tapo šalies čempionais.
Naudingiausiu finalo ketverto žaidėju (MVP), žinoma, buvo pripažintas „Pioneers“ didvyris J. Lukoševičius.
Tai neturėjo pernelyg sužavėti „United Center“ arenos pranešėjo, kuriam dar sykį teko laužyti liežuvį ir kitus savo kalbos padargus norint ištarti amerikiečiams labai jau neįprastą pavardę. Tiesa, bent jau Denverio atstovai išeitį yra radę: Jarido pavardę išskaidė į dvi dalis – Luco ir Savages, kas jiems padeda bent kažkiek priartėti prie tikrovės.
Komandos draugai, treneriai ir personalas elgiasi dar paprasčiau – vaikiną vadina pravarde „Luco“.
J. Lukoševičius, kurio seneliai iš Lietuvos emigravo į Kanados provinciją Kvebeką, užaugo Britų Kolumbijos miestelyje Skvomiše. 2013 m. jis persikėlė studijuoti į Denverio universitetą, kur jam buvo pažadėta stipendija.
Paradoksalu, kad prieš tai jis lankėsi Minesotoje, tačiau ten susitarimo nepasiekė. Tais trimis įvarčiais finale jis turėjo įrodyti, kad šios valstijos Mankato universiteto atstovai savo laiku dėl jo galėjo pasistengti ir labiau. Dabar apie J. Lukoševičių rašo visi Amerikos sporto žiniasklaidos gigantai.
Nors J. Lukoševičius turi Kanados pasą, galima šyptelėti, kad apie jo lietuviškas šaknis išduoda ne tik pavardė. Po triumfo NCAA finale puolėjas kalbėjo it tikras lietuvis – itin nedrąsiai ir kukliai.
„Mano komandos draugai padarė neįtikėtiną darbą, aš tikrai nebūčiau įmušęs nė vieno iš tų įvarčių, jei ne jie. Man tiesiog pasisekė būti prieš vartus, kai jie smūgiuodavo ar atlikdavo aštrius perdavimus. Buvau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – teigė finalo herojus.
Puolėjas dar pridūrė, kad tai buvo apskritai jo pirmas rimtas „hat-trickas“ karjeroje.
„Paskutinį kartą tiek įmušiau paauglystėje. Taip nesu pasižymėjęs net jaunimo lygose. Nebuvau labai geras žaidėjas. Net nežinau, ką Monty įžvelgė manyje“, – stebėjosi jis.
Iš tiesų 178 cm ir 82 kg svorio J. Lukoševičius ledo ritulio aikštėje savo fiziniais duomenimis didelio įspūdžio nedaro ir yra vienas smulkesnių žaidėjų, bet tai jis su kaupu kompensuoja kitais privalumais.
„Jo darbo etika ir agresyvumas tiek ginantis, tiek puolant daro jį 60 metrų ūgio ledo ritulininku. Praėjusį sezoną aš jo nieku gyvu nebūčiau leidęs žaisti esant vieno įvarčio skirtumui ir likus 5 min., tačiau jis padarė tokią pažangą, kad dabar aikštėje yra visą laiką“, – giria auklėtinį J. Montgomery.