„Dėsiu pastangas, kad lietuviai pamiltų beisbolą. (...) Jei dabar pavyks į Lietuvą nuskristi ir Lietuvos vardu nugalėti Atlantą, tai kitu mano tikslu bus suartinti Amerikos lietuvių ir Lietuvos jaunimą per beisbolo sportą“, - sakė S. Darius.
Deja, S. Dariaus troškimas taip ir liko kyboti virš Atlanto vandenų. Vėliau prasidėjusi ir beveik penkis dešimtmečius trukusi antra sovietų okupacija užkirto kelią beisbolo plėtrai – Sąjungoje amerikietiškomis pramogomis užsiiminėti niekam nebuvo leista. Visa laimė, kad atgavus Nepriklausomybę, beisbolo lazda vis dažniau pradėta naudoti pagal paskirtį. Apie tai ir kalbamės su šios sporto šakos mūsų šalyje entuziastais.
Po asociacijos sparnu
Vidmantas Vasiliauskas Lietuvos beisbolo asociacijai (LBA) vadovauja jau beveik dešimtmetį. Per šį laikotarpį, kaip pats sako, sporto šakos finansavimas išaugo dešimt kartų. „Dėl to žymiai daugiau komandų gali dalyvauti Europos čempionatuose, o ir šalyje atsiranda nauji beisbolo židiniai. Ypatingai džiaugiuosi Lietuvos berniukų beisbolo rinktinės pergalėmis – 2010-2013 metais jie du kartus iškovojo Europos čempionato bronzos ir vieną kartą sidabro medalius“, - sakė LBA prezidentas.
Nepaisant teigiamų pokyčių, šalies beisbolo klubams finansavimo problema vis dar opi.
„Trūksta lėšų, aikščių, o jos užima didelius žemės plotus, salių, sudėtingo ir brangaus inventoriaus. Turime tik 2 biudžetinius trenerių etatus Lietuvoje (Kaune ir Utenoje), o kituose klubuose Vilniuje, Radviliškyje, Druskininkuose, Kauno rajone, Rukloje ir Jonavoje dirba treneriai visuomenininkai“, – pasakojo V. Vasiliauskas.
Beisbolui pritaikytuose specialiuose stadionuose treniruojasi tik Utenos ir Kauno sportininkai. Vilniečiams jau nuo 1993 m. tokiam stadionui skirtas sklypas Žirmūnuose, tačiau statybos vis dar nepradėtos. LBA vadovas sako, kad šio aikštyno likimas neaiškus – jo atsiradimui prieštarauja mikrorajono bendruomenė.
Asociacijos prezidento teigimu, dabartinis LBA tikslas – atitaisyti klaidą ir vėl įtraukti beisbolą į 2020 metais Tokijuje vyksiančių olimpinių žaidynių programą, kurioje jis buvo nuo 1988 iki 2008 metų.
Vilniaus beisbolininkai žaidžia „bulvių lauke“
LBA viceprezidentas Raimundas Kalanta šiemet džiaugiasi savo vadovaujamo Vilniaus beisbolo klubo „Juodasis vikingas-Sporto vilkai“ pergale – šiemet jie 12 kartą tapo Lietuvos čempionais. „Puikus žaidžiančio komandos trenerio D. Mickūno sugebėjimas sustyguoti žaidimą ir vyrų komandinė dvasia“, – tokias klubo sėkmės priežastis išskyrė jis.
Ironiška, tačiau sostinės beisbolininkai normalių sąlygų treniruotis neturi. „Žiemą glaudžiamės mokyklos sporto salėje, lengvosios atletikos manieže. Kai oras atšyla, einame sportuoti į „bulvių lauką“ – taip mes vadiname aikštelę Lazdynuose. Kol kas tai vienintelė vieta Vilniuje, kur vyksta visos Lietuvos ir tarptautinės beisbolo rungtynės bei treniruotės“, – pasakojo R. Kalanta.
Vilniaus beisbolo klubo vadovo nuomone, iššūkių populiarinant sporto šaką – labai daug. „Patys svarbiausi – tai trenerių ir treniruočių bazių stygius. Faktiškai visas Lietuvos beisbolas laikosi tik entuziastų dėka. Todėl mūsų užsienio bičiuliai ir stebisi, kad mes tokiomis klaikiomis darbo sąlygomis tikrai pasiekiame pakankamai aukštų rezultatų“, – sakė jis.
Šiemet išleista Stepono Gečo knyga „Beisbolo kelias Lietuvoje 1922–2012“ supažindina skaitytojus su žaidimo istorija ir raida per paskutinius 90 metų. „Knygą nemokamai dovanojame mokyklų ir kitoms bibliotekoms, taip stengdamiesi supažindinti kuo platesnę visuomenės dalį su šia sporto šaka“, – pasakojo LBA viceprezidentas.
Kita „Lituanicos“ istorija
Kauno beisbolo klubo „Lituanica“ vyriausiasis treneris Donatas Maciulevičius sako, kad net ir nebūdami profesionalai, kauniečiai į treniruotes ir varžybas žiūri rimtai ir atsakingai. Klubas, kurio vyrų komandą sudaro apie 15 žaidėjų, 13 kartų tapo šalies čempionais, o nuo šių metų rugsėjo turi galimybę treniruotis naujame beisbolo stadione.
„Labai gaila, kad žmonės dažnai klaidingai supranta beisbolą. Jiems žaidimas asocijuojasi su treninguotais chuliganais, laikančiais lazdas rankose. Toks stereotipas trukdo pritraukti daugiau jaunų sportininkų, nes tėvams šis užsiėmimas atrodo labai nesaugus. Tačiau beisbolas yra saugesnis už krepšinį ar futbolą, nes tai nekontaktinė sporto šaka“, - mintimis dalijosi treneris.
„Didžiausiu klubo pasiekimu laikyčiau 2006 m. iškovotą 3 vietą tarp A grupės komandų (A grupėje žaidžia 16 stipriausių Europos rinktinių). Po metų pavyko išsilaikyti A grupėje ir užimti 5 vietą“, – apie „Lituanicos“ pergales pasakojo D. Maciulevičius.
Beisbolas ir aukštaičių aukštumose beisbolas
Utenos beisbolo klubo „Vėtra” treneris Justinas Raupėnas teigia, kad šiame mieste beisbolo tradicijos ypač gilios. „Prieš du dešimtmečius kiekviename Utenos kieme buvo žaidžiamas beisbolas. Visa tai – „Vėtros“ klubo prezidento, daugkartinius Lietuvos čempionus išauginusio trenerio Valentino Bubulio dėka“, - sakė jis.
Ši sporto šaka uteniškių mėgstama ir dabar. „Jauniausias mūsų žaidėjas yra 5-erių metų, o vyriausias jau įkopęs į penktą dešimtį. Treniruotės specialiai įrengtame stadione vyksta kiekvieną darbo dieną. Artimiausi mūsų klubo planai – užmegzti santykius su Rusijos beisbolo federacija ir sudalyvauti ten vyksiančiame turnyre“, - pasakojo J. Raupėnas.
Jį patį ši sporto šaka žavi tuo, kad visi čia atliekami veiksmai yra kruopščiai apgalvojami dar prieš juos atliekant. Uteniškių entuziazmas atsispindi ir rezultatuose – „Vėtros“ klubo komanda yra tapusi Lietuvos beisbolo čempionato bei Interlygos, kurioje varžosi Latvijos, Baltarusijos, Suomijos, Estijos ir Lietuvos beisbolo rinktinės, vicečempionais.
Didžiuojasi vienintele merginų softbolo komanda
LBA viceprezidento Romano Paskočimo vadovaujamas Radviliškio beisbolo klubas „Bėgiai“ – išskirtinis. Čia treniruojasi vienintelė Lietuvos merginų softbolo komanda. Softbolas – kompaktiškesnė beisbolo atmaina, nes žaidimą galima žaisti ir sporto salėje. Tai sušvelninta žaidimo versija, kurią dažniau praktikuoja moterys, tačiau neretai ir vyrai.
„Radviliškio merginos sudaro Lietuvos nacionalinės softbolo rinktinės pagrindą. Prie jų prisijungia ir tikrai pajėgios žaidėjos iš Vilniaus bei Kauno“, – pasakojo klubo vadovas.
Merginų pasiekimus Romanas Paskočimas laiko didžiausia klubo sėkme.
„Šį pavasarį jos pasirodė „Pony League“ Prahoje. Turnyre, kuriame dalyvauja tikrai stiprios komandos iš visos Europos, patekti į finalą ir tik vienu tašku pralaimėti komandai iš Italijos – tai nepaprastai didelis įvykis. Merginoms tokiu rezultatu buvo sunku patikėti. Nuo to momento jos ėmė rimčiau klausytis trenerio kalbų apie ateities pasiekimus ir jų pačių galimybes“, – pasakojo LBA viceprezidentas.
Anot R. Paskočimo, fizinės savybės žaidžiant beisbolą ar softbolą gali suteikti privalumų, tačiau nėra lemiamos. „Išskirtinis beisbolininko bruožas – gebėjimas sutelkti dėmesį ir išlaikyti jį visą varžybų laiką. Tą sugeba ne kiekvienas. Todėl vaikams, turintiems dėmesio sukaupimo problemų, tokiu sportu užsiimti gali būti pavojinga“, – sakė jis.
Amerikoniškų madų nesupranta
Šiuo metu klubas ruošiasi gruodžio pabaigoje vyksiančiam tarptautiniam kasmetiniam „Vilniaus taurės“ turnyrui. Radviliškio klube nuolatines treniruotes lanko vaikai iki 15 metų ir merginos. Treniruotės vyksta dukart per savaitę – šeštadienį ir sekmadienį.
„Tai didžiulė problema, kadangi visos sporto salės tuo metu būna užimtos arba tradicinių sporto šakų, arba išnuomotos komerciniais pagrindais solidiems dėdulėms, kurie turi pinigų susimokėti už galimybę pajudinti kūnus porą kartų per savaitę“, – apie kasdienes klubo problemas pasakojo R. Paskočimas.
Jo teigimu, didžiausia problema populiarinant šią sporto šaką Radviliškyje – tai suaugusieji.
„Ypač tie, sovietmečio laikų funkcionieriai, kuriems bet kokios naujovės atsiradimas – tik papildomas galvos skausmas be algos padidėjimo. Arba diedukai ir tetulės iš daugiabučių (kartais net mokytojos), kurie išgirdę žodį „beisbolas“ pradeda berti: „Kas čia per amerikoniškas sportas su lazdomis galvas daužyt?“, – ironizavo R. Paskočimas.
Lietuviško beisbolo viltis jau nebe Lietuvoje
Nepaisant to, kad gražų žaidimą apkartina finansinės ir kitos problemos, Lietuvoje šio sporto profesionalai visgi užauga. Šalies beisbolo pasididžiavimas – Dovydas Neverauskas, pirmas lietuvis, pasirašęs sutartį su profesionalia JAV beisbolo lygos („Major League Baseball“ – MLB) komanda Pitsburgo „Pirates“.
„Treniruotis pas tėtį (beisbolo klubo „Vilnius“ pirmininką, trenerį Virmidą Neverauską – aut. past.) pradėjau kai man buvo šešeri. Iki šiandien profesionali beisbolininko karjera yra kol kas vienintelis mano ateities planas“, – sakė D. Neverauskas.
21-erių metų vaikinas šiuo metu atstovauja antrinei „Pirates“ komandai „West Virginia Powers“. Pasiūlymą pasirašyti sutartį 2009 m. jis gavo po to, kai atsidūrė tarp 50 geriausių Europos beisbolininkų, praėjusių kasmetinę MBL atranką.
Didžiąją dalį laiko D. Neverauskas gyvena ir varžosi beisbolo aikštelėje už Atlanto.
„Lietuvoje praleidžiu 4–5 mėnesius po sezono. Čia tiesiog ilsiuosi, o po to ir vėl pradedu treniruotis, ruoštis naujam sezonui“, – sako jis.
Bendrą beisbolo padėtį mūsų šalyje vaikinas vertina prastai. Jo manymu, pagrindinė problema, ypač aktuali sostinėje, yra beisbolo stadionų stygius.
Skeptikų daug ir jie visur
Visi kalbinti treneriai sutinka, kad gyvaisiais šachmatais vadinamas beisbolas dar nerado kelio į lietuvių širdis. Teigia neretai susidūriantis su sporto šakos kritikais, nuvertinančiais žaidimą vien dėl amerikietiškų šaknų. „Turbūt taip sakantys pamiršta arba nežino iš kur kilęs krepšinis ir kaip jis atsidūrė Lietuvoje“, – svarstė kaunietis D. Maciulevičius.
Treneris J. Raupėnas skeptikams atsako paprastai.
„Kai pažinsite šią sporto šaką taip, kaip ją pažįstų aš, jums nebereiks nei futbolo, nei krepšinio. Tai - įdomūs žaidimai, tačiau beisbolui neprilygsta – čia, norint viską suprasti, reikia gerai pasukti galvą. Esu tikras, kad jeigu ne Lietuvos sovietizacija, beisbolas turbūt būtų tapęs nacionaline sporto šaka“, – sakė uteniškis.
Abu treneriai mano, kad žaidimo populiarumas yra tiesiogiai susijęs su jo matomumu.
„Kiek yra krepšinio aikštelių Lietuvoje? Futbolo? Ir kiek yra beisbolo? Žmonės to nemato ir nesidomi, o tie, kurie pabando, nori žaisti ir vėl. Tačiau entuziazmas dingsta, kai žaisti nėra kur. Kaip ilgai krepšininkai treniruotųsi žaisdami ant pievos ir mėtydami į savo gamybos krepšį?“, – retoriškai klausė D. Maciulevičius.
Tuo tarpu radviliškietis R. Paskočimas juokaudamas sako, kad į skeptikų kalbas reaguoja taip pat ramiai, kaip ir į horoskopus.
„Mano nuomone, lietuviai, deja, yra labai konservatyvūs. Tai - provincijos požymis. Nepaisant objektyvių sunkumų, visai galimas dalykas, kad beisbolą Lietuvoje vairuoja nepakankamai talentingi vairininkai. Turbūt reiktų mesti akmenį į savo daržą ir pripažinti, kad šios puikios sporto šakos populiarinimui nuveikiame per mažai“, - svarstė treneris.