Pritaikyta konkretiems žmonėms
Už kokius nuopelnus valstybė turėtų atsilyginti sportininkams, finansiškai aprūpindama juos iki gyvos galvos?
Toks klausimas trečiadienį iškilo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai (JSRK), svarsčiusiai naują Kūno kultūros ir sporto įstatymo pataisų projektą.
Parlamentarai ketina siūlyti išplėsti rentininkų sąrašą, į jį įtraukiant ir pasaulio čempionus, savo titulus iškovojusius olimpinės sporto šakos neolimpinėje rungtyje.
Neslepiama, kad pataisa reikalinga penkiems karjeras didžiajame sporte baigusiems baidarių ir kanojų irklavimo atstovams: Artūrui Vietai, Alvydui Duonėlai, Egidijui Balčiūnui, Tomui Gadeikiui ir Raimundui Labuckui.
Visi jie auksinius medalius planetos pirmenybėse nuskynė irkluodami į olimpinę programą nepatenkančiose distancijose, todėl teisės gauti rentą kol kas neturi.
Pamaloninti čempionus išmokomis ragina ne tik JSRK pirmininkas Juras Požela, bet ir Gediminas Jakavonis, kuris yra Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos narys.
Tačiau sporto specialistai norą plačiau atverti valstybės piniginę vertina skirtingai.
Rentų panoro ir treneriai
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) suinteresuotas, kad didžiausią motyvaciją siekti pergalių šalies atletai turėtų olimpinėse žaidynėse.
Vis dėlto LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įsitikinusi, kad irklavimo meistrų atžvilgiu įstatymas nėra teisingas, nors nė vienam jų olimpiadose nebuvo pavykę užkelti kojos ant prizininkų pakylos.
„Mes nuo pat pradžių pasisakėme už siauresnį rentininkų ratą, bet Seimo nariai jį vis plėtė, atsirado tam tikrų neteisybių. Kai kurios jų buvo iškart ištaisytos, kitos liko. Nenorime skatinti dalyvavimo neolimpinėse rungtyse, bet vienareikšmiai esame už pataisas, nes tie žmonės nusipelnė įvertinimo. Tai būtų klaidos ištaisymas“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.
Kitokios nuomonės nei buvusi šaulė, olimpinį auksą laimėjusi 2000 metais Sidnėjuje, yra dukart olimpinis čempionas Virgilijus Alekna. Disko metikas, dabar dirbantis Vidaus reikalų ministerijoje patarėju kūno kultūros ir sporto klausimais, nuogąstauja, kad perrašęs įstatymą Seimas atvertų Pandoros skrynią.
„Kyla baimė, kad priėmus šią pataisą olimpinėse žaidynėse neliks lietuvių. Visi eis lengvesniu keliu“, – perspėja buvęs lengvaatletis.
Tokią pačią grėsmę įžvelgia Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD).
„Jei šiandien tai liečia penkis sportininkus, ateityje tokių gali būti kur kas daugiau. Žmonės gali imti rinktis neolimpines rungtis dėl mažesnės konkurencijos“, – svarstė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys.
Bet JSRK nariams tokios abejonės įspūdžio nedarė.
„Nejaugi bijome, kad Lietuvoje atsiras daug pasaulio čempionų?“ – pečiais traukė G. Jakavonis.
„Nemanau, kad pakeitus įstatymą pasipiltų šimtai naujų rentininkų ir sužlugdytų mums olimpiadą“, – pridūrė J. Požela.
Pirminiame įstatymo pataisos projekte buvo numatyta išmokas iš biudžeto skirti sportininkams, neolimpinės rungties pasaulio čempionais tapusiais ne mažiau kaip tris kartus. Bet JSRK posėdyje kilo ginčai ir dėl titulų skaičiaus – dosniausi parlamentarai siūlo mokesčių mokėtojų pinigais atsidėkoti visiems atletams, laimėjusiais pirmenybes bent sykį.
Be to, rentų norėtų ir pasižymėjusių sportininkų treneriai: į JSRK šiuo klausimu jau kreipėsi Lietuvos trenerių profesinė sąjunga.
Pinigų reikalavo ir teisme
Rentas nusipelniusiems sportininkams reglamentuojantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo straipsnis Seimo darbotvarkėje atsiduria dažnai.
Nuo 2008 metų, kuomet įsigaliojo rentas įteisinusi redakcija, jį taisyti buvo siūlyta daugiau nei dešimt sykių.
Nevengta ir korekcijų, skirtų konkretiems asmenims: pernai Seimas perrašė įstatymą taip, kad rentas galėtų gauti buvusi Europos irklavimo pirmenybių nugalėtoja Aldona Margenytė-Danilovič ir 1980 metų Maskvos olimpinių žaidynių čempionė Vida Šulskytė-Beselienė.
Išplėsti teisę į valstybės išmokas turinčių asmenų sąrašą mėginama ne tik pasitelkus įstatymų leidėjus, bet ir Temidės tarnus.
Praėjusiais metais į teismą kreipėsi A. Duonėla, apskundęs jo prašymą skirti rentą atmetusį KKSD.
Įstatymas numato rentą sportininkams, kurie, varžydamiesi olimpinės sporto šakos neolimpinėje rungtyje, yra tapę ir pasaulio čempionais, ir planetos rekordininkais.
Bet buvusiam baidarininkui nepavyko įrodyti, kad jam esą priklausantys rekordai buvo oficialiai užregistruoti Tarptautinės kanojų federacijos, todėl A. Duonėla iš teismo nieko nepešė.
Kas mėnesį pasižymėjusiems atletams mokamos rentos dydis siekia 2,7 tūkst. litų. Šiuo metu rentas gauna daugiau nei šimtas karjeras baigusių Lietuvos sportininkų.
Pagal dabartinį įstatymą, tokią teisę turi olimpinių žaidynių čempionais ar prizininkais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininkais, olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionais, ir pasaulio rekordininkais, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojais bei rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionais iki 1990 m. kovo 11 d. tapę sportininkai.
Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus vadovaujama darbo grupė šiuo metu ruošia naują Kūno kultūros ir sporto įstatymo redakciją, kurioje numatoma pakeisti tiek ateities rentininkų sąrašą, tiek išmokų dydžius, tiek mokėjimo trukmę.
Rentas iki gyvos galvos gautų tik olimpinių žaidynių prizininkai bei pasaulio, Europos, parolimpiniai ar kurčiųjų žaidynių čempionai. Už kitus nuopelnus rentos būtų mokamos ribotą laiką, pavyzdžiui, planetos pirmenybių prizininkas išmokas gautų ne ilgiau kaip ketverius metus. Be to, rentų dydis diversifikuojamas priklausomai nuo sportininkų pasiekimų.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!