Kai vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį Dohoje prasidėjo pirmasis pasaulio lengvosios atletikos istorijoje naktinis maratonas, oro temperatūra oficialiais duomenimis siekė 32,7 karščio.
Iš 69 dalyvių prie starto linijos atsisakė stoti dvi, po 5 km žymos pasitraukė dar dvi, o vėliau jau ryškių lempų apšviestą trasą Persijos įlankos pakrantėje bėgikės ėmė palikti masiškai. Kai kurios – ne savo noru, joms prireikė medikų pagalbos.
Sprendimą netęsti maratono po 17 nubėgtų kilometrų priėmė ir M. Bytautienė. „Iki atvažiuojat galvojau, kad bus karšta, o kai atvažiavau... tiesiog nesuvokiamai karšta...“, – buvo pirmieji jos ištarti žodžiai.
Anot lietuvės, jau po 5 km ėmė suktis mintis, kiek dar galės bėgti: „Pradėjo spausti šoną, galvą, pakilo kraujospūdis, nebegalėjau daugiau. Ne tai, kad nukrisčiau ar apalpčiau, bet viskas, ne man. Išbandžiau Dohos karštį.“
Paklausta, ar tai galėjo būti savotiškas eksperimentas, turint galvoje, kad kitais metais Tokijo olimpiadoje sąlygos gali būti panašios, maratonininkė atsakė neigiamai.
„Galbūt būčiau nenorėjusi šio eksperimento. Išlieka stipriausi, aš ne stipriausia, ne šiandien. Treniruojuosi maratonui, bet ne tokiam. Nežinau, kaip tokiam pasiruošti. Aš tokio karščio gyvenime nejaučiau. Teko Tailande, Kretoje bėgti bet čia, kažkas vau...“, – dalijosi įspūdžiais ji.
M. Bytautienė prisipažino, kad labiausiai jai gaila įdėto darbo: „Tik jis nebūtų atsipirkęs rezultato prasme, o dabar neatsipirko ir finišo. Jaučiu pyktį dėl situacijos. Aišku, reikėtų ant savęs pykti, bet savęs visuomet pagaili. Gailiuosi, kad atvažiavau, galbūt nereikėjo šios patirties, nežinau.“
Maratonininkės treneris Romas Sausaitis buvo griežtesnis ir rėžė ne pačius geriausius žodžius Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai (IAAF).
„Čia žmonių nesigaili. Taip negalima tyčiotis. Lieka dvi dienos iki maratono ir jie svarsto, kodėl taip karšta, gal perkelti. O kur jie buvo ketverius metus? Kalčiausias IAAF. Neduok Dieve, dar mirties trasoje sulauktų...“, – pyktelėjęs kalbėjo R. Sausaitis.
Pasak jo, tęsti maratono nebuvo prasmės, nes tik pirmosios 25 dalyvės gauna tiesioginį kelialapį į Tokijo olimpiadą, o M. Bytautienei pakaktų pavasarį pakartoti savo asmeninį arba panašų rezultatą.
R. Sausaičio nuomone, logiška išeitis buvo perkelti varžybų startą į kitą vietą – kad ir į sekmadienį Berlyne startuosiantį maratoną.
M. Bytautienė Dohoje bėgo trečiąjį savo maratoną. Pirmąjį pernai Frankfurte ji įveikė per 2 val. 34 min. 40 sek., o šių metų balandžio 7 dieną Hanoveryje 42 km 195 m distanciją nubėgo per 2 val. 32 min. 28 sek. ir pagerino savo asmeninį rekordą.
Dohoje moterų maratono nebaigė 28 dalyvės, o planetos čempione tapo Ruth Chepngetich (Kenija), finišo liniją kirtusi po 2 val. 32 min. 43 sek. Toks rezultatas toli nuo asmeninio jos rekordo - 2:17:08.
„Varžybos buvo sunkios, bet nepasidaviau. Manęs neapleido mintis, kad galiu tapti nugalėtoja, – kalbėjo po pergalės R. Chepngetich. – Vienu metu buvo atėjusi mintis viską mesti ir pasitraukti, tačiau nepasidaviau. Aš tos pergalės labai norėjau, nes įdėjau daug darbo treniruotėse.“
Sidabro medalį iškovojo Bahreino atstovė Rose Chelimo (2:33:46), bronzos – Helalia Johannes iš Namibijos (2:34:15).
Rugsėjo 27-spalio 6 dienomis Dohoje (Kataras) vyksta pasaulio lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dalyvauja 11 Lietuvos sportininkų.
Planetos čempiono titulą gina disko metikas Andrius Gudžius, o tarp favoritų pagal 2019-ųjų rezultatus patenka ieties metikas Edis Matusevičius (ketvirtas – 89,17 m), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (septinta – 197 cm uždarose patalpose), trišuolininkė Diana Zagainova (vienuolikta – 14,43 m), ietininkė Liveta Jasiūnaitė (dvylikta – 63,98 m) bei Europos sportinio ėjimo taurės nugalėtoja Živilė Vaiciukevičiūtė (14-a – 1 val. 29 min. 48 sek.). Čempionate taip pat dalyvauja Europos komandiniame čempionate triumfavusi trišuolininkė Dovilė Kilty, ėjikai Arturas Mastianica ir Marius Žiūkas, maratonininkė Monika Bytautienė bei šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionato tvarkaraštis (lietuvių startai):
Rugsėjo 28 d. (šeštadienis)
16.15 val. arba 17.45 val. vyrų disko metimo kvalifikacija (Andrius Gudžius)
23.30 val. vyrų 50 km sportinis ėjimas (Arturas Mastianica)
Rugsėjo 29 d. (sekmadienis)
23.30 val. moterų 20 km sportinis ėjimas (Živilė Vaiciukevičiūtė)
Rugsėjo 30 d. (pirmadienis)
16.30 val. arba 18.00 val. moterų ieties metimo kvalifikacija (Liveta Jasiūnaitė)
20.30 val. moterų šuolių į aukštį finalas (Airinė Palšytė, jei pateks)
21.25 val. vyrų disko metimo finalas (Andrius Gudžius, jei pateks)
Spalio 1 d. (antradienis)
16.50 val. vyrų šuolių į aukštį kvalifikacija (Adrijus Glebauskas)
21.20 val. moterų ieties metimo finalas (Liveta Jasiūnaitė, jei pateks)
Spalio 3 d. (ketvirtadienis)
16.40 val. moterų trišuolio kvalifikacija ( Diana Zagainova ir Dovilė Kilty)
Spalio 4 d. (penktadienis)
20.15 val. vyrų šuolių į aukštį finalas (Adrijus Glebauskas, jei pateks)
23.30 val. vyrų 20 km sportinis ėjimas (Marius Žiūkas)
Spalio 5 d. (šeštadienis)
16.30 val. arba 18.00 val. vyrų ieties metimo kvalifikacija (Edis Matusevičius)
20.35 val. moterų trišuolio finalas (Diana Zagainova ir Dovilė Kilty, jei pateks)
Spalio 6 d. (sekmadienis)
19.55 val. vyrų ieties metimo finalas (Edis Matusevičius, jei pateks)