2012 metais po įtemptų rinkimų savo oponentą Virgilijų Alekną nurungusi 54-erių buvusi šaulė šįkart tokios konkurencijos išvengė.
Ją LTOK generalinės asamblėjos sesijoje palaikė 49 LTOK nariai. Rinkimų pirštinę metęs ligšiolinis Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis slaptame balsavime pelnė 17 asamblėjos dalyvių simpatijas.
Tai reiškia, jog vienas svarbiausių pareigų šalies sporte D. Gudzinevičiūtė eis mažiausiai dvylika metų.
Šiuo atžvilgiu Sidnėjaus olimpinė čempionė teoriškai gali pasivyti ir pirmąjį LTOK prezidentą Artūrą Poviliūną, kuris poste išsilaikė dvigubai ilgiau.
Mat prezidento kadencijų skaičius LTOK neribojamas, nors šalies sporto federacijoms Sporto įstatymas tokį reikalavimą kelia.
Vienintelis LTOK įstatuose įtvirtintas limitas – visi LTOK nariai, įskaitant valdymo organų atstovus, privalo atsistatydinti sulaukę 70-ies.
Po rinkimų sostinės „Litexpo“ rūmuose D. Gudzinevičiūtė žiniasklaidos atstovams išsakė savo požiūrį šiuo klausimu, o taip pat pakomentavo kritikų kalbas ir veiksmus.
– Kokių svarbiausių darbų ketinate imtis vadovaudama trečią kadenciją?
– Artėja olimpinės žaidynės, ir šiuo metu turime tikrai ne pačią geriausią situaciją. Esame numatę veiksmų planą. Mano sena svajonė kada nors turėti šimtą sportininkų olimpinėse žaidynėse, labai noriu, kad ji išsipildytų.
Bet dabar turime tik 23 olimpinius normatyvus įvykdžiusius sportininkus – analogišku metu prieš Rio de Žaneiro olimpiadą turėjome 48. Naivu tikėtis, kad pasieksime tokį patį skaičių kaip praėjusį kartą. Bet darysime viską, kad situacija pagerėtų.
Ji labai aiški, priežastys žinomos. Tai – Lietuvos sporto centre panaikinta medicininio aptarnavimo funkcija. Kai kurios didžiosios federacijos kažkaip susitvarko, o mažesnės – ne, sportininkai yra mediciniškai apleisti. Manau, tai vienas pagrindinių faktorių.
– Ar turite ką pasiskolinti iš E. Vaitkaičio rinkimų programos?
– Iš tikrųjų jis nepasakė visiškai nieko naujo. Nenoriu dabar kritikuoti, bet mes darome tą patį: viešumas, skaidrumas, judėjimas į priekį yra užtikrinamas. Tiesiog nedaliname nepamatuotų pažadų. Esu visiškai nepriklausoma kandidatė, nuosekliai einu tuo keliu, tik su didele komanda.
– Oponentas gavo daugiau balsų nei jūs prognozavote.
– Oponentas gavo maždaug dviem balsais daugiau nei prognozavau.
– Kuo trečia jūsų kadencija bus kitokia nei ankstesnės?
– Pirmoje kadencijoje viską kūrėme iš naujo. Tai, kas dabar asocijuojasi su gerojo valdymo principais – jų iš esmės nebuvo. Mes organizavome visiškai kitaip, įgyvendinome kriterijų sistemą, kolegialių sprendimų sistemą, visišką viešumą, skaidrumą. Dabar jau traukinys įsivažiavęs.
Žinoma, tai nereiškia, kad reikia ramiai miegoti vagone. Vykdysime tuos pačius darbus. Trečios kadencijos pliusai yra ryšiai su kitomis organizacijomis, nekalbant apie tarptautinius ryšius, kurie skiriasi kaip dangus ir žemė nuo to, kas buvo prieš aštuonerius metus, kai patekau į tarptautinę olimpinę šeimą.
– Jus kritikuoja dėl neribojamo LTOK prezidento kadencijų skaičiaus. Ar ketinate ką nors keisti?
– Įstatai tikrai bus keičiami. Tikrai nematau visiškai jokios problemos į juos įrašyti kadencijų limitą, galime tai padaryti. Tai turi pliusų ir minusų. Pavyzdžiui, prie federacijų tikrai nestovi eilė norinčių joms vadovauti. Jei norintis ir galintis tai daryti žmogus automatiškai patraukiamas po dviejų kadencijų, tai yra visiškai nelogiška. Ypač jeigu kalba eina apie pareigas, į kurias renkama. Pažiūrėkime į Seimą – ten kadencijų ribojimo nėra.
Bet tikrai apie tai kalbėsime keisdami įstatus. Diskutuosime, jei bus nuomonė įvesti kadencijų skaičiaus ribojimą, aš tik už. Dar vienas iš punktų, kurį, mūsų nuomone, reikės būtinai įrašyti, yra nepriekaištingos reputacijos reikalavimas kandidatams į valdymo organus.
– Turbūt turite omenyje Arūną Pukelį. Kaip vertinate jo pasisakymus prieš balsavimą?
– Labai viliuosi, kad mūsų generalinė asamblėja bus išmintinga. Nemanau, kad pono Pukelio buvimas asamblėjos nariu, nekalbu apie vykdomąjį komitetą, kelia mūsų prestižą, kurį taip sunkiai išsikovojome.
– Jūsų nuomone, iš LTOK narių tik A. Pukelis gali neatitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar tokių yra ir daugiau?
– Aš pati kaip teisininkė žinau, kad reputacija yra neapibrėžtas reikalas, ją gali sugadinti pletkai, grubiai išsireiškiant. Tikrai neturiu žinių, kad dar kas nors gali neatitikti šio reikalavimo, bet generalinė asamblėja – gyvas organizmas, išrenkami nauji asmenys savo federacijose ir organizacijose. Taip kad geriau apsidrausti.
– Viceprezidentu pasiūlėte Naglį Nasvytį, kurį siūlė ir E. Vaitkaitis. Kaip paaiškintumėte šią situaciją?
– Tikrai neskirstome žmonių į savus ir svetimus, tai – laužtas iš piršto kaltinimas. Prieš aštuonerius metus, kai rinkimai buvo gerokai aršesni, labai tikėjausi, kad pavyks suvienyti sporto bendruomenę. Iš dalies pavyko. Kas stebėjo mūsų asamblėjas, matė, jog penki visada būdavo prieš viską, kad ir kas siūloma. Šiandien – šiek tiek kitoks rezultatas. Neturiu iliuzijų, kad kada nors visi bus vieningi, deja, mes taip esame sutverti.