Nuo 2004 metų, kai pirmąkart tapo šalies čempionu, Lietuvos pirmenybėse K. Navickas ne tik nepralaimėjo nė vieno mačo – nepralaimėjo nė vieno (!) seto. Iki šių metų čempionato.
Vasarį K. Navickas apgynė čempiono titulą, tačiau pusfinalyje Povilą Bartušį įveikė tik po trijų setų kovos – 21:12, 19:21, 21:16. Nepaisant pralaimėjimo, dvidešimtmetis P. Bartušis šį mačą pavadino geriausiu savo karjeroje. Finale K. Navickas be vargo sudorojo Edgarą Slušnį.
Iki pralaimėto P. Bartušiui seto K. Navickas Lietuvos čempionatuose buvo laimėjęs 65 setus iš eilės. Dvikova su P. Bartušiu užtruko 47 minutes, kai kiti šeši K.Navicko mačai 2013 ir 2014 metų čempionatuose vidutiniškai truko 18,1 minutės.
Tiesa, K. Navickui Lietuvos čempionatas buvo pirmas turnyras po labai ilgos pertraukos. 2013-ųjų gegužę kaunietis patyrė sudėtingą traumą (trūko kairiojo kelio priekinis kryžminis raištis), kurios gydymas užtruko kone aštuonis mėnesius.
„Po tokios sudėtingos traumos žmonės dažnai nebegrįžta į sportą. Aš grįžau ir labai džiaugiuosi, kad galiu žaisti“, – sakė K.Navickas, pagyręs ir P.Bartušį, kuris, grįžus po traumos, tapo ir jo treniruočių partneriu.
P. Bartušis tikino, kad net per treniruotes prieš K. Navicką nebuvo laimėjęs nė vieno seto. „Man nebuvo svarbu, kokią vietą užimsiu. Didžiausias noras buvo sužaisti su Kęstučiu. Treniruotės su juo – labai kokybiškos. Man tai – didelė nauda. Pratinuosi prie jo greičių, smūgių. Lietuvoje daugiau niekas tokių smūgių neatlieka ir taip greitai nežaidžia“, – kalbėjo P. Bartušis.
„Meškas rusai išmoko ledo ritulį žaisti, tai ir tą badmintoną, pasirodo, galima išmokti visai gerame lygyje žaisti. Bartušiui – tai nuostabi tobulėjimo mokykla. Sparinguodamas su Navicku jis auga dienomis“, – teigia Lietuvos rinktinės treneris Juozas Špelveris.
Dar nepasiruošęs pralaimėti
„Man keista ta žmonių priešprieša ir noras, kad mane kažkas pagaliau įveiktų. Žinant mano traumų istoriją, tų devynių mėnesių patirtį, kai perėjau turbūt sunkiausą savo karjeros periodą, keista matyti, jog žmonės džiaugtųsi, jei pralaimėčiau“, – po SEB arenoje vykusio finalo, kuriame žiūrovai akivaizdžiai palaikė P. Bartušį, kalbėjo K. Navickas.
Šalies čempionu jis tapo 9 kartą, mat ne visuose nuo 2004-ųjų Lietuvos čempionatuose K.Navickas dalyvaudavo. Taip 2006 metais šalies čempiono vardas atiteko Aivarui Kvedarauskui, o 2012-ais – tam pačiam P.Bartušiui. Visais kitais metais dominavo K.Navickas, nuo 2004 metų Lietuvos čempionatuose laimėdamas visus 34 mačus ir 68-is iš 69 setų.
Tiesa, dar yra rekordų, kuriuos K. Navickui reikia pagerinti. Minėtas A. Kvedarauskas Lietuvos čempionu yra tapęs 12 kartų ir net 10 kartų iš eilės (1994-2003 metais). Ilgiausia K.Navicko serija – penki titulai iš eilės (2007-2011).
K. Navickas pabrėžia, kad jam svarbiausia – tarptautinė karjera, tačiau neleidžia sau atsipalaiduoti ir žaisdamas Lietuvoje. „Jei einu žaisti, noriu laimėti. Tokių minčių, kas būtų, jei pralaimėčiau Lietuvos čempionate, nebuvo. Kad ir kaip sunku buvo žaisti, nes dar nebuvau pasiruošęs dalyvauti turnyruose, nesvarsčiau, kad galėčiau pralaimėti. Jei nusprendžiau žaisti, reiškia – buvau pasiruošęs laimėti. O kad kažkada ateis laikas užleisti kažkam kitam vietą – natūralu. Bet šiuo metu nesu pasiruošęs pralaimėti. Net jei ir nebūdamas geriausios formos, sugebu laimėti – esu patenkintas“.
Devyni titulai iš eilės
Neįveikiama Lietuvoje išlieka ir Akvilė Stapušaitytė, šiemet šalies čempione tapusi devintą kartą iš eilės (2006-2014 m.). Jos dominavimas – toks pat įspūdingas kaip ir K. Navicko.
Jis prasidėjo 2006 metais, kai tuomet 20-metė A. Stapušaitytė pirmąkart tapo šalies čempione. 2005 metų finale A. Stapušaitytė 1:2 nusileido Ugnei Urbonaitei ir tai buvo paskutinis tauragiškės pralaimėjimas Lietuvos čempionatuose.
Nuo tada A. Stapušaitytė laimėjo visus 32 mačus, neskaičiuojant vienos pergalės, kuri 2008 metų čempionate atiteko be žaidimo – neatvykus varžovei. Per šį laikotarpį vos vienai badmintonininkei prieš A. Stapušaitytę pavyko laimėti bent setą. 2006 metų finale tai padarė Kristina Dovydaitytė, tačiau tuomet setai dar buvo žaidžiami iki 11 taškų.
Jei K. Navicko laimėtų setų serija šiemet nutrūko (65 laimėti setai iš eilės), tai A.Stapušaitytės – tęsiasi. Šiuo metu A.Stapušaitytė Lietuvos čempionatuose yra laimėjusi 58 setus iš eilės. Ji dar nėra pralaimėjusi nė vieno seto iki 21 taško (iki 21 taško žaidžiama nuo 2007 metų).
Kas mes pirštinę?
Paklaustas, kada gi pagaliau baigsis K. Navicko ir A. Stapušaitytės dominavimas, J. Špelveris atšauna: K. Navicko dar negreit, A. Stapušaitytėi bėdų ginant sostą gali iškilti jau kitąmet. Merginai, kuri gali mesti iššūkį ilgametei lyderei, kol kas tik 16 metų, tačiau būtent iš kaunietės Vytautės Fomkinaitės tikimasi daugiausia.
„Tai, ką Fomkinaitė padarė Lietuvos čempionate, yra nuostabu: finale pasiūlė įtemptą kovą Stapušaitytei, o pusfinalyje pirmą kartą įveikė Gerdą Voitechovskają. Ji turi nepaprastai dideles galimybes. Nenoriu plačiau kalbėti ar lyginti su Akvile, nes jos abi mano auklėtinės. Nenoriu liaupsinti, nes jai dar tik 16 metų ir treniruojasi dar tik 4,5 metų. Tiesiog džiaugiuosi, kad turiu tokį talentą“, – kalbėjo J. Špelveris.
„Ji tikrai gali kažką pasiekti, bet lems daug dalykų. Vytautė turi talentą ir potencialą, tik reikia daug dirbti“, – apie V. Fomkinaitę kalbėjo G. Voitechovskaja, iki šiol buvusi etatine A. Stapušaitytės varžovė Lietuvos čempionatų finaluose. G. Voitechovskaja pripažino, jog prie pralaimėjimo pusfinalyje prisidėjo ir nervinė įtampa, kurią kėlė žinojimas, jog žaidžia su visų liaupsinama ir sparčiausiai kylančia Lietuvos badmintono žvaigždute.
„Nedaug trūko iki sensacijos šiemet, po metų tikiuosi dar įtemptesnių moterų vienetų varžybų. Jei su Navicko sveikata viskas bus gerai ir jis grįš į savo sportinę formą, atotrūkis tarp jo ir kitų Lietuvos badmintonininkų vėl smarkiai išaugs. Nematau, kas galėtų jį nustumti. O merginų vienetuose Stapušaitytei konkurencija nusimato labai rimta“, – pridūrė treneris.
Kalbant apie badmintono ateitį, kartu su P.Bartušio pavarde beveik visuomet minimas ir kitas 1993 metų gimimo žaidėjas – Alanas Plavinas. Nors ir dabar jie vadinami lygiaverčiais, o Lietuvos badmintono reitinge A. Plavinas netgi yra pirmas, lenkdamas ir K. Navicką, J. Špelveris įžvelgia vis didėjantį P. Bartušio pranašumą.
„Genadijus Plavinas, Alano tėtis ir treneris, labai tiki savo sūnumi. Bet aš nebematau jo perspektyvų. Man labai nepatinka Alano gyvenimo stilius. Trūksta profesionalaus požiūrio kaip reikiant“, – teigė J. Špelveris.
„Vejasi, juk mes (su Kęstučiu) ne jaunyn einame, – lakoniškai apie augančią konkurenciją kalbėjo A. Stapušaitytė. – Tačiau kaip jaunimas tobulės, sunku prognozuoti. Vieni būna talentingi, bet neįdeda darbo, kiti tik darbu viską ir pasiekia. Badmintonas toks žaidimas: reikalauja daug savybių, bet to neužtenka. Reikia dar dirbti ir išvengti traumų“.
Žada pranokti Stapušaitytę
Pirmajame Lietuvos čempionato finalo sete V. Fomkinaitė buvo išsiveržusi į priekį 16:9, tačiau neišlaikė iniciatyvos ir pralaimėjo 19:21. Antrąjį setą A. Stapušaitytė laimėjo rezultatu 21:14.
V. Fomkinaitė tapo pirmąja nuo 2007 metų A. Stapušaitytės varžove, kuriai per abu setus pavyko surinkti bent 12 taškų. Paskutinį kartą tai buvo pavykę K. Dovydaitytei (17:21, 18:21).
„Norėjau tik gerai žaisti, nesitikėjau, kad pavyks tiek taškų surinkti. Išsiveržusi į priekį per anksti turbūt apsidžiaugiau. Stengiausi padaryti daugiau nei galiu, kad likčiau savimi patenkinta“, – apie finalą kalbėjo V. Fomkinaitė.
„Žaidžiant su tokiomis varžovėmis kaip Akvilė ar Gerda, labai jaučiasi mano patirties trūkumas. Atsiranda klaidos, trūksta užsivedimo, susikaupimo kovojant dėl kiekvieno taško“.
Vis dėlto perspektyviausia Lietuvos badmintonininkė tikisi, jog ilgai pergalės prieš A.Stapušaitytę nereikės laukti. „Manau, jau kitąkart dar rimčiau pasipriešinsiu. Nejaučiu didelės baimės su ja žaisdama. Kaip tik lengviau, nes išeinu į aikštelę galvodama, kad neturiu ko prarasti“.
16-metė A. Fomkinaitė teigė jau apsisprendusi ateitį sieti su badmintonu. „Akvilės kartelė tarptautinėje arenoje aukštai pakelta, bet tikiuosi, kad peraugsiu ir dar aukščiau iškelsiu. Gal net olimpinėse žaidynėse geriau pasirodysiu“, – ambicijų neslėpė A. Fomkinaitė.