„Labai skaudu tokį sprendimą priimti, kai iki renginio liko tiek nedaug, tačiau logistiniai ir techniniai iššūkiai bei sudėtinga dabartinė padėtis pasaulyje, neleidžia mums suorganizuoti renginio taip, kaip jis nusipelno.
Suburti į vieną vietą nacionalines rinktines, sudarytas iš stipriausių pasaulio buriuotojų, kurie pirmąkart visi susitiktų viename renginyje, nepaisant šio atidėjimo, išlieka pagrindiniu SSL tikslu“, – skelbiama viešame organizatorių pareiškime.
Pasak SSL Lietuva organizacijos vadovo, Kristoforo Akromo, ši žinia buvo tikrai netikėta ir nuvilianti tiek olimpinės vicečempionės Gintarės Volungevičiūtės Scheidt vadovaujamai Lietuvos rinktinei, tiek, ko gero, ir visoms 40 šalių, kurių buriuotojai intensyviai ruošėsi jau už trijų savaičių turėjusiems prasidėti startams.
„Išties liūdna, kad finalai buvo atidėti iki jų likus tiek nedaug laiko ir kai į pasiruošimą jiems buvo įdėta tiek daug pastangų. Savaitgalį vyko intensyvios diskusijos tarp SSL organizacijos ir 40 finaluose dalyvaujančių šalių atstovų.
Šių diskusijų metu, įvertinus galimas rizikas, ir buvo priimtas būtent toks sprendimas. Mes su komanda intensyviai ruošėmės jau kelis mėnesius. Neseniai grįžome iš treniruočių stovyklos, o prieš pat startą finaluose turėjome vykti į dar vieną.
Buvo įdėta daugybė organizacinio darbo ieškant partnerių, formuojant komandą, bandant perprasti laivą ir atrasti reikiamą greitį, ruošiantis šiam istoriniam įvykiui.
Tačiau tikiu, kad visos tos pastangos nenueis veltui – sužinoję naują renginio datą, turėsime papildomo laiko sustiprinti savo sportinę formą, o pavasarį reikės tik dulkes nupūsti nuo jau turimų žinių ir įgūdžių“, – pozityvumo neprarado K. Akromas.
Pasak jo, didelio sportinio renginio atidėjimas, nėra beprecedentis įvykis, o ypač pastaraisiais keliais sudėtingais metais tapo sporto pasaulio dalimi. Jam antrino ir komandos vadovas, olimpietis buriuotojas Rokas Milevičius.
„Pastaruoju metu tikrai nemažai dirbome su komanda. Buvau patenkintas tiek komandos sudėtimi, tiek jos demonstruojamu lygiu. Žinoma, atsiradusi pertrauka gali atsiliepti komandos meistriškumui, pertraukos sporte nėra gerai.
Kita vertus, žiemą galėsime išnaudoti dar gilesniam pasiruošimui, o pavasarį vėl atšviežinti jau turimus įgūdžius ant vandens ir diegti per žiemą išanalizuotas naujoves“, – teigia R. Milevičius.
Lietuvos rinktinė, vasarą kvalifikaciniame etape iškovojusi kelialapį SSL Gold Cup finalus, ten turėjo startuoti spalio 29 dieną bei, drauge su 40 kitų valstybių finalinio etapo pakopose siekti pergalės dėl geriausios buriavimo valstybės vardo.
„SSL Gold Cup“ pasaulio taurė yra unikalaus formato čempionatas buriavime. Pagrindiniai jo principai perimti iš Pasaulio futbolo taurės – čia varžosi iš griežtai nacionaliniu pagrindu sudarytos skirtingų valstybių rinktinės, į kurias patenka tik stipriausi tos šalies buriuotojai.
Valstybių rinktinės sudaromos kiek įmanoma objektyvesniu principu – dalis komandos atrenkama pagal globalų SSL reitingą, dalis – komandos kapitono sprendimu.
Visos dalyvaujančios šalys varžosi identiškais organizatorių suteikiamais sportiniais laivais, tad pašalinamas finansinis elementas, kai daugiau finansavimo turinčios valstybės turi ir daugiau šansų laimėti, nes turi geresnes technologijas ar daugiau šansų treniruotis.
Šioje taurėje – visi varžosi lygioje konkurencijoje ir laimi išties didžiausią meistriškumą pademonstruojanti valstybės rinktinė.
Kelerius metus kurtas formatas sėkmingai startavo praėjusiais metais ir iškart sugebėjo sutraukti net 56 valstybių komandas, kurių sudėtyje – olimpiniai ir pasaulio čempionai, „America‘s Cup“ bei „The Ocean Race“ varžybų dalyviai.
Naują „SSL Gold Cup“ finalų datą bei kitas detales organizatoriai pažadėjo pranešti, kai jos bus išdiskutuotos ir nuspręstos atsižvlegiant į organizacinius aspektus bei taurėje dalyvaujančias komandas.