Anksčiau leido, dabar uždraudė
Praėjusią savaitę Kaune vykusios Lietuvos jaunimo bokso pirmenybės neapsiėjo be triukšmo.
Tris dienas Lietuvos sporto universiteto salėje dėl 20 medalių komplektų rungėsi per šimtą dalyvių, tačiau ne visiems buvo suteikta proga pademonstruoti savo sugebėjimus.
Į Delfi kreipėsi vieno iš jaunųjų boksininkų tėvas, kuris skundėsi, jog organizatoriai 17-mečiui jo sūnui užtrenkę duris prieš pat nosį.
Anot vyro, jaunuoliui atvykus į varžybų vietą, LBF generalinio sekretoriaus Donato Mačiansko sprendimu boksininkas nepriimtas į turnyrą, kadangi yra ne Lietuvos, o Rusijos pilietis.
Vis dėlto remiantis tėvo pateikta informacija, jis gimė Vilniuje, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir praeityje jau buvo dalyvavęs bei laimėjęs šalies pirmenybes.
Patikrinus ankstesnių varžybų protokolus, Delfi įsitikino, jog prieš keletą metų boksininkas iš tiesų tapo Lietuvos jaunučių čempionu, startavo kituose šalyje vykusiuose tarptautiniuose turnyruose.
Vilniaus bokso klubo treneris Valentinas Mironovas nuo 11 metų sportuojantį savo auklėtinį apibūdino kaip „jau parengtą ir perspektyvų“ boksininką.
„Aš jį jau penkerius ar šešerius metus žinau kaip vilnietį, kuris mokosi lietuviškoje mokykloje, kalba lietuviškai. O koks ten jo pasas – niekada ir neklausiau“, – atsiliepė V. Mironovas.
Skundžiasi psichologine trauma
Bokso specialistas stebėjosi, jog auklėtiniui Kaune nebuvo leista iškopti į ringą.
„Nenoriu nieko kritikuoti, man tiesiog įdomu, kodėl taip nusprendė. Galvočiau, jog kaip tik vertėtų priimti kad ir dabar Lietuvoje esančius ukrainiečius – iškart pakiltų lygis, čempionatas būtų tik įdomesnis. Ir nemanau, kad svečiai imtų skriausti vietinius boksininkus, nes mūsiškių lygis irgi nėra prastas“, – svarstė V. Mironovas.
Jo paties nebuvo varžybų vietoje, kuomet svarstyta, kaip elgtis su rusišką pasą teisėjams pateikusiu boksininku.
Jaunuolio tėvas, kuris su D. Mačiansku bendravo telefonu, skundėsi taip ir nesužinojęs nepalankaus sprendimo motyvų.
„Iki šio incidento mano sūnus dalyvavo visų lygių varžybose ir neturėjo jokių problemų. Tačiau dabar jis patyrė rimtą psichologinę traumą. Sunkaus darbo metai buvo nubraukti sprendimu, kuris ir kitiems vaikams gali sugadinti svajones, padaryti nepataisomos žalos jų besiformuojančioms asmenybėms.
Manau, kad buvo pažeista Lietuvos Konstitucija, apibrėžianti šalyje nuolat gyvenančių užsienio piliečių teises. Prašau jūsų įvertinti tokio sprendimo legitimumą, santykį su Lietuvoje gyvenančių etninių mažumų teisėmis ir jų integracija“, – laiške Delfi rašė jaunojo sportininko tėvas.
Savo ruožtu, D. Mačianskas Delfi tvirtino mėginęs pagrįsti LBF poziciją, tik jo argumentai nebuvę išklausyti.
„Stengiausi tėčiui viską gražiai paaiškinti, bet mačiau, kad žmogus negirdi – pokalbis iš karto prasidėjo nuo grasinimų teismais ir panašiai. Apgailestauju, kad kažkas negalėjo dalyvauti mūsų čempionate, bet yra taisyklės.
Visų pirma, šis sportininkas varžybų teisėjus pastatė prieš faktą, nes atvažiavo tiesiai į svėrimus, prieš tai neatlikęs reikalingų procedūrų – nepraėjęs mandatinės komisijos.
Antra, jis neturi Lietuvos pilietybės, o tokiems sportininkams nacionaliniuose čempionatuose dalyvauti negalima. Nacionaliniai čempionatai skirti išaiškinti stipriausius mūsų sportininkus, kurie atstovaus Lietuvai Europos ir pasaulio pirmenybėse bei kitose tarptautinėse varžybose. Kitų valstybių piliečiai Lietuvos vardu to daryti negali“, – komentavo LBF generalinis sekretorius.
Atvirame čempionate mato daugiau žalos nei naudos
Jis tikino, jog ši federacijos nuostata nėra nukreipta išskirtinai prieš Lietuvoje gyvenančius Rusijos piliečius.
„Jūs sakote – rusas, nors man lyg ir minėjo, kad jis – ukrainietis. Nesvarbu, esmė ta, kad tokiems sportininkams esame sudarę galimybę dalyvauti parengiamuosiuose turnyruose, didžiųjų miestų ir rajonų pirmenybėse. Ten dalyvauti nedraudžiame, bet nacionaliniai čempionatai skirti Lietuvos piliečiams.
Tokį sprendimą esame patvirtinę vykdomajame komitete, turime oficialius varžybų nuostatus – ten viskas aiškiai surašyta. Vadovaujamės ir ministerijos reguliavimu, kuris sako, kad nacionaliniai čempionatai skirti Lietuvos piliečiams – tai tikrai nėra vienašališkas mano ar varžybų teisėjų sprendimas.
Jeigu vykdytume atvirąjį čempionatą, būtų reikalinga ir atskira įskaita užsieniečiams. Kadangi mūsų varžybos vyksta vieno minuso sistema, iškart kiltų probleminis klausimas. Tarkime, svečias primuša mūsiškius, tampa čempionu, bet paskui niekur negali atstovauti – toks dalyvavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės, tik įneša chaoso. Kadangi jam pralaimėję lietuviai iškrenta iš varžybų, nors kitu atveju galbūt būtų tapę rinktinės nariais“, – aiškino D. Mačianskas.
Paklaustas, kodėl tuomet prieš keletą metų tas pats boksininkas tapo Lietuvos jaunučių čempionu, vienas LBF vadovų traukė pečiais.
„Jeigu taip buvo, vadinasi, tai įvyko kažkaip aplenkiant mūsų reguliavimą. Gal kažkas atsainiai patikrino dokumentus ar panašiai – formaliai taip neturėjo būti“, – sakė D. Mačianskas.
Tiesa, kitaip nei teigia LBF generalinis sekretorius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nereglamentuoja užsienio piliečių dalyvavimo Lietuvos čempionatuose.
„Sporto federacijos, rengdamos nacionalinius čempionatus, pačios nustato varžybų tvarką ir reikalavimus dalyviams. Varžybų nuostatuose paprastai įtvirtinama, ar dalyvaus tik mūsų šalies pilietybę turintys, ar ir kitų valstybių piliečiai. Taip pat nuostatuose apibrėžiamas dalyvių amžius, varžybų struktūra, tikslas, teisėjavimas ir kitos sąlygos.
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad nacionalinis čempionatas galėtų būti uždaras dėl vykdomos atrankos į pasaulio ar Europos čempionatus, kitų priežasčių“, – rašoma ministerijos atsakyme Delfi.
Kita vertus, ta pati ŠMSM antradienį atnaujino savo rekomendacijas šalies sporto organizacijoms, susijusias su jau metus besitęsiančiu karu Ukrainoje.
Pritaria boikotui
ŠMSM jau anksčiau ragino nutraukti bet kokius sporto ryšius su Ukrainą atakuojančių valstybių subjektais.
Nuo šiol lietuviai raginami nedalyvauti tose sporto varžybose, į kurias kviečiami Rusijos ir Baltarusijos sportininkai ar komandos – taip pat ir tuo atveju, jei dalyvauja kaip neutralūs atletai.
Tokiu atveju varžybas praleisiančioms federacijoms žadama kompensuoti finansinius praradimus taikant COVID-19 pandemijos metu naudotą finansavimo modelį.
Sporto organizacijoms taip pat rekomenduojama nekviesti ir neleisti Lietuvoje vykstančiose varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, atstovaujantiems savo šaliai.
Skatinama ne tik patiems nesiųsti kvietimų ir tarpininkavimo raštų vizų išdavimo klausimais Ukrainą užpuolusių valstybių piliečiams, bet ir kreiptis į partnerius Europos Sąjungoje, prašant, kad daugkartinės vizos nebūtų išduodamos jų šalyse.
Be to, ŠMSM siūlo raginti varžybų dalyvius savanoriškai pasirašyti deklaraciją, kuria „būtų reikalaujama baigti karą Ukrainoje, pasisakoma prieš terorizmą ir agresiją, vykdomą Ukrainoje“.
Federacijoms rekomenduojama nedalyvauti Rusijos ir Baltarusijos organizuojamuose bet kokio formato sporto renginiuose ar varžybose, o dalyvaujant daugiašaliuose formatuose aktyviai smerkti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos režimo paramą šiai agresijai.
Primename, kad boksas yra sporto šaka, kurioje rusų ir baltarusių dalyvavimo klausimas kol kas yra jautriausias. Mat Tarptautinė bokso asociacija (IBA) praėjusį rudenį sugrąžino agresorių sportininkus į tarptautinę areną kartu su savo teisėjais, vėliavomis, himnais.
Kaip ir Lietuva, viešai boikotuoti tarptautinius čempionatus su rusais ir baltarusiais pažadėjo JAV, Kanada, Airija, Didžioji Britanija, Čekija, Švedija. LBF prezidentas Darius Šaluga anksčiau Delfi yra minėjęs, jog tokios pozicijos laikosi maždaug 15-20 šalių, tik ne visos kalba garsiai vengdamos galimo atoveiksmio.
IBA prezidentas iš Rusijos Umaras Kremliovas žada „griežtas sankcijas“ boikotuosiantiems varžybas ir kviečia atskirus sportininkus tokiu atveju nepaisyti savo šalių federacijų, siūlydamas IBA sąskaita apmokėti jų dalyvavimo čempionatuose išlaidas.
