Olimpinė chartija – griežtesnė nei LTOK įstatai
„Įstatai tikrai bus keičiami. Nematau visiškai jokios problemos į juos įrašyti kadencijų limitą, galime tai padaryti. Diskutuosime, jei bus tokia nuomonė, aš tik už“, – 2020-aisiais perrinkta LTOK prezidente trečią kartą, sakė D. Gudzinevičiūtė.
Vis dėlto LTOK įstatai išliko nepakitę – į juos nenugulė nei maksimalaus vadovų kadencijų skaičiaus apribojimas, nei nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, apie kuriuos buvo kalbėta prieš ketverius metus.
Todėl dabar LTOK neatitinka Sporto įstatymo nuostatų ir negali gauti valstybės paramos.
Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet planavo apie 600 tūkst. eurų nukreipti olimpinio ir paralimpinio judėjimo plėtojimo programai, bet konkursas taip ir neįvyko dėl kriterijus atitinkančių pretendentų stokos.
Spalį laukiančiuose LTOK prezidento rinkimuose dalyvausiantis Mantas Marcinkevičius tai vadina „vagyste iš olimpinės bendruomenės“.
„Šios lėšos galėtų būti tiesiogiai skirtos finansuoti sporto organizacijas, būsimus, esamus ir buvusius olimpiečius. LTOK taip pat turi visas galimybes dalyvauti projektinėje veikloje ir papildomai finansuoti sportininkus, tačiau tai nėra daroma“, – „Delfi“ teigė vienintelis D. Gudzinevičiūtės konkurentas, pergalės atveju, žadantis įvesti kadencijų limitą.
Tačiau ilgametė LTOK vadovė atkerta, jog ilgesnė valdymo trukmė leidžia įgyti svorį tarptautinėje erdvėje.
„Kadencijų ribojimo pradininkai buvo skandinavai, kurie į tai žiūrėjo labai rimtai. Bet dabar jie keičia nuomonę, nes prasidėjus karui Ukrainoje paaiškėjo, kad su savo dviem kadencijomis neturi jokios įtakos pasaulio bendruomenei. Per dvi kadencijas nei Europoje, nei pasaulyje neįgauni jokios įtakos, dažniausiai nesi išrenkamas į jokį valdymo organą“, – paskelbusi, kad ketvirtą kartą dalyvaus rinkimuose, kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.
58-erių buvusi šaulė nuo 2018 metų yra Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė, nuo 2021 metų – Europos nacionalinius olimpinius komitetus vienijančios asociacijos ENOC viceprezidentė.
Ji tvirtino dėl ketvirtosios kadencijos konsultavusis su IOC prezidentu Thomasu Bachu.
„Turėjau šiokių tokių dvejonių, bet jis užtikrino, kad jie patys yra suinteresuoti, jog IOC nariai liktų pozicijose, kurios turi didesnę įtaką ir šalyje, ir regione“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
Tiesa, jos paminėtas Th. Bachas pats nusprendė apsiriboti 12 metų valdymu. IOC prezidentu aštuonerių metų kadencijai jis buvo išrinktas 2013-aisiais, 2021-aisiais perrinktas papildomiems ketveriems metams – maksimaliam Olimpinės chartijos leidžiamam terminui.
Nors pernai buvo pasigirdę kalbų apie galimas pastarosios korekcijas, atveriant Th. Bachui dar vienos kadencijos perspektyvą, praėjusį mėnesį baigiantis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms 70-metis vokietis pranešė paliksiantis postą ateinantį pavasarį.
Savo ruožtu, gaires nacionaliniams olimpiniams komitetams nustato 2022-aisiais išleisti Bendrieji gerojo valdymo principai, papildantys IOC Etikos kodeksą.
Šio dokumento preambulė skelbia, kad remtis išdėstytais principais privalo visi olimpinio judėjimo nariai, kita vertus, pasirinktos formuluotės nėra griežtai vienareikšmės.
Minėtu dokumentu skatinamas „periodiškas renkamų ar skiriamų valdymo organų atnaujinimas“ pasitelkiant vieną ar kelias priemones: kadencijų skaičiaus (pavyzdžiui, ne daugiau nei 3 ar 4 iš eilės, atitinkamai ne daugiau nei 12 ar 16 metų tose pačiose pareigose) ir/arba amžiaus (pavyzdžiui, ne daugiau nei 70 ar 75-eri metai) limitus.
LTOK įstatuose įtvirtintas tik pastarasis – renkami į valdymo organus gali būti asmenys, nesulaukę 70 metų.
O kai kuriose šalyse pro pirštus žiūrima į bet kokius apribojimus – ar tai reiškia ir daugiausiai „įtakos pasaulio bendruomenei“?