Lenkijoje vykusiame pasaulio fitneso čempionate pirmą kartą dalyvavusi R. Žiauberytė iki pat pabaigos netikėjo, kad gali laimėti. Tik kai savo pavardės neišgirdo kviečiant antrąją vietą bikinio iki 172 centimetrų ūgio kategorijoje laimėjusią sportininkę, lietuvė nesuvaldė emocijų.
„Atrodo svajoji, sieki, bet kartais ta viršūnė atrodo nepasiekiama. Mums iš mažesnės šalies šiame sporte jau daug metų aiškios lyderės – Rusija, Ukraina, jas labai sunku aplenkti. Jau netgi susiformavo stereotipai, – įspūdžiais dalijosi Klaipėdoje gyvenanti ir trenerės duoną kremtanti Arūno Vandžio auklėtinė, nugalėjusi ir absoliučioje bikinio kategorijoje.
– Tokį jūsų emocijų pliūpsnį ir išprovokavo tai, kad šiame sporte aplenkti Rusijos ar Ukrainos sportininkes beveik neįmanoma? – paklausiau R. Žiauberytę.
– Patys teisėjai įvardino, kad šių šalių sportininkės labai stiprios. Girdėjau komentarus, kad mano sportinė forma kažkiek geresnė, bet patys netikėjome, kad pavyks aplenkti ruses ir ukrainietes. Dėl to buvo sunku patikėti.
Vėliau lietuvės ir užsienietės man padėkojo – šia pergale jas motyvavau ir įkvėpiau. Žinutė aiški – galima pasiekti ir aplenkti, nesvarbu, kad ir iš kokios mažos šalies būtumei. Nereikia taikstytis prie stereotipų – drąsiai ženkite ant scenos ir siekite aukščiausių tikslų.
– Stereotipai tikriausiai neatsiejami nuo subjektyvaus vertinimo, kuris šiame sporte įvardijamas ir kaip problema?
– Mūsų sportas labai subtilus, sunkus ir vertinimas. Plaukime ar krepšinyje viskas aišku – laimi tas, kas atplaukė pirmas, ar įmetė daugiau taškų. Pas mus yra ir objektyvumo, ir subjektyvumo. Aišku, yra bendri vertinimo kriterijai, bet kiek teisėjų, tiek ir nuomonių.
Atvirai galiu pasakyti – siekiau ir kovojau iki pačios pabaigos. Ant scenos niekas nebūtų pasakęs, bet giliai širdyje netikėjau, kad teisėjai objektyviai įvertins. Kai išgirdome, kad antroje vietoje ne Lietuva, mūsų šalies komanda džiaugsmo šauksmu nusiaubė visą areną.
O juk pirmą kartą dalyvavau pasaulio čempionate. Pavasarį pirmą kartą varžiausi Europos čempionate ir laimėjau bronzos medalį. Tie laimėjimai atėjo ne iš karto, po truputį. Be abejo, aukso medalis planetos pirmenybėse – mano karjeros pergalė.
– Šiais metais triumfavote ir prestižinėse „Arnold Classic Europe“ varžybose, ten iškovojote ir taip vadinamą profesionalės kortą. Esate trečia Lietuvos sportininkė po Dianos Stankejevos ir Kristinos Narbutaitytės, laimėjusi bikinio kategorijos profesionalo kortą. Tai taip pat svajonės išsipildymas?
– Pasvajodavau apie profesionalės kortą, žinojau, kad labai stiprios varžybos, didelė konkurencija. Daug metų maniau, kad esu neverta, tačiau šiais metais nusprendėme išmėginti. Vėlgi tai buvo pirmas kartas ant „Arnold Classic Europe“ scenos ir aukso medalis savo ūgio kategorijoje. Absoliučioje kategorijoje (dalyvauja visos 8 ūgių kategorijos – red.) patekau į trejetuką ir laimėjau profesionalės kortą. Taip gavau teisę dalyvauti aukštesnėje lygoje.
– Ar profesionalų lygmenyje varžytis bus daug sudėtingiau?
– Dalyvavau mėgėjų varžybose, o nuo šiol teks kovoti su profesionalėmis merginomis. Visos, kurios laimi profesionalės kortą, paskui save atsineša čempionių titulus ar prizines vietas. Man gal ir įdomiau – nauja motyvacija, didesni iššūkiai, nestovėsiu vietoje.
– Ar sunku pereiti iš mėgėjų į profesionalų varžybas?
– Kriterijai ir pasirengimas nesiskiria. Pozavimas ir tai, kaip reikia elgtis scenoje, lieka tas pats. Tai kelia pasitikėjimą savimi, nes esu ne pirmi metai scenoje. Kita vertus sėkmingai iš lietuvių startuoja Kristina Narbutaitytė, o tai rodo, kad lietuviai gali ir profesionalų lygoje stipriai pasirodyti. Esu savikritiška, žinoma, man neramu, jaudinuosi, juk pradedame nuo nulio. Esu pasaulio čempionė, bet dabar teks viską pradėti kaip ir iš pradžių.
– Susidariau įspūdį, kad gyvenate šiuo sportu ir neišeinate iš sporto salės?
– Teisingai. Taip man lengviau įdėti širdies, nes tuo gyvenu. Tai nėra kelių mėnesių hobis. Kūno rengyba turi būti gyvenimo būdu, jei nori iš visos širdies tai daryti. Jei darysi atmestinai ar trumpai, nieko nepasieksi.
– Po pergalės Lenkijoje treneris A. Vandys pagyrė?
– Tikrai pagyrė, yra dėl ko. Treneris dažniausiai tik pasako klaidas, kurios priverstų mane dar labiau stengtis siekti geresnių rezultatų. Dabar, kai laimėjau aukščiausią titulą, pateisinau visus lūkesčius. Man didžiausia garbė, kad ši pergalė buvo įvardyta kaip istorinė. Tai net ne dėl savo vardo, bet dėl visos Lietuvos garsinimo. Treneris labai pagyrė ir pasidžiaugė.
– Kiek laiko užsiimate kūno rengyba, kaip apskritai atsidūrėte sporto salėje?
– Viso to „kaltininkė“ yra mano mama. Kai man buvo 15 metų, Šiauliuose ji pasiūlė eiti kartu sportuoti dėl sveikatos, užimtumo. Netrukus treneriai Vidmantas ir Audronė Lukiai padrąsino mane sudalyvauti jaunučių fitneso varžybose. Kai pradėjau varžytis ant scenos, tai ir šiandien negaliu sustoti. Žinoma, buvo pertraukų, mokiausi, studijavau, bet niekada nepamiršau sporto. Grįžau ir su treneriu A. Vandžiu pradėjome ruoštis jau bikinio kategorijos varžyboms.
– Sportavote, nes norėjote sustiprėti ar kaip daugelis moterų sako „figūrą pataisyti“?
– Priežastys buvo tokios pačios, kaip ir daugelio merginų. Buvau labai plona ir gležna, neturėjau jėgų. Mano tikslas buvo sportuojant priaugti svorio. Žinote, o numesti svorio ya lengviau, nei priaugti. Dabar mano misija – motyvuoti jaunimą. Čia yra ne tik išvaizda, bet ir psichologiniai momentai – atsiranda pasitikėjimas savimi, įsitvirtini socialiniame gyvenime. Viskas man pavyko, bet reikėjo daug metų. Kai viską darai protingai, viskas gerai.
– Ar tiesa, kad turite talismaną – į varžybas vežiojatės 5 kg svarmenis?
– Turiu 5 kg „hanteliukus“ ir juos visur vežiojausi į varžybas Lietuvoje. Į užsienį negalėjau vežtis, nes gaunasi jau visas rankinis bagažas. Su tais svarmenimis darau apšilimą ir niekaip be jų neapsieinu. Tiesa, ir Ispanijoje Europos čempionate, ir Lenkijoje pasaulio čempionate buvau be jų.
Tačiau ruoštis padėjo mano draugas Žilvinas Kymantas. Esu jam labai dėkinga – padėjo jo didelis emocinis ir psichologinis palaikymas. Džiaugiuosi, kad turiu tokį žmogų šalia ir jis mane supranta. Viskas susiję su sportu, treniruotėmis, mityba. Aš net draugų atsiprašau kiekvieną sezoną – pasibaigs varžybos, tuomet ir susitiksime, pasėdėsime.