Apie šių varžybų sudėtingumą ir žiaurumą yra pasakojęs „Netflix“ dokumentikos serialas „Watch Human Playground“.
„Mačiau šį serialą, bet idėja kilo anksčiau – prieš porą metų. Iš esmės tada, kai nubėgau pirmą maratoną. Tada jau pradėjau žiūrėti toliau ir pamačiau šias varžybas. Iš karto buvo toks vau ir pasakiau, kad kažkada dalyvausiu ir šios varžybos atsirado tikslų sąraše“, – Delfi sakė R. Guščinas, dalyvavęs 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse.
Kitų metų balandžio 4-14 d. įvyks jau 39-osios „Marathon des Sables“, gimusios dar praėjusiame amžiuje. Pirmosios varžybos surengtos 1986 m., o jų pradininku laikomas prancūzas Patrickas Baueris, 1984 m. vienui vienas per dvylika dienų įveikęs 350 km.
Šiais laikais sportininkams dykumoje reikia įveikti 250 km atstumą. 2025 m. dalyvių laukia šeši etapai – 31,1 km, 40,8 km., 85,3 km (padalintas į dvi dalis), 43,1 km, 31,4 km ir 21,1 km ilgio.
Organizatoriai pasirūpina tik geriamu vandeniu ir nakvynės vieta – palapine dykumoje. Viskuo kitu – maistu, rūbais, sportine apranga, kuprine, miegmaišiu ir t.t. – turi pasirūpinti patys dalyviai.
R. Guščino per likusius septynis mėnesius iki varžybų ir jų metu laukia ne vienas iššūkis, o vienas didžiausių – oro sąlygos Sacharos dykumoje. Dieną ši gali siekti daugiau nei 50 laipsnių karščio, o naktį priartėti prie nulio ar kristi žemiau šio.
„Laukia labai daug iššūkių. Skaičiau, domėjausi, kaip kiti ruošiasi, kai klimatas yra kitoks šalyje, kur ruošiesi ir nėra tam sąlygų prie jų priprasti. Tikrai sunku. Vieni važiuoja ruoštis kažkur kitur, kiti ne. Ta kaitra tikrai žiauri .
Taip pat visur turėsime neštis savo kuprinę, kurioje miegmaišiai, aprangos. Ji svers apie dešimt kilogramų. Todėl neseniai įvykusį Vilniaus maratoną jau bėgau užsidėjęs tokio pat svorio liemenę, kad priprasčiau prie to. Tokį bėgiojimą tęsiu toliau, taip pat planuoju kelias keliones į karštesnes vietas.
Kaitra ir smėlis – du didžiausi iššūkiai. Smėlio patenka į sportinius batus, dėl to nutrina kojas, būna šakės tada“, – žvelgė R. Guščinas.
Praėjusį savaitgalį vykęs Vilniaus maratonas tapo sugrįžimo varžybomis R. Guščinui – prieš keturis mėnesius jam plyšo čiurnos raiščiai ir skilo kaulas. Nors gydytojai sakė, kad po 3-4 mėnesių galės nubėgti kilometrą, jis per mažiau nei keturias valandas įveikė visą maratoną.
„Gydytojas sakė, kad po trijų ar keturių mėnesių galėsiu ramiai bėgti kokį kilometrą, bet ne daugiau. Bet norėjau įrodyti, kad galima. Turbūt nėra gerai, bet mečiau sau iššūkį ir prabėgau maratoną.
Per karjerą turėjau šešias operacijas, bet manau, kad ši – pati rimčiausia. Anksčiau buvo plyšę kryžminiai kelio raiščiai. Tai dabar viena koja yra lyg po karo. Tai jaučiasi, o kai duodi daugiau krūvio, tą pajaučia ir kita koja“, – šyptelėjo R. Guščinas.
Ar visa tai neapsunkina pasiruošimo laukiančiam milžiniškam iššūkiui?
„Dar nežinau ar esu pasiruošęs, bet nematau ko laukti ir atidėlioti“, – žvilgsnį į „Marathon des Sables“ metė jis.
Tokios varžybos – ne tik fizinis, bet ir finansinis iššūkis. Vien už startinį mokestį R. Guščinas sumokėjo 3900 eurų, o dar laukia skrydis į Maroką, pasirengimo išlaidos, taip pat visi pirkiniai, kurie turi būti kuo lengvesni – pradedant kuprine ir baigiant miegmaišiu.
Organizatoriai skelbia, kad varžybose per istoriją jau yra dalyvavę daugiau nei 30 tūkst. drąsuolių. Trečdalis jų renkasi ėjimą, likusi dalis – bėgimą. Dalyvių reikalaujama palaikyti ne mažesnį nei 3 kilometrų per valandą greitį.
Iš minėto skaičiaus 90 proc. dalyvių pasiekia finišą, o vidutinis jų amžius – 51-eri metai.
„Marathon des Sables“ yra pareikalavęs ir aukų – prieš trejus metus dėl širdies smūgio trasoje mirė prancūzas.
Šias varžybas yra įveikęs ir buvęs „Barcelonos“ futbolo komandos treneris Luisas Enrique, šiuo metu dirbantis Paryžiaus „Saint Germain“ klube.