Ketvirtadienį skelbėme apie Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) žingsnį atsisakyti šimtametę istoriją turinčios jojimo rungties.
2024-ųjų Paryžiaus olimpiada bus paskutinė, kurioje šiuolaikinėje penkiakovėje atletai varžysis ir jojimo rungtyje. UIPM praneša, jog pradėta ieškoti jojimo sporto šaką keisiančios disciplinos.
Remiantis UIPM rekomendacijomis, naujoji šiuolaikinės penkiakovės rungtis turėtų didinti šios sporto šakos populiarumą ir patrauklumą, kartu išlaikant jos esmę – fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujančios sporto šakos statusą. Naujovės įsigalios tik 2028-ųjų vasaros žaidynėse.
Krungolcas: vietoj žirgų – gal kortos?
Pekino olimpinis vicečempionas, Tokijuje ir Rio de Žaneiro žaidynėse teisėjavęs Edvinas Krungolcas mano, jog tokie UIPM žinsgniai – skuboti ir neaptarti su visa sporto šakos bendruomene.
„Po pranešimu feisbuke skaičiau komentarus, nebuvo nei vieno pritariančio. Iš esmės likau lengvai šokiruotas. Didelis klausimas, ar tai legalus žingsnis. Tokį sprendimą turėtų priimti UIPM kongresas, o ne generalinė valdyba. Visos šalys turėtų balsuoti.
Juk tai kaip Konstitucijos ar taisyklių pakeitimas. O tokie sprendimai ir balsavimas turėtų vykti kongrese, kaip sakoma, visi šeimos nariai tą turėjo spręsti ir apie tai diskutuoti. Keista, nelabai suprantu, kodėl dabar tokį žingsnį dėjo valdyba ir kodėl taip skubėta.
Manau, tai nelegalus sprendimas ir šie pokyčiai bus apskųsti“, – prognozuoja 48-erių šiuolaikinės penkiakovės teisėjas E. Krungolcas.
2008-ųjų Pekino sidabro laimėtojas neturi minčių, kas galėtų pakeisti jojimą, o dabar viešai aptariamos alternatyvos kertasi su UIPM pateiktomis rekomendacijomis.
„Vienas geras komentaras buvo, jog pagal tuos kriterijus, kuriuos nurodė UIPM, puikiai tinka tik kortų lošimas. Nėra traumų rizikos, mažai vietos užima, lengva transportuoti, žodžiu, puiki alternatyva papildyti penkiakovę.
Rimčiau svarstant, neateina į galvą jokia sporto šaka, jog sakytum, štai, ši disciplina puikiai tinka. Kalbama apie dviračius, tačiau vienas kriterijų – nauja rungtis neturi sukelti logistinių ir finansinių iššūkių.
Na, dviratis nėra tai, ką būtų paprasta vežiotis po pasaulį. O ir jų kaina priklausomai nuo tipo nėra maža. Nebent organizatoriai parūpintų visiems dalyviams vienodus dviračius.
Siūlantys dviračius, ko gero, mato sąsajų su jojimu. Jojime yra balnas, o dviračiuose – balnelis. Tokia pirma mintis šauna į galvą. Buvo kalba apie jojimo transformaciją neatsisakant šios rungties. O čia kaip griaustinis iš giedro dangaus.
Žlunga visa penkiakovės koncepcija, paties olimpinių žaidynių pradininko Pierre'as de Coubertino universalios sporto šakos idėja. Tame universalume yra bendravimas su žirgu. Dabar žlunga sporto šakos pagrindai“, – tvirtina E. Krungolcas.
„Kita vertus, jei jau toks olimpinių žaidynių ultimatumas – braukti jojimą arba likti be žaidynių, reikia rinktis geriausią iš blogiausių variantų. Žinoma, jei apskritai brauktų penkiakovę iš žaidynių, manau, sporto šaka labai greitai sunyktų“, – prognozavo E. Krungolcas.
Anot jo, iš šalies atrodo, jog jojimas suteikia sporto šakai nenuspėjamumo, tačiau šioje vietoje viskas paprasčiau.
„Nėra jokių burtų ar netikėtumo faktoriaus. Juk fechtavimo rungtyje nebūtinai nugali geras fechtuotojas. Jei tu ruošiesi, esi stiprus raitelis, jojime pasieki gerą rezultatą. Sutinku, jog pati federacija eilę metų nuolaidžiavo varžybų organizatoriams dėl jojimo, mažino kliūčių aukštį.
Tą pamačiusios federacijos ėmė mažiau skirti ir pinigų, ir laiko. Dabar svarstome, kodėl taip atsitiko“, – kalbėjo E. Krungolcas.
Traukinys pajudėjo, pokyčiai neišvengiami
2013 metų pasaulio čempionas Justinas Kinderis Tokijuje braukė ašarą po nesėkmės jojimo rungtyje.
Prieš ją atletas realiai pretendavo į stipriausiųjų trejetuką, tačiau nepaklusnų žirgą gavęs panevėžietis jojime liko tuščiomis ir turėjo atsisveikinti su olimpine svajone.
Spalį 34-erių sportininkas išrinktas Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generaliniu sekretoriumi. Jis mano, jog pokyčiai su laiku tapo neišvengiami.
„Nemažai argumentų pasakyta, kodėl keičiama jojimo rungtis. Viena jų – plėtros nebuvimas. Šiuolaikinė penkiakovė dabar prieinama tik daliai šalių. Norint populiarinti sporto šaką, ją plėsti kituose regionuose, reikia panaikinti jojimą. Yra bent keliolika valstybių, kurios norėtų rengti didžiuosius penkiakovės renginius, tačiau koją kiša žirgų neturėjimas, o jų transportavimas kainuoja milžiniškas lėšas.
Kitas dalykas, su kuriuo aš pats susidūriau, tai neprognozuojamas žirgo elgesys. Esi puikiausios formos, bet tavo likimą jojime sprendžia ne sportinė forma, o žirgas, nes gauni gal šiek tiek kitokį žirgą nei tavo priešininkai. Taip neturėtų būti“, – kalbėjo J. Kinderis.
Anot jo, pokyčius paspartino Tokijo žaidynėse kilęs skandalas, kuomet pirmavusios vokietės Annikos Schleu trenerė Kim Raisner diskvalifikuota iš žaidynių už smūgį žirgui.
„Mums, sportininkams, tai neatrodė, jog ten kažkoks skandalas, bet socialiniai tinklai išpūtė didžiulį burbulą. Olimpinis komitetas griežtai pasakė, jog jei norite likti žaidynių programoje, turite keisti jojimo rungtį. Nėra jokių abejonių, viskas bus daroma, kad sporto šaka liktų olimpinių žaidynių programoje“, – įsitikinęs J. Kinderis.
Anot jo, jau po fakto klausiama sportininkų nuomonės, o priimant sprendimą jų balsas liko neišklausytas. „Suprantu vyresnius sportininkus, jie nusivylę, nes persikvalifikuoti ir kažką gerai atlikti penktoje rungtyje yra sudėtinga. Sakyčiau, neįmanoma, žinoma, priklauso nuo rungties.
Manau, jaunimas labai greitai nukonkuruos vyresnius atletus, kurių organizmas ir raumenys jau susiformavę. Jaunimui bus lengviau adaptuotis prie naujos rungties“, – prognozavo J. Kinderis.
„Buvo kalba apie keturių rungčių palikimą, tačiau rekomendacijose parašyta, jog turi likti penkių disciplinų formatas. Net neįsivaizduoju, kas galėtų pakeisti jojimą. Galbūt jau ta nauja disciplina yra nuspręsta, bet aš galiu tik spėlioti.
Manau, mums, sportininkams, reikia prisidėti prie penktos rungties paieškų ir kartu diskutuoti. Yra prioritetas likti olimpinėje programoje, nes jei penkiakovės neliks žaidynėse, šis sportas bus niekam neįdomus ir galėsime skirstytis.
Kai vyko korekcijos bėgimo ir šaudymo rungtyse, neturėjome didelių pasirinkimų, dabar sportininkai vėl pastatyti prieš faktą. Jei atvirai, nemanau, kad galima kažką pakeisti, jau traukinys pajudėjo. Jei norime išlikti žaidynėse, pokyčiai neišvengiami.
Kaip sportininkas, o dabar ir federacijos atstovas, eičiau į kompromisą ir ieškočiau penktos rungties.
Suprantu, kodėl jojimas sportininkams svarbus, jis teikia daug malonumo, nors kartais pateikia skaudžių nusivylimų. Bet gyvenimas juda į priekį, išgirdęs tą žinutę apie pokyčius, supratau, jog kito kelio nėra. Vietoj protesto ir bandymo išvengti jų, manau, reiktų greičiau viską nuspręsti ir judėti į priekį. Čia mano asmeninė nuomonė. Nieko nedaryti ir likti prie jojimo yra tiesiog per didelė rizika“, – įsitikinęs J. Kinderis.
Rinktinės lyderės: jojimas penkiakovėje – lyg vyšnia ant torto
„Pirma reakcija – šokas, kai šią savaitę sužinojau apie braukiamą jojimą iš penkiakovės“, – prisipažino Europos čempionė Ieva Serapinaitė, likusi arti kelialapio į Tokijo žaidynes.
„Gaila, jog taip keičiama universali, istorinė sporto šaka. Bet kaip matome, tų priežasčių pokyčiams netrūksta. Gaila, yra kaip yra, mes, kaip sportininkai didelės įtakos tam neturime“, – nusivylimo neslėpė 26-erių I. Serapinaitė.
Anot jos, kol kas daugiau klaustukų nei atsakymų.
„Girdėjau, jog jojimą gali keisti sportinio laipiojimo ar dviračių rungtis. Jojimas reikalauja mąstymo, reakcijos greičio, fizinių jėgų balanso, tad ieškant alternatyvų laipiojimas į uolas visiškai netinka, nes čia lemiamas vaidmuo atitenka rankų jėgai.
Kalbama apie dviračius, bet ar tai bus plentinių ar MTB dviračių rungtis? Be to, jei norima tilpti į 90 minučių formatą, paliekant tuos pačius bėgimo, plaukimo nuotolius, dviračiams tenka ne daugiau nei pusvalandis. Kiek tu gali numinti per tokį laiką, 10 kilometrų? Daug minčių ir klausimų, į kuriuos kol kas niekas negali atsakyti“, – kalbėjo atletė.
Anot jos, panaikinus jojimą pranašumą įgis jaunimas.
„Daug dėmesio skyrę jojimui liks nuskriausti ir jiems tie pokyčiai skaudūs. Jaunimui tai šansas, nes per metus gerai joti neišmoksi. Jiems nusibraukia treji darbo metai ir jauni sportininkai lengvai prisitaikys.
Mano kartos atletams skaudžiau, nes mes stiprūs jojime ir čia turime tam tikrą pranašumą prieš augantį jaunimą“, – kalbėjo I. Serapinaitė.
„Jojimo rungtyje dažniausiai varžybose pavyksta pasiekti gerų rezultatų, surinkti nemažai taškų, žinoma, buvo visokių situacijų, kai ir nebaigdavau trasos, kai nepavykdavo rasti ryšio su žirgu. Bet aš jojimo nebijau, man patinka ši rungtis ir teikia teigiamas emocijas“, – prisipažino I. Serapinaitė.
Tokijo žaidynėse 7-ą vietą užėmusi Gintarė Venčkauskaitė sutiktų su permainomis jojimo rungtyje, bet ne su šios disciplinos braukimu iš sporto šakos.
„Tai nustebino, bet jau kelerius metus ėjo kalbos apie norą keisti penkiakovę, o paskutinės žaidynės paspartino pokyčius. Sunku pasakyti, kas galėtų keisti jojimo rungtį, yra parengtos rekomendacijos naujai disciplinai. Spręsime, kalbėsimės, siūlysime, tiek mes sportininkai, tiek treneriai. Manau, nebus kažkas labai fiziškai stipraus“, – prognozavo Tokijo žaidynių olimpietė.
„Gal šachmatai pakeis jojimą“, – juokėsi G. Venčkauskaitė. „Naujai disciplinai keliami aukšti kriterijai, tai turi būti pakankamai neilga, pritraukianti žiūrovų dėmesį, nereikalaujanti ypatingo inventoriaus rungtis. Greitai rasti tokią rungtį nelengva, laukia ilgos diskusijos“, – prognozavo G. Venčkauskaitė.
„Jojimas – viena stipriausių mano rungčių. Ji pačiai sporto šakai suteikia ypatingo žavesio ir grožio. Jei jojimo neliks, labai nublanks penkiakovė. Žiūrovai labiausiai stebi būtent jojimo ir paskutinę bėgimo bei šaudymo rungtį.
Penkiakovės treniruotes pradedantys vaikai žavisi žirgais, laukia, kada galės pradėti joti, skiria daug dėmesio tam. Tai žavingiausia penkiakovės dalis“, – teigė Londono ir Tokijo žaidynių dalyvė.
„Savaitgalį vyks Lietuvos penkiakovės čempionatas, bus proga plačiau su kolegomis aptarti pokyčius, gal kils įdomių minčių, naujų idėjų“, – svarstė 29-erių olimpietė.
Legendinis treneris revoliuciją vadina nesąmone
Olimpinius prizininkus – Andrejų Zadneprovskį ir Edviną Krungolcą treniravęs garsus šiuolaikinės penkiakovės specialistas Jurijus Moskvičiovas mano, jog šiuolaikinė penkiakovė skaičiuoja paskutinius metus. Po permainų tai jau bus nauja sporto šaka.
„O jūs penkiakovę įsivaizduojate su dviračiais ar motociklais? Be jojimo tai jau nebe penkiakovė. Tai nesąmonė. Aš nematau norinčių kovoti už jojimo rungtį, už pačią sporto šaką.
Žmonės penkiakovę ir žiūrėdavo dėl jojimo, nes fechtavimą mažai kas supranta. Iš esmės žiūrovus domina jojimas ir bėgimas“, – įsitikinęs legendinis šalies šiuolaikinės penkiakovės treneris.
Jis nesutinka, jog jojimo rungtis nenuspėjama.
„Viskas priklauso nuo sportininko. Paprastai varžyboms parenkami patikrinti žirgai. Tikrai liūdna, jei neliks jojimo. Sunku įsivaizduoti, kaip keisis sporto šaka, bet tradicinės penkiakovės jau nebeliks“, – neslėpė nusivylimo treneris.
Šiuolaikinė penkiakovė yra neatsiejama olimpinių žaidynių dalis nuo 1912 metų. Karinį parengtumą lavinančią sporto šaką praėjusiame amžiuje sugalvojo modernių olimpinių žaidynių krikštatėvis baronas Pierre'as de Coubertinas. Lietuvai per visą istoriją penkiakovininkai iškovojo penkis medalius: daugiau pavyko surinkti tik lengvaatlečiams (6).
Andrejus Zadneprovskis pelnė sidabrą (2004 metais Atėnuose) ir bronzą (2008 metais Pekine), jo sutuoktinė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskė Tokijo sidabrą pridėjo prie 2012 metais Londone iškovoto aukso, Edvinas Krungolcas olimpiniu vicečempionu tapo Pekine.
A. Zadneprovskis nuo 2012 metų priklauso UIPM vykdančiajai tarybai. Su juo Delfi penktadienį susisiekti nepavyko.