Panaikinti praėjusios LTOK generalinės asamblėjos sesijos sprendimus Tarptautinio sporto arbitražo teismo (CAS) prašo Lietuvos triatlono federacija (LTF).
Bet apmokėti bylinėjosi išlaidas iš nuosavų lėšų žada pastarosios prezidentu neseniai tapęs M. Marcinkevičius.
CAS skundžiamasi dėl LTOK vykdomojo komiteto rinkimų, iš kurių paskutinę akimirką buvo išbraukta daugiau nei trečdalis kandidatūrų.
Tarp jų – prezidento rinkimuose nesėkmingai Dainai Gudzinevičiūtei pirštinę metęs M. Marcinkevičius ir visi jo bendražygiai.
Šiuo metu užsienyje atostogaujantis buvęs kandidatas svarsto, jog jo komandos nariai taip pat gali prisidėti prie LTF teismo procese.
„Pasikalbėjau su kitais, buvo daug nusivylusių ir nusiminusių. Pagal balsavimo rezultatus matėme, kad realių šansų laimėti rinkimus nelabai ir buvo.
Pašalinant mus D. Gudzinevičiūtė daugiau pademonstravo galią – sakyčiau, ne vietoje. Žmonės liko nusiminę, taip pat ir kai kurie LTOK nariai, kuriems liko mažiau pasirinkimo, už ką balsuoti.
Apvadino mus nevykėliais ir neišmanėliais. Jeigu tokie būtume, turbūt arbitražas nebūtų priėmęs skundo“, – „Delfi“ paklaustas, kodėl pakeitė nuomonę dėl bylinėjimosi, sakė M. Marcinkevičius.
Tuo metu ketvirtą kadenciją LTOK prezidentės pareigose pradėjusi D. Gudzinevičiūtė kol kas viešai neformuluoja, kokios pozicijos laikysis CAS.
„Kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą įvairiais klausimais yra kiekvieno LTOK nario teisė. Mus skundas pasiekė dar tik vakar, pačio pateikto turinio komentuoti negalime, tai yra teisiniai klausimai“, – „Delfi“ pateiktame atsakyme cituojama LTOK vadovė.
„Delfi“ žiniomis, CAS skundžiamas ne tik dalies kandidatų pašalinimas iš vykdomojo komiteto rinkimų, bet ir kitos abejonių dėl galimų LTOK įstatų pažeidimų sukėlusios generalinės asamblėjos sesijos procedūros.
Buvusio golfo federacijos prezidento Česlavo Okinčico vadovauta rinkimų komisija prieš balsavimą nusprendė, kad aštuoni kandidatai negali pretenduoti į vykdomąjį komitetą, nes neturi LTOK narių patvirtintų įgaliojimų. Taip galimybių pasitikrinti palaikymą neteko M. Marcinkevičius, Vytautas Janušaitis, Eglė Balčiūnaitė, Giedrius Gustas, Elijus Čivilis, Vilius Aleliūnas, Rokas Milevičius ir Simona Krupeckaitė.
Likus kelioms savaitėms iki generalinės asamblėjos sesijos ta pati LTOK rinkimų komisija pašalintus asmenis buvo patvirtinusi kandidatais.
Vienas LTOK įstatų punktų numato, jog į vykdomąjį komitetą gali būti renkami LTOK nariai – fiziniai asmenys ar sporto organizacijų prezidentai – arba pastarųjų įgalioti asmenys. Nė vienas iš M. Marcinkevičiaus suburtos komandos tokių įgaliojimų nebuvo pateikę.
Tuo metu M. Marcinkevičius buvo LTF viceprezidentas.
Iškart po nesėkmingų LTOK rinkimų jis teigė planuojantis kiek atsitraukti nuo triatlono.
„Laikydamasis gerosios valdymo praktikos noriu ten „atšalimo“ periodo. Net nekandidatuosiu į LTF vykdomąjį komitetą, tik galbūt pabūsiu viename iš žemesnių komitetų. Prisidėsiu savo darbais ne mažiau nei pastaruosius ketverius metus būdamas viceprezidentu“, – tuomet dėstė M. Marcinkevičius.
Vis dėlto pasielgė priešingai – spalio pabaigoje jis tapo LTF prezidentu. Į šį postą taikėsi vienintelis pretendentas Žilvinas Reisas, bet LTF konferencijos metu atsiėmė kandidatūrą ir išimties tvarka paprašė vietoje savęs balsuoti už M. Marcinkevičių.
„Nuoširdžiai tikėjau, kad mums pavyks LTOK rinkimai. Kai taip nenutiko, triatlono bendruomenės viduje apsitarėme, kad iš manęs bus daugiau naudos, jei būsiu prezidentas. Antraip nebūtų likęs ir generalinis sekretorius Dainius Šimkaitis, būtų nutrūkęs darbų tęstinumas“, – „Delfi“ aiškino Saulių Batavičių LTF prezidento pareigose pakeitęs M. Marcinkevičius, kuris taip pat dirba Vilniaus savivaldybės kontroliuojamo Sostinės sporto centro direktoriumi.
Beje, jo pateiktas skundas CAS – ne pirmas atvejis, kai LTOK tenka gintis Lozanoje.
2018 metais Lietuvos laipiojimo sporto asociacija į CAS kreipėsi dėl to, jog LTOK generalinei asamblėjai nebuvo pristatytos audituotos finansinės ataskaitos. Tai padaryta po kelių mėnesių sušaukus neeilinę sesiją, ir skundas vėliau buvo atsiimtas.
Įdomu, jog tąsyk audituotoje ataskaitoje LTOK administracijos išlaikymo kaštai išaugo dvigubai. LTOK tuomet tokį pokytį aiškino skirtinga skaičiavimo metodika.
Primename, kad nuo 2012 metų LTOK vadovaujanti D. Gudzinevičiūtė praėjusiuose prezidento rinkimuose sulaukė 48 balsų, o M. Marcinkevičių palaikė 16 LTOK narių.
