Praėjusių metų „Agathum Kauno maratono“ čempionas, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Remigijus Kančys šiemet drauge su Loreta Kančyte įveikė „Hollister pusmaratonį“.

Tiesa, kuo geresnio laiko nei Kauno maratono rekordininkas, nei jo sesuo nesiekė – bėgo kartu su savo treniruojamais mėgėjais, bandydami padėti jiems. Iš viso tokių pusmaratonių per savaitę R. Kančys nubėgo net tris.
„Prisimenu pernykštę pergalę, o šiemet susiklosčius tokiai situacijai, šią nuotolinio maratono savaitę skyriau ne savo, bet treniruojamų žmonių rezultatams – norėjosi, kad jie pagerintų asmeninius rekordus. Pats po truputėlį grįžtu į ritmą, tikiuosi, kad atsiras varžybų ir bus galima pasivaržyti realiai“, – vylėsi R. Kančys.

„Hollister pusmaratonį“ nubėgo ir Londono olimpinių žaidynių dalyvis Rokas Guščinas. Gimnastas bėgioja bent po kartą kiekvieną savaitę, tačiau prisipažįsta, kad pasiruošimo pusmaratonio distancijai pritrūko.

„Nusprendžiau Kauno maratone bėgti 21 km, bet, pasirodo, dar buvau nepasiruošęs. 5-10 km bėgu lengvai ir greitu tempu, bet turbūt paskubėjau su pusmaratonio distancija. Po 16 km jaučiausi pervargęs, kojos neklausė taip, kaip norėtųsi. Gal būčiau ties 16 km užbaigęs savo treniruočių bėgimą, bet kadangi turėjau fiksuoti rezultatą, tai negalėjau pasiduoti, kovojau iki galo“, – šyptelėjo R. Guščinas, finišavęs po 1 val. 48 min. 32 sek.

„Continental 10 km“ rungtyje jėgas išbandė Pekino, Londono ir Rio de Žaneiro žaidynių dalyvis Marius Žiūkas. Ėjikas, kaip ir priklauso jo rungties atstovui, nuotolį įveikė sportinio ėjimo žingsniu ir aplenkė daugumą bėgimo mėgėjų.

„Žinodamas, kad varžybos su varžovais planuojamos dar po kelių mėnesių, pagalvojau, kad galėčiau sudalyvauti virtualiai ir taip palaikyti neišblėsusį varžybų organizatorių entuziazmą, net ir susiklosčius tokioms aplinkybėms. Aukštų rezultatų siekti neplanavau, ne tik dėl to, kad ėjau, o ne bėgau, bet ir dėl to, kad šiuo metu treniruojuosi lengvesniu rėžimu, – sakė į Tokijo olimpines žaidynes nusitaikęs M. Žiūkas.

– Esu ne kartą varžęsis ėjimu kartu su bėgikais ir tai man būna labai gera treniruotė. Mane tokiose varžybose motyvuoja noras aplenkti kuo daugiau bėgančių, o bėgikus prisivijęs ėjikas paskatina padidinti tempą ir nepasiduoti. Manau, net ir virtualios varžybos labai geras būdas sportuojantiems, konkuruojant su bendraminčiais, pasitikrinti savo progresą ir įnešti šiek tiek įvairovės treniruočių procese.“

Ignalinoje besitreniruojantis geriausias pastarųjų metų Lietuvos žiemos sporto šakų atstovas biatlonininkas Vytautas Strolia taip pat įveikė 10 km. Europos čempionate 4 vietą šiemet užėmęs Sočio ir Pjongčango žaidynių dalyvis aukšto tempo nepalaikė ir bėgo žemu pulsu, tarsi treniruotėje.

„Bėgau pirmą treniruočių stovyklos dieną Ignalinos apylinkėse. Kaip tik buvo bėgimo diena, atitaikiau treniruočių planą. Šiai dienai treneris nelabai leidžia eksperimentuoti ir greitėti, todėl bėgau treniruočių tempu, pasimėgaudamas, – sakė V. Strolia. – Bėgimas biatlonininkams yra tikrai artimas, tai vienas iš pagrindinių pasiruošimo sezonui būdų. Jei yra galimybė, visada bėgioju, man tą daryti patinka.“

Aukščiausias sportinis rezultatas užfiksuotas „SDG 5 km“ rungtyje. Lietuvos 1500 m rungties rekordininkas Simas Bertašius 5 kilometrus nubėgo per 14 min. 48 sek. Tą jis padarė stadione Slovakijoje, kur jau tris mėnesius pluša treniruočių stovykloje.

„Kauno maratono distanciją įveikiau Poprado mieste esančiame 300 m stadione. Į šį bėgimą žiūrėjau kaip į kontrolinę treniruotę. Prieš varžybas treniruočių krūvio nemažinau ir tiesiog vietoje trenerio suplanuotų atkarpų bėgau 5 kilometrų distanciją. Bėgti sekėsi gerai, buvau suplanavęs kiekvieną kilometrą įveikti per 3 minutes, tokio plano ir laikiausi, o greitėjau tik paskutiniame kilometre“, – pasakojo S. Bertašius.

Kauno maratono metu taip pat vyko „Toyota 1,5 km“ bėgimas ir „Agathum 400 m“ vaikų bėgimas. Kitais metais didžiausias Laikinosios sostinės maratonas vyks nebe vasarą, o pavasarį – balandžio pabaigoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)