Visa tai vyksta švenčiant 50 metų jubiliejų, kai D. Pozniakas tapo pirmuoju Lietuvos sportininku, iškovojusiu olimpinį aukso medalį 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse.
Jau 13 metų iš eilės Vilniuje organizuojamas ir į oficialų Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) kalendorių įtrauktas D. Pozniako turnyras yra vienas didžiausių jaunimo bokso turnyrų visoje Europoje, jame kasmet dalyvauja apie 20-ies valstybių boksininkai. Šiame turnyre pirmąsias pergales tarptautinėse varžybose iškovojo ir garsiausi Lietuvos boksininkai – olimpinis prizininkas Evaldas Petrauskas ir Europos čempionas Eimantas Stanionis.
„Danas visą gyvenimą pašventė sportui ir jo vardo turnyras įprasmina jo nuopelnus. Pastaraisiais metais turnyro finalai vyko didžiausiose sostinės arenose. „Siemens“ arenoje finalus stebėjo net 4000 žiūrovų ir tai rodo, kad boksas Lietuvoje yra populiarus ir žmonės jį myli.
Tačiau tokie valdininkų sprendimai, palikti turnyrą be finansavimo, užtrenkia visas duris turnyro tęstinumui ir bokso vystymuisi. Liūdna matyti, kai asmeninės ambicijos nesutampa su bendru tikslu. Jaunuolių, atsidavusių boksui, išlietas prakaitas niekuo nesiskiria nuo Dano, nuo jo iškovoto medalio ir indėlio į Lietuvos sportą.
Norėtųsi, kad D. Pozniako turnyras skleistų žinią apie Lietuvą, jos sportininkus ir vienintelis lietuvių iškovotas olimpinis bokso aukso medalis nebūtų pamirštas. Deja, biurokratai savaip pažymi pirmo olimpinio aukso 50 metų jubiliejų“, - apgailestauja olimpinio ir triskart Europos čempiono D. Pozniako žmona Genovaitė Pozniakienė.
Penkias dienas trunkančio turnyro organizatoriams reikia apmokėti varžybų dalyvių apgyvendinimą, maitinimą, arenų nuomą varžyboms ir treniruotėms, varžybų organizavimo, transporto ir kitas išlaidas. Didžioji dalis išlaidų apmokama iš privačių rėmėjų lėšų ir organizatoriai pagrįstai tikėjosi gauti dalinį finansavimą iš fondo, kuris šiais metais didino varžyboms skiriamą lėšų dalį.
„Vien finalinis renginys kainuoja 15-20 tūkst. eurų. Jie skiriami arenų nuomai, tiesioginėms finalų transliacijoms internete bei bokso populiarinimui. Finalus turėjome rengti „Lietuvos ryto“ arenoje, buvo skirtos lėšos reklamai, pradėti platinti bilietai, tačiau kai sulaukėme tokio fondo sprendimo, neturime kitos išeities, kaip atsisakyti šios arenos, nes paprasčiausiai, neišgalėsime už ją sumokėti. Tokį šokiruojantį fondo sprendimą sužinojome likus vos savaitei iki turnyro“, – sako Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidentas Darius Šaluga.
D. Pozniako turnyrą žlugdantys KKSRF sprendimai lydi jau ne pirmus metus. Aivaro Salamakino vadovaujamas fondas 2017 metais finansavimą skyrė ne turnyrą organizavusiai LBF, o Vilniaus apskrities bokso federacijai (VABF), kuri netgi neturėjo teisės rengti šio turnyro ir jo neorganizavo.
Todėl 2017 m. paskirtus 8 tūkst. eurų, VABF turėjo grąžinti atgal į fondą, nors LBF prašė juos skirti būtent turnyro organizatoriams.
Beje, KKSRF fondo vadovui A. Salamakinui jau yra skirtas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktoriaus papeikimas.
„Šiais metais fondo vadovas žodžiu paprašė, kad bokso federacija įvardintų svarbiausius Lietuvoje vykstančius bokso turnyrus. LBF oficialiai informavo fondą, kad rekomenduojame finansavimą skirti 4 turnyrams, tarp jų ir vienam didžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje D. Pozniako turnyrui.
Gavome atsakymą, kad ši informacija išklausyta, bet sprendimai vis tiek priimti visiškai į tai neatsižvelgiant. Susidaro įspūdis, kad pinigus skirstantys fondo tarybos nariai specialiai žlugdo šį turnyrą, nes kitiems rekomenduotiems turnyrams finansavimas buvo skirtas.
Fondo tarybos nariai turi žinoti ir manome, kad žino, kokio lygio tai turnyras, kokią reikšmę jis turi Lietuvos bokso vystymuisi ir šalies vardo garsinimui visame pasaulyje.
Netgi kitos šalys, organizuodamos bokso turnyrus, lygiuojasi į D. Pozniako turnyrą. Tačiau visi šie pasiekimai buvo paminti“, – tvirtina D. Šaluga.
Sporto organizacijos jau ne pirmą kartą pasigenda aiškių kriterijų, kaip skirstomos KKSRF lėšos.
„Dar prieš keletą metų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo išreiškusi susirūpinimą dėl lėšų skirstymo skaidrumo, tačiau per šiuos metus niekas nepasikeitė. Jokių aiškių kriterijų kaip nebuvo, taip ir nėra. Tarybos nariai paraiškas gali vertinti principu: „gražu-negražu“, „patinka-nepatinka“. Šiais metais paraiškas vertino ne ekspertai, o patys fondo tarybos nariai. Kiekvienas jų atstovauja savo sporto organizacijas, federacijas. Susidaro įspūdis, kad jiems svarbiausia – savi interesai.
Tai galima pamatyti ir pažiūrėjus kam buvo skirtos didžiausios sumos iš fondo. Nors tarybos nariai viešai deklaruoja, kad nusišalina svarstant su jų organizacijomis susijusius klausimus, tačiau skaičiai rodo ką kita“, – teigia D. Šaluga.
Kovo 20-24 dieną vyksiančio D. Pozniako turnyro visos kovos vyks Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) sporto salėje. Turnyro organizatoriams dėl neskirto dalinio finansavimo, teko skubiai mažinti dalyvių skaičių, todėl šiais metais olimpinio čempiono turnyre dalyvaus tik 10-ies šalių atstovai, nors norą kovoti D. Pozniako turnyre buvo pareiškę net 18-os valstybių boksininkai.
Danas Pozniakas (1939-2005) tapo pirmuoju Lietuvos olimpiniu čempionu 1968 m. Meksike. Jis triskart tapo Europos čempionu (1965, 1967 ir 1969 m.), kartą – Europos vicečempionu (1963 m.), keturis kartus buvusios SSSR čempionu.
1995 m. D. Pozniakas buvo pripažintas geriausiu Lietuvos boksininku per pastaruosius 50 metų ir trečiu geriausiu XX a. Lietuvos sportininku. Per savo karjerą D. Pozniakas turėjo 217 kovų, iš kurių laimėjo 203. Karjerą D. Pozniakas baigė 1970 metais. Vėliau buvo Tarptautinės (AIBA) kategorijos teisėjas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis buvo pirmasis Lietuvos bokso federacijos prezidentas. 1994 m. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino I laipsnio medaliu.