Lietuviai trejus metus žaidė antrame pagal rangą pasaulio čempionato IA divizione, todėl nusileidus pakopa žemiau pelnytas sidabras neatitiko turnyro šeimininkų lūkesčių.
Po nesėkmės 1:4 – nors ir vienintelės per visas IB diviziono varžybas – Rono Pasco auklėtiniai beveik nekreipė dėmesio į medalius, sublizgusius ant jų krūtinių.
Rezultatyviausias komandos žaidėjas Paulius Gintautas, išrinktas ir geriausiu rinktinės gretose, patikino, jog nedvejodamas savo asmeninį prizą iškeistų į auksą.
Tris įvarčius ir tiek pat rezultatyvių perdavimų sukaupęs pirmagrandis puolėjas apgailestavo dėl to, jog svarbiausių rungtynių kontrolę lietuviai prarado jau pirmame kėlinyje.
„Nedrebėjome, bet pirmas dešimt minučių jaudulio buvo. Ir daug baudos minučių išmušė iš vėžių – prieš tokią komandą išvis negalima prasižengti, iškart pasinaudos. Po to žaidėme vis geriau ir geriau, turėjome daug progų. Bet neištempėme.
Visada labai liūdna pralaimėti finalą. Ukraina – stipri komanda, tenka pripažinti, kad tikrai gerai žaidė ir kovėsi. Apskritai šiame čempionate atlikome gerą darbą, manau, apsiprasime ir su sidabru. Bet norėjome aukso“, – atsiliepė P. Gintautas.
Jo kolega iš pirmojo puolėjų trejeto Markas Kaleinikovas buvo dar liūdnesnis.