Painiava, kuri nežada nieko gero
Kodėl Londono olimpinis vicečempionas Jevgenijus Šuklinas atsidūrė po dopingo kontrolierių padidinamuoju stiklu prabėgus 7 metams nuo sidabrą atnešusio sprinto 200 m distancijos finale?
Karjerą jau baigęs ir Visagino mero posto kitą mėnesį sieksiantis sportininkas šią savaitę pats pasidalino iš Šveicarijos atkeliavusiu laišku, pranašaujančiu rimtą audrą. Pakartotinai išanalizavus J. Šuklino mėginį rasta draudžiamos medžiagos, laukia B mėginio tyrimas.
33-ejų buvęs olimpietis viliasi apginti savo reputaciją ir pirštu beda į įsivėlusią klaidą. Mat jam adresuotame rašte nurodoma neteisinga pavardė – Jevgenijus Daluzyan.
Melanie Daluzyan yra Armėnijos sunkiaatletė, kuri praėjusių metų pabaigoje buvo suspenduota dėl pakartotinai ištirtame 2012 metų Londono žaidynių mėginyje rastų draudžiamų medžiagų.
J. Šuklino manymu, jis į bręstantį skandalą įpainiotas be pagrindo, tačiau tuo patikėti gali nebent pats atletas bei jo gerbėjai. Ir dar tie, kurie visus dopingo skandalus laiko vakariečių sąmokslu prieš konkurentus iš Rytų.
Kiti laiške pateikti duomenys leidžia identifikuoti J. Šukliną, maža to, kilusią painiavą pabandęs išsiaiškinti kanojininkas buvo patikintas, jog teigiamas buvo būtent jo testas.
Tačiau kaip atsitiko, kad 2012 metais Londone ištirtas tas pats mėginys nesukėlė jokių įtarimų?
Nauja metodika susilaukė ir kritikos
Pakartotinius olimpinėse žaidynėse paimtų dopingo mėginių tyrimus atlieka Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) akredituota laboratorija Lozanoje (Šveicarija).
Čia saugomi tūkstančiai užšaldytų senų mėginių, kuriuos antidopingo taisyklės leidžia tikrinti pažangesniais metodais dešimt metų. Suėjus „senaties“ terminui, buteliukai su šlapimo ar kraujo pavyzdžiais sunaikinami.
Retrospektyviniai olimpiados mėginių testai reguliariai daromi nuo 2004 metų Atėnų žaidynių. 2016-aisiais Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), reaguodamas į Rusiją sudrebinusį plataus masto dopingo skandalą, gerokai suintensyvino patikrinimus.
Nuo to laiko iš naujo išanalizuota daugiau nei pusė tūkstančio Londono olimpinių žaidynių dalyvių dopingo mėginių, ir daugiau nei pusšimtis testų buvo teigiami.
Įdomu, jog dažniausiai aptinkamos draudžiamos medžiagos, kaip ir J. Šuklino atveju, yra anaboliniai steroidai.
DELFI konsultavusios Lietuvos antidopingo agentūros specialistės Rūtos Banytės teigimu, kanojininką klampinantis dehidrochlormetiltestosteronas yra anabolinio steroido metandienono derivatas (išvestinis cheminis darinys).
Pastarasis buvo populiarus praėjusiame amžiuje tarp tuometės VDR sportininkų, socialistinė valstybė slapta net skatino jo vartojimą.
Dabar šis preparatas dažniausiai aptinkamas buvusio sovietinio bloko valstybių atstovų organizmuose.
Dehidrochlormetiltestosteroną ištraukti į dienos šviesą padėjo nauja tyrimo metodika, kurią 2011 metais sugalvojo buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos direktorius Grigorijus Rodčenkovas ir jo pavaduotojas Timothy Sobolewski.
G. Rodčenkovas su savo kolega atrado medžiagos metabolitų, kurie išsilaiko organizme žymiai ilgiau nei anksčiau žinoti pėdsakai – iki 50 dienų.
2016-aisiais patobulintą metodiką imta taikyti tiriant ir pakartotinai tikrinant dopingo mėginius.
Naujas mėginių analizės metodas iškart susilaukė kritikos dėl rezultatų nepatikimumo. Bet pažymėtina, jog G. Rodčenkovo metodu abejoja pirmiausia mokslininkai iš Rusijos, kuri į JAV pabėgusį ir bendradarbiauti su tyrėjais ėmusį buvusį laboratorijos direktorių laiko išdaviku.
Tad 2012 ir 2018 metais J. Šuklino mėginys buvo tiriamas skirtingais būdais.
Tiesa, pats sportininkas tikina, jog anaboliniams steroidams priskiriamas preparatas nebūtų turėjęs teigiamo efekto jo rezultatams irklavimo kanale.
„Kiek domėjausi ta medžiaga, mano sporto šakai ji nelabai tinkama, čia labiau sunkiaatlečiams – raumenims auginti. Man prieš olimpiadą reikėjo mesti svorį“, – LRT.lt teigė kanojininkas, Londone nusileidęs tik ukrainiečiui Jurijui Čebanui.
Vis dėlto Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generaliniam sekretoriui Romualdui Petrukanecui, kuris taip pat yra buvęs olimpietis, atrodo kitaip.
„Šita medžiaga atitinka visus požymius, kurie mums reikalingi: jėga, riebalų mažėjimas, raumenų masės augimas. Ir ji natūraliai nepasigamina organizme“, – DELFI sakė R. Petrukanecas.
Medaliai dingsta kaip į balą
Įdomu, jog LBKIF iki šiol nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie J. Šuklino dopingo testą.
Nors specialiai pakartotinių mėginių tyrimų vertinimui IOC įkurta Tarptautinė tyrimų agentūra (ITA) dar praėjusį gruodį įspėjo Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK).
Pastarojo atstovų teigimu, žinia pasidalinta tik su pačiu sportininku, nes oficialų raštą atsiuntusi ITA primygtinai reikalavo laikytis konfidencialumo.
Jei B mėginio tyrimas patvirtins pirmines išvadas, J. Šuklinas turės teisę pats pasirinkti, kas nagrinės jo dopingo bylą: Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) ar IOC drausmės komisija.
Diskvalifikavus J. Šukliną, jo sidabrinis apdovanojimas turėtų būti perduotas rusui Ivanui Štyliui, o pastarojo bronza atitektų ispanui Alfonso Benavidesui.
Bet IOC jau ne kartą susidūrė su neįveikiamais sunkumais bandant išsireikalauti medalių iš po daugelio metų pričiuptų prizininkų.
Pavyzdžiui, Rusijos lengvosios atletikos federacija skundėsi, jog dauguma nubaustų sportininkų teisinasi pametę apdovanojimus arba išvis atsisako bendradarbiauti.
„Manau, kad praėjus dešimtmečiui medaliams kažkas galėjo atsitikti. Maža kas su jais galėjo atsitikti. Šia tema daugiau nekalbėsiu – ji uždaryta ir daugiau komentarų nebus“, – paklausta, kodėl nepaklūsta reikalavimams ir neperleidžia savo apdovanojimų naujiems savininkams, miglotai gynėsi 2008 metų dusyk olimpinė vicečempionė, šuolininkė į tolį Tatjana Lebedeva.
Neoficialiomis žiniomis, originalių medalių iš diskvalifikuotų konkurentų nesulaukė nei imtynininkas Mindaugas Mizgaitis, nei daugiakovininkė Austra Skujytė.
Jiems IOC pagamino naujus prizus: M. Mizgaičiui – 2008 metų žaidynių sidabrą, A. Skujytei – 2012 metų bronzą.
„Pasisavinti kažkokį daiktą ir jo negrąžinti – nusikaltimas. Kai nėra jokių sankcijų, niekas ir neskuba atiduoti, turbūt pasilieka medalį sau kaip suvenyrą. Tik nežinau, ar labai jau faina tokį suvenyrą turėti, nes jis turi priminti ne pačius gražiausius poelgius.
Jeigu aš turėčiau rinktis, medalį grąžinčiau, nes kokia iš jo nauda, jei žinai, kad jis tau nebepriklauso. Aišku, dar visada galima parduoti, bet man tai neatrodytų sąžininga“, – DELFI paklausta, kaip vertina skirtis su apdovanojimais nesutinkančius kolegas, svarstė A. Skujytė.
Jei IOC lieptų J. Šuklinui grąžinti apdovanojimą, tuo pasirūpinti turėtų nacionalinis olimpinis komitetas.
LTOK kol kas nesako, kokių žingsnių imtųsi, jeigu J. Šuklinas pralaimėtų bylą Lozanoje.
„Komentuosime tai tik tuomet, kai turėsime galutines ir oficialias išvadas. Tačiau LTOK pozicija aiški: kai kalbame apie dopingą, nuolaidų būti negali. Netoleruojame jokių dopingo apraiškų sporte ir kovojame su tuo įvairiausiais būdais“, – DELFI teigė LTOK komunikacijos vadovas Gedas Saročka.
Lietuvos kanojininką pripažinus kaltu, anuliuotas veikiausiai būtų ne tik Londone iškovotas sidabras, bet ir vėlesni pasiekimai: du 2013-ųjų universiadoje pelnyti čempiono titulai, taip pat 2013-ųjų Europos pirmenybėse bei 2014-ųjų pasaulio čempionate laimėti bronzos medaliai.
Gresia rimti nuostoliai
Grąžinti J. Šuklinui tektų ne tik trofėjus, bet ir gautas valstybines premijas. Vien už Londono sidabrą jam išmokėta 58 tūkst. eurų.
Toks precedentas jau yra pasitaikęs – 2010 metais Europos čempionate triumfavusi ir čia pat titulo dėl teigiamo dopingo testo netekusi maratonininkė Živilė Balčiūnaitė buvo priversta sugrąžinti premiją.
J. Šuklinui taip pat nebebūtų mokama daugiau nei tūkstančio eurų dydžio mėnesinė renta, maža to, gali tekti grąžinti iki šiol gautas išmokas – ne tik rentą, bet ir sportininko stipendiją.
„Išeitų taip, kad rentas reglamentuojančio įstatymo nuostatas ir stipendijos sutarties sąlygas pažeidęs sportininkas neturėjo pagrindo gauti tų išmokų. Net neabejoju, kad kiltų teisminiai ginčai, bet nieko tokio, padėtume suformuoti teismų praktiką tokiems atvejams. Tačiau, žinoma, prieš ką nors darydami, lauksime galutinio bylos nagrinėjimo rezultato“, – DELFI aiškino Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinė direktorė Kornelija Tiesnesytė.
Primename, kad J. Šuklinas yra pirmasis Lietuvos sportininkas, kurio olimpinių žaidynių metu paimtame mėginyje patikrinus pakartotinai rasta draudžiamos medžiagos.
Karjerą irklavimo kanale jis baigė 2016 metais.
