Ukrainos lengvosios atletikos perlas J. Levčenka praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusiuose geriausių Europos lengvaatlečių apdovanojimuose gavo kylančios žvaigždės prizą. Tačiau kukli ir tuo pačiu charizmatiška sportininkė to nesureikšmino.
„Man labai patinka tokie renginiai, atmosfera fantastiška. Net keista, kai atvažiavus kažkur svetur nereikia varžytis. Paprastai be stadiono ir viešbučio neturime galimybės pamatyti miesto. O Vilnius man labai patiko. Buvau nustebinta jo architektūros, tiesa, ilgiau pasivaikščioti neleido lietus“, – liejo įspūdžius viešnia.
Pagyrusi mūsų šalies sostinę J. Levčenka labai šiltai atsiliepė ir apie savo varžovę, pajėgiausią Lietuvos šuolininkę į aukštį Airinę Palšytę, debiutavusią „Golden Tracks“ renginio vedėjos vaidmenyje.
„Su ja mus sieja draugiški santykiai. Labai džiaugiausi, kai ji laimėjo Europos uždarų patalpų čempionatą, nes žinojau, kaip jai tai svarbu. Ji daug kartų likdavo šalia aukščiausios vietos. Mačiau, kaip degė jos akys, kaip ji to norėjo“, – prisiminė ukrainietė.
Kerinčios šypsenos devyniolikmetė puikiai susidorojo su ją užklupusiu dėmesiu jau po planetos pirmenybių, kai Ukrainoje ją smagiu šurmuliu pasitiko tiek pagrindiniai žiniasklaidos kanalai, tiek sirgaliai.
„Reikia priimti šį pozityvą ir eiti toliau, nes laukia pasirengimas naujam sezonui. Jau turiu pamiršti, kas buvo ir kelti naujus tikslus“, – tarsi patyrusi sporto meistrė kalbėjo J. Levčenka.
Sensacija ji tapo 2014 metų pasaulio jaunimo olimpiadoje – paprastos Kijevo mokyklos vienuoliktokė Kinijoje triskart gerino savo asmeninį rekordą ir tapo nugalėtoja.
O po trejų metų per pirmąjį savo visavertį sezoną suaugusiųjų sporte trenerės Irinos Pustovoit auklėtinė be didesnio vargo žengė į šuolių į aukštį sektoriaus elitą ir netgi metė iššūkį nuo praėjusių metų pabaigos viską laiminčiai rusei Marijai Lasickienei.
30 metų senumo planetos rekordą šturmuoti bandžiusi pasaulio čempionė pastarąjį sezoną liko vienintelė, kurios ukrainietė nesugebėjo įveikti.
„Kiekvienas sportininkas galvoja apie pergalę ir nugalėtojų pakylą. Sunku pasakyti, ar buvau tam pasirengusi. Kai išeinu į sektorių, norisi kovoti, parodyti sau ir kitiems, kad galiu daug pasiekti“, – komentavo J. Levčenka.
2017 metais Europos uždarų patalpų čempionate ant prizininkų pakylos kartu su nugalėtoja A. Palšyte lipusi ukrainietė pasidabino bronzos medaliu, o Londone tapo planetos vicečempione, pasiekusi asmeninį rekordą – 201 cm.
Sezoną ukrainiečių lengvosios atletikos perlas baigė dar vienu reikšmingu laimėjimu – IAAF Deimantinės lygos finale iškovojo antrą vietą.
Jau dabar užsienio žiniasklaida trimituoja, kad planetos pirmenybėse fantastišką karjerą baigus Usainui Boltui žavioji ukrainietė ir šuolių į aukštį sektorius taps vienu iš svarbiausių sirgalių traukos centrų.
Į šuolių į aukštį sektorių Julija atėjo būdama 13-os metų ir neturėdama žalio supratimo, ką ten reikia daryti. „Pamėginau ir man labai patiko. Įsitraukiau, po truputį įsimylėjau šį sportą. Jau septyneri metai treniruojuosi ir su kiekvienais metais man vis įdomiau“, – pasakojo ji.
179 cm ūgio J. Levčenka tarp savo varžovių sektoriuje nėra aukščiausia. Palyginimui dukart planetos čempionės M. Lasickienės ūgis – 180 cm, A. Palšytės ir karjerą baigusios olimpinės čempionės Ruth Beitios – 186 cm, o Rio de Žaneire olimpinę bronzą laimėjusios Blancos Vlasič – 190 cm.
Tačiau mokykloje Julija dėl savo ūgio išsiskyrė ir net prisipažino šiek tiek jautusi diskomfortą.
„Buvau aukšta ir liesa. Nepatogu, jaučiausi ne savo lėkštėje. Tik atėjusi į treniruotę atsipalaiduodavau. Man patiko, kad čia visi tokie atletiški ir aktyvūs. Jaučiausi sava tarp jų. Tiesa, ūgis dar ne viskas – vis tiek reikia šokti aukščiau savo galvos“, – kalbėjo ji.
Sportas užvaldė visą J. Levčenkos gyvenimą. Dabar tai yra hobis, darbas ir mokslas.
„Visas mano gyvenimas – sportas. Savo įgytas žinias patikrinu praktikoje, todėl labai įdomu, nė kiek nepabosta. Taip pat darau kažką naudingo savo šaliai. Juk kiekviena pergalė – ne tik mano, bet ir šalies, kuriai atstovauju“, – tikino Kijevo sporto institute studijuojanti atletė.
Paklausta apie sąlygas sportui Ukrainoje pasaulio vicečempionė trumpam nutilo, tačiau skųstis nepuolė: „Ne visuomet yra idealios sąlygos, bet išmokome prie visko prisitaikyti. Federacija daro žingsnius, jaučiame tai. Svarbiausia, kad tai duoda rezultatų“.
Ateinančiam sezonui ruoštis jau pradėjusi ukrainietė sau linkėjo sėkmės.
„Šuoliai į aukštį nenuspėjami, o konkurencija sektoriuje labai didelė. Žiemą bus man pirmasis pasaulio uždarų patalpų čempionatas. Nauja patirtis. Vėliau visas dėmesys Europos čempionatui“, – vardijo ji.
Ar vienintelė praėjusį sezoną nepralenkta M. Lasickienė J. Levčenkai yra sektinas pavyzdys?
„Stengiuosi žiūrėti į atskiras geriausias daugelio sportininkų savybes, o idealo sporte neturiu. Reikia pirmiausia pranokti save. Manęs gal ir laukia lyderystė, tačiau tai sunku prognozuoti. Pirmiausiai reikia kovoti su savimi. Nereikia į visus kreipti dėmesį ir stengtis juos pranokti. Noriu eiti savo keliu“, – dalijosi mintimis jaunoji ukrainietė.