„Šiame XVIII a. pastate 1927 m. kovo 12-13 d. vyko pirmosios Lietuvos stalo teniso pirmenybės, kurias organizavo sporto klubas „Makabi“, - rašoma paminklinėje lentoje.
Atidengiant lentą dalyvavo „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas ir Lietuvos stalo teniso asociacijos prezidentas Rimgaudas Balaiša.
Šalies stalo teniso gimimo vieta neatsitiktinai yra Kaunas. Į miestą ši sporto šaka atkeliavo maždaug 1920 metais. Stalo tenisą savo malonumui žaisdavo Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių universitetuose besimokantys Lietuvos studentai.
Iš pradžių tai buvo graži pramoga, kuri po kelerių metų virto į klubų varžybas. Mažojo celiulioidinio kamuoliuko gerbėjų atsirado tiek, kad 1926 metais buvo įkurtas Lietuvos sporto lygos „Ping-Pong“ komitetas. Jo pirmininku tapo Albertas Puskepalaitis.
Jau kitų metų kovo 12-13 dienomis Kaune žydų sporto klube „Makabi“ buvo surengtos pirmos šalies „Ping-pong'o“ pirmenybės. Kiekvienas dalyvis turėjo sumokėti 50 centų starto mokestį, o norą dalyvauti pareiškė tik dvi komandos „Makabi“ ir Kauno sporto klubas.
Tąkart pirmais į šalies stalo teniso istorijos metraštį buvo įrašyti šalies čempionais tapę Jakobas Šimensas ir Ona Gurvičaitė (abu priklausė „Makabi“ klubui).
Nuo šio čempionato pradėta skaičiuoti Lietuvos stalo teniso istorija. 1927 metais buvo įkurta ir Lietuvos salo teniso asociacija (LSTA), kuri 1929-ais tapo Tarptautinės stalo teniso asociacijos nare.
Nuo to laiko buvo pasiekta daug šlovingų pergalių. Lietuvos vardą pasaulyje išgarsino į XIII planetos pirmenybes Egipte išvykę Chaimas Duškesas, Vladas Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis ir Vilius Variakojis. Jie tarp komandų užėmė aukštą ketvirtą vietą, o V. Dzindziliauskas buvo penktas asmeninėse varžybose.
Ir vėliau iškovota daug pergalių. Penktame, šeštame ir septintame XX a. dešimtmečiuose lietuviai dominavo SSRS čempionatuose. Vien asmeninėse SSRS stalo teniso pirmenybėse mūsų sportininkai iškovojo 50 aukso medalių: 13 – Algimantas Saunoris, 6 – Rimas Paškevičius, 4 – V. Dzindziliauskas, po 6 – Bronė Balaišienė ir Ona Žilevičiūtė, 5 – Laima Balaišytė.
Pirmas medalis Europos čempionatuose iškovotas 1960-ais, kai sidabrą dvejetų varžybose pelnė A. Saunoris su R. Paškevičiumi.
Atstovaudamos SSRS komandoms Aldona Skarulienė iškovojo auksą, o L. Balaišytė – sidabrą.
Pasaulio pirmenybėse 1969 metais L. Balaišytė su SSRS komanda tapo čempione, o 1973 metais Asta Giedraitytė nuskynė sidabrą mišrių dvejetų varžybose.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iškovota net 17 Europos pirmenybių medalių, iš jų net septyni – aukso. Ir visa tai Rūtos Paškauskienės dėka.